Aktualijos

Investicijoms į regionus ateiti reikia „kojų“

• Daiva BARTKIENĖ
• Prieš 15 valandų

Akmenės savivaldybės, kurioje per trumpą laiką buvo įkurti bene 1000 naujų darbo vietų, pavyzdys rodo, jog ten, kur žmonės turi darbo, gyventojų daugėja, o tuo pačiu atsikuria ir infrastruktūra. Bet tokių pavyzdžių savivaldybėse, kurios nėra kurortinės, vienetai. Politikai ir verslininkai vienu balsu sako, kad investicijoms į regionus ateiti reikia „kojų“, ir jas suteikti gali tik valstybės mokestinės lengvatos.

Žemės ūkis vis labiau traukiasi

Per pastarąjį dešimtmetį – nuo 2015 iki 2024 metų, dirbančių gyventojų skaičius Tauragės apskrityje beveik nesikeitė – buvo apie 25,5 tūkst. Tuo laikotarpiu darbuotojų skaičius buvo sumažėjęs iki 23,3 tūkst., tačiau pernai staiga padidėjo iki kone 26,3 tūkst. Regis, kartu turėjo mažėti ir nedarbo lygis, tačiau pernai nedarbo lygis Tauragės apskrityje padidėjo nuo 7,4 iki 9,2 proc. Toks pat nedarbo lygis – 9 proc. Jurbarko savivaldybėje laikosi ir šią vasarą.

Toks paradoksas susidarė dėl pastaraisiais metais vykusių ekonominės veiklos rūšių kaitos. Tauragės apskritis – žemės ūkio kraštas. 2020 metais šiame regione buvo beveik 13 tūkst. ūkių, juose dirbo daugiau nei 20 tūkst. žmonių, daugiausia ūkininkų ir jų šeimų narių. Dirbančių žemės ūkyje skaičius pradėjo mažėti gerokai seniau, nuo 2005 metų, Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare. Iki 2023 metų dirbančių žemės ūkyje sumažėjo bene 3 kartus – Oficialiosios statistikos portalo duomenimis, užpernai Tauragės regiono ūkiuose dirbo tik 15,9 tūkst. žmonių. Didžiąją jų dalį sudaro ūkininkai ir jų šeimų narių, nes visoje Tauragės apskrityje, turinčioje apie 90 tūkst. gyventojų, yra tik apie 1500 samdomų žemės ūkio darbininkų.

Kur dingo daugiau kaip 30 tūkst. žmonių, dirbusių Tauragės regiono ūkiuose, niekas neatsakys. Mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad būtent kaimo žmonės, dėl ekonomiškai nepalankių sąlygų atsisakę žemės ūkio gamybos, sudarė didžiąją dalį emigrantų, išvykusių ieškoto geresnio gyvenimo užsienyje. Žemės ūkis Lietuvoje vis dar traukiasi: 2023 metais Tauragės apskrities žemės ūkio sektoriuje sukurta pridėtinė vertė sumažėjo 22 proc. ir tebuvo 132,4 mln. eurų.

„Visoje Lietuvoje stebima tendencija, kad užimtumas žemės ūkio sektoriuje drastiškai mažėja. Šiame sektoriuje užimtų gyventojų, ypač su žemesniu išsilavinimu, poreikis mažėja dėl diegiamų naujų žemės ūkio technologijų. Užimtų Lietuvos gyventojų dalis žemės ūkyje, lyginant su 2020 metais yra sumažėjusi 25 proc. Ir tai gali būti ir viena svarbiausių priežasčių gyventojų migracijai iš kaimiškų vietovių, renkantis kitus regionus, kuriuose yra didesnis nekvalifikuotos darbo jėgos poreikis“,- pripažįsta konsultacijų Tauragės regiono ekonominės aplinkos tyrimo įžvalgas pateikę kompanijos „Impact Advisory“ ekspertai.

Transporto sektorius remiasi užsieniečiais

Tarp didžiausių Tauragės apskrities įmonių pagal darbuotojų skaičių lyderiauja krovinių pervežimo bendrovės. Iš viso jose dirba beveik 4,2 tūkst. darbuotojų, daugiau nei 2,6 tūkst. darbuotojų dirba Jurbarke registruotoje UAB „Manevsta“. Tačiau vietiniams gyventojams iš tokios darbo vietų gausos – jokios naudos. Užimtumo tarnybos vasario mėnesio duomenimis, daugiau kaip 75 proc. šios įmonės darbuotojų yra emigrantai iš trečiųjų šalių: Baltarusijos, Ukrainos, Indijos, Rusijos, Kazachstano, Tadžikistano ir kitų tolimų kraštų piliečiai. Vien per penkis pirmuosius šių metų mėnesius į šią įmonę dirbti atvyko beveik 300 užsieniečių – tokį tikslą jie nurodė, deklaruodami gyvenamąją vietą Jurbarke.

