Lauksargių globos namų archyvo nuotrauka
Birželio mėnesį Lauksargių globos namai mini trisdešimties metų sukaktį. Moderniai įrengtos patalpos, jaukus kiemelis yra namai senyvo amžiaus arba negalios kamuojamiems suaugusiesiems. Gyvenama čia, kaip šeimoje: gyventojai kartu švenčia šventes, vyksta į ekskursijas, čia mezgasi draugystės ir net simpatijos. Per trisdešimt metų įstaigoje buvo iškeltos keturios vestuvės.
Iškėlė vestuves
Su gyvenimo įstaigoje užkulisais sutiko pasidalinti čia nuo pat įstaigos įsikūrimo pradžios gyvenanti Eugenija Zakarauskienė. Tiesa, savo dabartinę pavardę ji įgijo gyvendama globos namuose.
– O kas čia jums pasakė? – linksmai nustebo Eugenija išgirdusi klausimą, ar iš ties moteris kėlė vestuves čia, įstaigoje.
Tačiau žurnalistės smalsumas moters nesuerzino. Priešingai, gyventoja džiaugėsi turinti ką papasakoti, jai buvo smagu, kad jos gyvenimas kelia susidomėjimą.
Tiesa, Lauksargių globos namuose Eugenija prieš trisdešimt metų apsigyveno būdama pirmojoje santuokoje.
– Vyras sirgo cukriniu debetu, turėjo gretutinių ligų. Mus apgyvendino kartu: prieškambaris, vonia, tualetas ir du kambariukai. Įstaigoje juo rūpintis, padedant personalui, buvo lengviau. Jam mirus mane guodė bendravimas su įstaigos darbuotojomis, buvo gera, kad yra su kuo pasišnekėti, – pasakojo moteris.
Dažnam atrodo, jog globos įstaiga – niūri vieta. Pasak Eugenijos, gyventojai turi savo bendrų švenčių, vyksta į ekskursijas, kartais net krečia pokštus. Pokštininkai – vyrai: žiūrėk eini susimąstęs, o kuris prisėlinęs pliaukšteli delnais prie ausies, kad net pašoki. Gaila tik tų vyrų mažai – iš 50-ies gyventojų – tik 14.
Laikui bėgant globos įstaigoje Eugenija atrado simpatiją. Pora net iškėlė vestuves.
– Pirmo aukšto hole padengėme stalą, darbuotojos suruošė vaišes, man nereikėjo. Na, negi jaunoji dabar užsiims maisto ruoša, – paklausus, kas gamino nusijuokė Eugenija. – Aš dėvėjau smėlio spalvos suknelę, mano vyras – mėlyną kostiumą. Į šventę atvyko brolis su dukra, prisidėjo keletas įstaigos gyventojų ir darbuotojos.
Pora santuokoje gyveno apie dešimt metų, vėliau išsiskyrė ir liko gerais pažįstamais. Tiesa, abu vis dar gyvena toje pačioje įstaigoje.
Įstaigos darbuotojų pasakojimu, globos namuose per trisdešimt metų viso susituokė keturios poros.
Margaritos Rimkutės nuotrauka
Pasak Eugenijos, gyventojai čia nesipyksta, o sutaria ir supranta vienas kitą. Moteris dabar kambaryje gyvena su už ją porą dešimtmečių vyresne močiute. Koridoriuje sutikta senjora šių eilučių autorei teigė turinti tikrą draugę su kuria gali pasišnekėti ir prireikus sulaukti pagalbos.
Daugėja demencija sergančių
Liūdna tiesa ta, kad globos namai dažnam gyventojų yra paskutinė gyvenimo stotelė, natūralu, jog norisi, kad likusios gyvenimo dienos būtų kuo spalvingesnės, apgaubtos rūpesčiu. Apie tai ir apie darbą įstaigoje su žurnaliste pasidalijo ilgiausiai įstaigoje dirbančios individualios priežiūros darbuotojos: Sigutė Paliokienė ir Silva Gumuliauskienė.
Moterys – lauksargiškės, tad dar mena dieneles, kai pastatas atliko kitą, ne globos namų, funkciją. Čia veikė Lauksargių daržininkystės tarybinio ūkio bendrabutis. 1994 m. vietoj jo įsikūrus globos namams Silva įsidarbino virtuvėje, Sigutė – slaugytojos padėjėja.
