Gedulo ir vilties dieną minint: liūdnoji Tauragės krašto statistika
- Raimondas MATEMAITIS
- Birželio 15, 2022
Birželio 14-ąją, Gedulo ir vilties dieną, minint 81-ąsias masinio gyventojų arešto ir trėmimo metines, Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Tremties ir rezistencijos muziejus surinko statistinius duomenis apie sovietų represuotus tauragiškius.
Gedulo ir vilties dienos – 81-ųjų masinių trėmimų metinių minėjimas Tauragėje pradėtas šv. Mišiomis, kurias laikė Pagramančio klebonas, garbės kanauninkas Vytautas Petrauskas, Tauragės Švč. Trejybės bažnyčioje. Prisimenant mūsų žmonių patirtas kančias tremtyje, kalėjimuose ir lageriuose, išvežtus ir negrįžusius mūsų šalies piliečius, Tauragės Švč. Trejybės bažnyčios šventoriuje prie paminklo „Stalinizmo aukoms atminti“ buvo padėtos gėlės ir uždegtos žvakutės. Šį paminklą 1989 m. sukūrė tauragiškiai tautodailininkai Pranas Kundrotas, Antanas Bagdonas, Danielius Dužinskas ir Robertas Petrokas. Tais metais tai buvo vienintelė vieta Tauragėje, kurioje buvo galima pastatyti tuos sunkius mūsų žmonių represijų metus menantį paminklą.
Vėliau Gedulo ir vilties diena buvo minima skvere prie Švč. Trejybės bažnyčios. Tauragės kultūros centro mišrus choras „Tremtinys“, vadovaujamas Romualdo Eičo, sugiedojo valstybės himną, atliko tremtinių dainas „Kur tas dulkėtas traukinys“ bei „Lietuva“. Solidarizuojantis su kovojančia ir kenčiančia Ukraina, solistas Gražvydas Budreckis atliko minėjimo dalyvius sujaudinusią ukrainiečių dainą.
Minėjime pasisakė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Tauragės filialo valdybos pirmininkas Antanas Stankus, Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas Tomas Raulinavičius, Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ direktorė Eglė Červinskaitė ir Tauragės kultūros centro direktorius Virginijus Bartušis.
Minint Gedulo ir vilties dieną buvo prisijungta prie akcijos ,,Ištark, išgirsk, išsaugok“. Tauragės krašto muziejaus, Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos, Tauragės kultūros centro darbuotojai, šauliai ir jaunieji šauliai skaitė 1940–1941 metais represuotų tauragiškių vardus.
Represuoti 3394 tauragiškiai
Iš viso per sovietinių okupacijų laikotarpį (nuo 940 m. birželio 15 d. iki 1941 m. birželio 22 d. pirmosios sovietinės okupacijos ir nuo 1944 m. spalio 10 d., antrosios sovietinės okupacijos, turime duomenų, kurie paskelbti internetinėje svetainėje lietuviaisibire.lt, kad įvairiomis formomis buvo represuoti (suimti ir įkalinti, ištremti, nužudyti) 3394 gyventojai, represijų metu gyvenę dabartinėje Tauragės rajono teritorijoje. Į šį skaičių neįeina tie dabartinio Tauragės rajono gyventojai, kurie siekdami išvengti represijų išvyko į kitas gyvenamąsias vietoves ir buvo represuoti tose vietovėse. Jie patenka į kitų vietovių sąrašus, nors ir buvo buvę dabartinio Tauragės rajono gyventojai. Į represuotųjų sąrašą taip pat neįtraukti kovose su sovietiniais okupantais žuvę Lietuvos partizanai. Iš bendro represuotųjų skaičiaus 2242 žmonės (66 proc.) buvo ištremti, 1112 suimti ir įkalinti (33 proc.), pateikti duomenys apie 20 nužudytų žmonių ir prie 20 žmonių pavardžių iš Tauragės rajono įrašyta ,,represuotas 1941 metais“.
1948-aisiais – 824 tauragiškiai
1940 m. represuoti 69 tauragiškiai, tai sudaro 2 proc. bendro represuotų tauragiškių skaičiaus. Tiek žmonių ištremta per 6,5 mėn. – nuo 1940 m. birželio 15 d. iki metų pabaigos.
1941 metais (iki birželio 22 d.) represuotas 341 tauragiškis, arba 10 proc. visų represijas patyrusiųjų mūsų krašto gyventojų. 1941 m. birželio 14–18 d. vykdyta pirmoji masinio Lietuvos gyventojų trėmimo operacija.