Užimtumo tarnybos duomenimis, iš viso Tauragės apskrityje dirba 3679 užsienio piliečiai, iš jų 3360 – tarptautiniais pervežimais užsiimančiose transporto įmonėse. Kompanijos „Impact Advisory“ ekspertas teigia, jog tokia padėtis kelia klausimų apie regiono žmogiškųjų išteklių bazę. Darbuotojų pritraukimas iš trečiųjų šalių rodo vietinės darbo jėgos trūkumą ir silpną integraciją tarp vietinių gyventojų ir aukštesnę vertę kuriančių sektorių. Taip pat pastebima tendencija, jog atskiri regionai turi priklausomybę nuo juose veikiančių didžiųjų įmonių. Kaip pavyzdys – Telšių apskritis, kurios makroekonominiai rodikliai dar labiau priklausomi nuo “Orlen Lietuva” rezultatų.

Atliekant investicinės aplinkos analizę, suskaičiuota, kad apie 60 proc. pridėtinės vertės Tauragės apskrityje sukuria vos 18 proc. darbingo amžiaus gyventojų - maždaug 6 tūkst. žmonių. Net 82 proc. (28 tūkst. asmenų) sukuria tik apie 40 proc. pridėtinės vertės, o atėmus biudžetininkus, išlaikomus mokesčių mokėtojų, aiškėja, kad likę 20 tūkst. gyventojų (60 proc.) sukuria tik 23 proc. pridėtinės vertės.

Regis, verslumas – ne šio krašto žmonių bruožas. Praėjusių metų pabaigoje tik 46 proc. ūkio subjektų, veikiančių Tauragės apskrityje, turėjo bent vieną darbuotoją. Tauragės apskrityje tik kiek daugiau nei 16 proc. užimtų gyventojų dirba savarankiškai. Nors tai beveik atitinka Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono vidurkį, kompanijos „Impact Advisory“ ekspertai daro prielaidą, kad dalis gyventojų pajamas gauna šešėliniame versle ir prie regiono ekonomikos kūrimo neprisideda.

Daug neįveiklintų objektų

VšĮ „Žaliasis regionas“ direktorė Gaiva Mačiulaitienė tikina, kad „Impact Advisory“ ekspertų analizė turėtų padėti savivaldybėms susigaudyti, kokių priemonių imtis investicijoms į regioną pritraukti. Regione daug smulkių įmonių, tačiau auga tik apskrities centro ekonomika. Pakraščių savivaldybėse padėtis gerokai prastesnė. Ypač Jurbarke, kur didžiulė pramoninė teritorija tebestovi pusiau tuščia, nors į jos infrastruktūros atnaujinimą iki 2029 metų yra suplanuota investuoti per 5 mln. eurų ir dalis Europos Sąjungos paramos jau panaudota.

Didelę dalį Jurbarko pramoninės teritorijos užima krūmais apžėlusi sovietmečiu veikusio Statybinių medžiagų kombinato griuvėsiai. Kažkada čia dirbo 700 žmonių, betono gaminiais aprūpinę kone visą Lietuvą. Dabar realizacijos cecho tiltinius kranus, kadaise transportavusius gelžbetonines konstrukcijas, baigia praaugti pro suskilusį betoną prasiskverbę beržai. Nei Statybinių medžiagų kombinato, nei Nerūdinių statybinių medžiagų gamyklos privatizacija nebuvo sėkminga – atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, šalyje sustojo statybos, gelžbetonio gaminių nereikėjo, todėl Jurbarko pramonės įmonių pastatai ėjo iš rankų į rankas.

Sužlugus statybinių medžiagų pramonei, Tauragės regiono savivaldybės nusprendę gaudyti vėją laukuose – suteikė prioritetą turizmui, tikėdamosi, kad tai taps paskatų darbo vietoms kurti. Nežiūrint palankių gamtinių sąlygų, turizmas šiame krašte nesuklestėjo. Ekspertų vertinimu, šio sektoriaus sukuriama pridėtinė vertė kol kas yra ribota. Bene didžiausios traukos objektą – Raudonės pilį Jurbarko savivaldybė iki galo taip ir nesugebėjo įveiklinti, nors ir dabar ją per metus aplanko apie 30 – 40 tūkst. žmonių.

Reikėtų mokestinių lengvatų

„Matau vienintelę priemonę – taikyti valstybės mokestines lengvatas regionuose verslą kuriantiems investuojantiems. Tai būtų vienintelis būdas regionams gelbėti, nes atsirastų darbo vietų regionuose gyvenantiems žmonėms. Nebūtinei tokios investicijos turėtų būti kiekvienoje savivaldybėse – į didelę įmonę galima atsivežti žmones iš aplinkinių rajonų“,- įsitikinęs Plungės meras, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis.