– Kai mes čia įsidarbinome, įstaiga turėjo ir žemės. Sodinome bulves, barščius. Senukai eidavo ravėti, jie tada dar būdavo stiprūs. Tai buvo prieš trisdešimt metų, dabar šių gyventojų jau nebėra. Raugėme ir kopūstus. Ankščiau įstaigoje apsigyvendavo jaunesni, dabar tokių nebeatvyksta. Dažniausiai čia apsigyvena iš slaugos ligoninės išrašyti ligoniai, – pasakojo Sigutė.
Pasak jos bendradarbės Silvos, labai daugėja demencija (senatvine silpnaprotyste, – aut. past.) sergančių senelių. Jei ankščiau globos namuose apsigyvendavo šešiasdešimtmečiai, pavyzdžiui po klubo sąnario keitimo operacijos priežiūros pageidaujantys gyventojai, tai dabar dažnas atvykstantis serga demencija, alzhaimeriu.
Antro įstaigos aukšto gyventojai – savarankiški, vaikštantys ar valdantys neįgaliojo vežimėlį, pirmame įstaigos aukšte, pasak slaugytojų, – sunkesnių būklių gyventojai.
– Pirmame aukšte turime tik 4 negulinčius ligonius (iš daugiau nei dvidešimties). Labai daug sergančių demencija. Nežinau, kodėl jų per trisdešimt metų jų vis daugėja. Gal nuo vaistų, seneliai vartoja labai daug vaistų, – susimąstė Silva.
– Anksčiau gi visokias žoleles virdavo, antpilus darėsi. Kas jais trindavo skaudamas vietas, kas gerdavo. Rinkdavo pušų spyglius, konkoriežius – ieškodavo gydomųjų augalų gamtoje, – antrino Sigutė.
Artimiesiems neatvykus – širdį skauda slaugytojoms
Įstaigoje vienoje pamainoje paprastai dirba 5-6 individualios priežiūros ir 3 socialinės darbuotojos. Individualios priežiūros darbuotojos valo patalpas, keičia patalynę, perrengia, prausia, maitina senelius. Kaip minėta straipsnyje, įstaigoje yra virš dvidešimt sunkiai sergančių senelių, beveik visi jie yra prikaustyti lovos. Tačiau labiausiai už viską darbuotojas liūdina ne ligos, o senelių vienatvė ir žinojimas, jog dalis jų vis dar turi giminių ir artimųjų, kurie jų nelanko.
– Per šventes mes labiau jų namiškių laukiame nei jie patys. Šią motinos dieną viena močiučių visą dieną laukė savo dukrų. Vakare šioms pasirodžius labai apsidžiaugė. Mes matome, kaip seneliai išgyvena, jaučia įtampą, matome, kaip jiems pagerėja, kaip akys nušvinta, kai tarpduryje pasirodo jų namiškiai. Kas neturi artimųjų, tas neturi – nesuki galvos. Kiekviena slaugytojų įstaigoje turi savo vargšiuką pas kurį niekas neatvažiuoja. Tada jam daugiau skiria dėmesio, – pasakojo Silva.