1944 m. nuo spalio 10 d., kai Tauragė antrą kartą buvo okupuota sovietų, iki gruodžio 31 d., per du su puse mėnesio ištremta 80 žmonių (2 proc.). 1945 m. represuotas 271 žmogus (8 proc.), 1946 m. – 219 (7 proc.), 1947 m. – 119 žmonių (4 proc.)
1948 m. ištremti 824 tauragiškiai arba 24 proc. visų represuotųjų. Tai pats didžiausias per metus represuotų kraštiečių skaičius. 1948 m. gegužės 22 d. vykdyta masinio trėmimo operacija ,,Vesna“ (liet. pavasaris).
1949 metais tremtin išvežti 608 žmonės (18 proc.). Tai antras pagal mastą represijų prieš tauragiškius skaičius per metus. Tais pačiais metais, kovo pabaigoje, vykdyta masinio trėmimo operacija ,,Priboj“ (liet. bangų mūša).
1950 m. ištremta 211 (6 proc.) tauragiškių. 1951 m. – 558 (16 proc.) ir tai trečias pagal didumą metų represijų mastas. 1951 m. spalio 2–3 dienomis vykdyta masinio trėmimo operacija ,,Osen“ (liet. ruduo).
1952 m. ištremti 77 (2 proc.), 1953 m. – 15, o 1954 m. – 1 tauragiškis.
Daugiausia – į Irkutsko sritį
Daugiausiai tauragiškių ištremta į Rusijos federacijos Irkutsko sritį – 1291, tai sudaro 38 proc. represuotų tauragiškių. Į Komijos respubliką – 469 žmonės (14 proc.), Krasnojarsko kraštą – 427 žmonės (13 proc.), Tomsko sritį – 206 (6 proc.). Į Kazachiją (Kazachstaną) – 132 tauragiškiai (4proc.), Rusijos federacijos Sverdlovsko sritį – 130 žmonių (4 proc.), Chabarovsko kraštą – 98 žmonės (3 proc.), Archangelsko sritį – 26 (1 proc.), Tadžikiją (Tadžikistaną) – 41 (1 proc.), Kemerovo sritį – 19, Magadano sritį – 18 tauragiškių. Į kitus buvusios sovietų sąjungos administracinius vienetus –172 žmonės (5 proc.)
Lietuvoje represuota 10 proc. tauragiškių – 327. Dar 38 tauragiškių trėmimo vieta nenurodyta.
Sugrįžo 60 proc. tremtinių
Į Lietuvą iš tremties grįžo 2018 tauragiškių, tai yra 60 proc. represuotųjų. Tremtyje, kalėjimuose ir lageriuose mirė 427 žmonės (13 proc.). Žinoma, kad į Lietuvą negrįžo 93 tauragiškiai, o tai sudaro 3 proc. ištremtųjų. Net 856 tauragiškių likimas nežinomas, dalis jų buvo nužudyti.
Daugiau naujienų
- Prieš 14 valandų
Gruodžio 4-ają B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje vyko Padėkos vakaras
Gruodžio 4-osios vakarą B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje tvyrojo ypatinga šventinė nuotaika. Į tradicinį Padėkos vakarą rinkosi ištikimiausi mūsų bičiuliai, rėmėjai, partneriai, draugai ir Savivaldybės atstovai – žmonės, kurie daugelį metų ne tik tiki bibliotekos svajonėmis, bet ir nuoširdžiai prisid
- Prieš 16 valandų
Ieškomas sunkiu nusikaltimu įtariamas vyras
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai ieško Beno Mikutavičiaus (gim. 1996 m.), kuris, kaip įtariama, įvygdė diejų merginų nužudymą. Jo paieška kol kas telkiama Kauno mieste. „...turimais pirminiais duomenimis, galime vertinti, kad t
- Prieš 16 valandų
Slaugytojai – reikšminga bendruomenės dalis
Lapkričio 28 dieną Tauragės bendruomenių namuose vyko išskirtinis renginys, skirtas slaugytojams – mokslinė-praktinė konferencija „Slaugytojas – nematomas medijoje, neįkainojamas bendruomenėje“. Pagrindinė žinutė – būtinas slaugytojų matomumo bei lyderystės stiprinimas medijoje ir bendruomenėje. Renginys subūrė
- Prieš 18 valandų
Pasaulinė dirvožemio diena. Sveikas dirvožemis – visuomenės ir ūkininkų bendras iššūkis