Pasak LSA prezidento, tas regionas, kuriame yra didelis investuotojas, yra gamyba, kuriai reikalingos darbo vietos, suteikia savivaldybei tvarumą. Ilgalaikė investicija, duodanti galimybę kurti darbo vietas, kurianti pridedamąją vertę ir garantuojanti gerus atlyginimus, padeda išlaikyti regione žmones.

„Tas pasitvirtino Akmenėje, Molėtuose, kur kuriasi „Teltonika“, Tauragėje, kur vystosi pramonės parkas. Tą patį galima sakyti ir apie Plungę, į kurią atėjo visiškai naujos įmonės – vien „Vičiūnai“ į gamybos plėtrą planuoja investuoti per 100 mln. eurų. Vienos iš santykinai jaunų, atsidariusios prieš keletą metų įmonės mokamų atlyginimų vidurkis yra didesnis nei 3 tūkst. eurų. Turėdami darbo, gaudami normalius atlyginimus žmonės nebegalvoja, kur iš tos savivaldybės išvažiuoti, nes jiems tame regione nieko netrūksta. Tai duoda tvarumą.

Vengrijoje „Samsung“ sukūrė per 1,5 tūkst. darbo vietų mieste, kur gyvena mažiau nei 5 tūkst. žmonių. Į jį suvežami darbuotojai iš viso regiono. Vokietijos regionų administracijos stengiasi, kad jų teritorijoje gamyba būtų kuo tolygiau išdėstyta ir gyventojai rastų darbą netoli nuo namų. Suteikdami jiems paslaugas, jie užtikrina gyventojų sėslumą. Tokie sprendimai ir mums leistų išsaugoti gyventojus savo regionuose ir pritraukti jaunas šeimas – tai yra vienintelis būdas regionams atsigauti. Kitų būdų nematau“,- sakė Plungės meras A. Klišonis.

Valdžia pramonininkų negirdi

Regionų balsas negirdimas – tą visada pabrėžia pramoninkai, kuriems didieji miestai darosi vis mažiau patrauklūs dėl didelės darbo jėgos konkurencijos. Priversti didinti atlyginimus, jie praranda gamybos konkurencingumą. Gal su itin aukštomis technologijomis dirbantys verslai ir gali būti koncentruojami didžiuosiuose miestuose, bet kita gamyba didžiuosiuose miestuose natūraliai turėtų persikelti į regionus. Bet patrauklumo tokiems sprendimams perkelti gamybą į regionus suteiktų didesnė mokestinė laisvė. Lenkijoje sąlygos investuotojams ateiti į regionus yra nepalyginamai patrauklesnės – mes jiems pralošiame. Žemės mokesčiai, kreditavimo sąlygos stipriai įtakoja investuotojų sprendimus kokią vietą rinktis savo verslui.

Šį pavasarį vykusiame Tauragės regiono forume UAB „Švytis“ verslo plėtros direktorius Darius Stankus svarstė, ar regionas be valstybės pagalbos gali sukurti sėkmingą verslo aplinką.

„Šiuo metu beveik visos investicijos keliauja į didžiuosius Lietuvos miestus, o ne į regionus. Sugebame pritraukti investicijų, tačiau mums reikia stengtis kelis kartus daugiau, kad sudomintume investuotojus. Tai nėra lengva, tačiau kitos išeities nelabai turime“,- sakė Tauragės industrinį parką valdančios įmonės verslo plėtros direktorius.

D. Stankaus manymu, būtina stebėti ne tik šalies investicijų judėjimą, bet matyti visą rinką ir į ją reaguoti, pasiūlyti patrauklius, visoms pusėms naudingus sprendimus.

Tauragės industrinio parko verslo plėtros direktorius tikina, kad čia esančios užsienio ir vietinio kapitalo bendrovės dirba stabiliai, daugelis jų nuolat plečiasi, kurdamos naujas darbo vietas ir pridėtinę vertę regionui. Proveržiui reikėtų dar 2 – 3 stambesnių investicijų į gamybą ir keleto paslaugų centrų.

„Tauragė turi pakankamai laisvų sklypų su infrastruktūra, nenaudojamų pastatų, kuriuos galima greitai pritaikyti verslui. Regiono gyventojai iš keturių aplinkinių savivaldybių turi galimybę į darbą vykti elektriniais autobusais už 1 eurą per mėnesį. Savivaldybės turi a turi verslo skatinimo paketus, todėl pakaktų šiek tiek daugiau dėmesio regionams, darant keletą konkrečių sprendimų, ir situacija regione pasikeistų“,- įsitikinęs Tauragės industrinį parką valdančios įmonės verslo plėtros direktorius D. Stankus.

Projektui „Regionų atskirtis – grėsmė valstybės saugumui“ įgyvendinti 6 tūkst. eurų stipendiją skyrė Medijų rėmimo fondas.