Lauksargių globos namų archyvo nuotrauka
Lauksargių globos namų archyvo nuotrauka
Pareigūnai ieško į Švediją dirbti išvykusio ir be žinios dingusio Martyno Rupainio, gim. 1989 m. Nuo 2025 m. kovo mėn. su minėtu vyru susisiekti nėra galimybės. Vyras apie 180 cm ūgio, tamsiai rudų trumpų plaukų. Galinčių suteikti tyrimui vertingos informacijos, prašome pranešti Tauragės apskrities vyriausi
Dirbtinė oda baldams yra puikus pasirinkimas tiems, kurie ieško patvaraus, lengvai prižiūrimo ir estetiškai patrauklaus sprendimo savo namams ar biurui. Tačiau rinkoje siūlomas labai platus šios medžiagos asortimentas – nuo pigios ir trumpalaikės iki aukščiausios kokybės, sunkiai atskiriamos nuo natūralios odos. Ka
Šiandien vis daugiau žmonių ieško sprendimų, kaip ne tik apsaugoti savo turtą, bet ir gyventi patogiau. Vienas iš tokių sprendimų — stumdomų kiemo vartų automatika. Tai ne tik patogumas, bet ir saugumo garantas, kurį galima pritaikyti tiek privačiuose namuose, tiek komerciniuose objektuose. Automatizuoti slenkami vartai
Orapūtės – tai universali įranga, plačiai naudojama tiek buityje, tiek pramonėje. Jos dažnai tampa nepakeičiamu komponentu nuotekų valymo sistemose, tačiau panaudojimo spektras tuo nesibaigia – orapūtės pasitarnauja aeruojant tvenkinius, akvariumus, baseinus ar netgi gamybos procesuose maisto, medicinos ir chemijos srityse. Tačiau kaip
Sodo bei daržo įrankiai padeda lengviau nudirbti įvairius daržo darbus. Be jų sunkiai įsivaizduotume daržo sodinimo, auginimo ir derliaus nuėmimo sezoną. Tinkami įrankiai pasitarnauja daugeliu atvejų. Tačiau, kartais pavasarį pravėrę pašiūrės duris, galime nemaloniai nustebti, radę surūdijusius sodo įrankius arba pradėję jais darbuotis pajus
Nusprendėte palikti Lietuvą gyvenimui Jungtinėje Karalystėje? Šiame kelyje gali kilti įvairiausių teisinių iššūkių. Juk Jungtinei Karalystei pasitraukus iš „Brexit“, ženkliai sumažėjo laisvo judėjimo galimybės, taip pat kito imigracijos, darbo, socialinių garantijų sistema. Gera žinia: patyrę lietuvių advokat
Kadangi žiemos mėnesiai dažniausiai būna praleisti namuose, santykiuose gali įsivyrauti monotonija ir ta pati rutina. Dėl to pavasaris yra puikus atsinaujinimo metas, kai bunda gamta, dienos ilgėja, o oras tampa šiltesnis. Šis laikotarpis gali būti puiki proga įnešti į santykius daugiau energijos ir spalvų. Tad kaip pavasarį at
Statybų projektai skiriasi ne tik sudėtingumu, bet ir reikiamos įrangos kiekiu bei specifika. Netinkamai parinkta įranga gali lemti darbų vėlavimą, papildomas išlaidas ar net techninius gedimus. Dėl to svarbu įvertinti, kokia įranga bus reikalinga jūsų projektui – nuo mažų renovacijos darbų iki didelių infrastruktūros projektų. Jei nes
Tauragės rajono savivaldybės administracija skelbia: 1. Mokyklinis autobusas Mercedes Benz Sprinter 311, valst. Nr. BDJ533 2. Mokyklinis autobusas Volkswagen LT 46 LRS, valst. Nr. ACD681 3. Gaisrinis automobilis ZIL 130, valst. Nr. ZJU077 4. Lengvasis automobilis Ford Transit, valst. Nr. GCP720 5. Autobusiukas Citroen
Minint Prūsijos kunigaikštystės susikūrimo 500 metų sukaktį, šie metai Lietuvoje paskelbti Paprūsės metais. Paprūsės nėra Lietuvos regionų žemėlapyje, nors jai priskiriama didžiausia teritorija – nuo Vištyčio iki Kretingos, kur daugybę amžių gyveno įvairių tautybių ir tikėjimų žmonės. O pradėjus plačiau kalbėti apie
Investicijos į biosaugą yra geriausias būdas užkirsti kelią užkrečiamųjų ligų protrūkiams, tad Žemės ūkio ministerija, reaguodama į tai, kad šiemet Europoje sparčiai plinta ne viena pavojinga gyvuliams liga, paankstino kvietimą pretenduoti į paramą pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano
Iš Kvėdarnos kilęs aktorius Šarūnas Gedvilas gyvenime stengiasi vadovautis intuicija, drąsa ir gebėjimu nepasiduoti net sunkiausiomis akimirkomis. Šiandien jis jau gana gerai žinomas aktorius, klounas ir įkvepiantis pavyzdys visiems, kurie tiki savo svajonių galia. Nuo pirmųjų žingsnių mokyklos scenoje iki darbo Vilniaus &bdquo