Gruodžio 5-ąją minima Pasaulinė dirvožemio diena. Tai proga prisiminti, kad dirvožemis, kuri mus maitina ir kuris yra pagrindinis žemės ūkio bei mūsų maisto resursas, susiduria su grėsmėmis. Nors ši problema nėra lengvai pastebima kasdienybėje, situacija blogėja: Lietuvoje dirvožemyje mažėja organinių medžiagų, erozija žemės ūkio teritorijos
- Vakar
Seimo narys R. Žemaitaitis nuteistas dėl antisemitinių neapykantos kalbos nusikaltimų
Vilniaus apygardos teismas Lietuvos Respublikos Seimo narį Remigijų Žemaitaitį pripažino kaltu dėl neapykantos skatinimo ir kurstymo prieš žmonių grupę dėl jų tautybės (pagal Baudžiamojo kodekso 170 str. 2 d.) bei viešu pritarimu tarptautiniams nusikaltimams, jų neigimu ar šiurkščiu menkinimu (pagal Baudžiamojo kodekso 1
- Vakar
Koncertų turui besirengiantis Saulius Prūsaitis: nesu tautos gydytojas, bet nesu ir nuodytojas
Koncertų turui „Einam šokt!“ besirengiantis Saulius Prūsaitis pristato net dvi naujas dainas. Abi pasirodo po ilgokos pertraukos ir stebina savo skirtumais. Pirmoji, neatsitiktinai išleidžiama gruodžio 2 d. Juk logiška, kad daina pavadinta „Antradienis“ pasirodytų būtent tą savaitės dieną. Antroji &ndash
- Vakar
Šimtmečių tradiciją tęsia Nerijus Alšauskas
Kalbant plačiau apie Tauragės liaudies meistrus (tautodailininkus) medžio drožėjus, gražiai vadinamus „medinukus“, reiktų, manding, pradėti kalbą nuo Prano Šaulio (1907 - 2001) , kurio medžio darbai buvo atrinkti į Pasaulinę parodą Paryžiuje 1937 metais. Dalyvavimas tarptautinėje Paryžiaus parodoje, kur savo ekspozicijas tu
- Vakar
Pagėgių meras Vaidas Bendaravičius: ES lėšas investuojame į švarų vandenį, nuotekas ir aplinką
Tauragės regionas – Tauragė, Jurbarkas, Šilalė ir Pagėgiai – išgyvena intensyvų pokyčių laikotarpį. Įgyvendinamos dešimtys projektų, kurie gerina žmonių gyvenimo kokybę, modernizuoja viešąsias paslaugas, stiprina socialinę apsaugą, didina regiono patrauklumą verslui ir turistams, kuria tvaresnę ir švar
- Gruodžio 3, 2025
Svarbūs KET pokyčiai: kitąmet šalmai taps privalomi visiems elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams
Nuo 2026 m. sausio 1 d. visi elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai važiuodami privalės dėvėti šalmą. Jeigu mikrojudumo priemonė, pavyzdžiui paspirtukas ar dviratis yra nuomojamas, šalmą privalės suteikti jos nuomotojas. Tokiems Susisiekimo ministerijos parengtiems Kelių eismo taisyklių pakeitimams šiandien pritarė Vyriau
- Gruodžio 3, 2025
Tauragės rajono savivaldybė stiprina ryšį su iš užsienio sugrįžusiais kraštiečiais
Gruodžio 1 d. Tauragėje įvyko savivaldybės mero Dovydo Kaminsko susitikimas su iš užsienio sugrįžusiais kraštiečiais. Susitikimo metu buvo kalbama apie sprendimą grįžti į gimtinę, patirtus jausmus, iššūkius įsikuriant bei žingsnius atkuriant gyvenimą Tauragėje. Sugrįžusieji pasakojo, kad juos į gimtąjį kraštą sug
- Gruodžio 3, 2025
Tvari mokykla 2030: dvi Tauragės švietimo įstaigos įvertintos nacionaliniu lygiu
Tauragės rajono savivaldybėje pasveikintos Tauragės „Šaltinio“ progimnazija ir Tauragės „Versmės“ gimnazija, pelniusios apdovanojimus iniciatyvoje „Tvari mokykla 2030“, skatinančioje Lietuvos mokyklas diegti tvarumo principus savo veikloje, ugdymo turinyje, aplinkose ir bendruomenėse. „Norisi pasidž