Tauragės žinios logotipas
Gedulo ir vilties dieną minint: liūdnoji Tauragės krašto statistika

Gedulo ir vilties dieną minint: liūdnoji Tauragės krašto statistika

Birželio 14-ąją, Gedulo ir vilties dieną, minint 81-ąsias masinio gyventojų arešto ir trėmimo metines, Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Tremties ir rezistencijos muziejus surinko statistinius duomenis apie sovietų represuotus tauragiškius.

Gedulo ir vilties dienos – 81-ųjų masinių trėmimų metinių minėjimas Tauragėje pradėtas šv. Mišiomis, kurias laikė Pagramančio klebonas, garbės kanauninkas Vytautas Petrauskas, Tauragės Švč. Trejybės bažnyčioje. Prisimenant mūsų žmonių patirtas kančias tremtyje, kalėjimuose ir lageriuose, išvežtus ir negrįžusius mūsų šalies piliečius, Tauragės Švč. Trejybės bažnyčios šventoriuje prie paminklo „Stalinizmo aukoms atminti“ buvo padėtos gėlės ir uždegtos žvakutės. Šį paminklą 1989 m. sukūrė tauragiškiai tautodailininkai Pranas Kundrotas, Antanas Bagdonas, Danielius Dužinskas ir Robertas Petrokas. Tais metais tai buvo vienintelė vieta Tauragėje, kurioje buvo galima pastatyti tuos sunkius mūsų žmonių represijų metus menantį paminklą.

Vėliau Gedulo ir vilties diena buvo minima skvere prie Švč. Trejybės bažnyčios. Tauragės kultūros centro mišrus choras „Tremtinys“, vadovaujamas Romualdo Eičo, sugiedojo valstybės himną, atliko tremtinių dainas „Kur tas dulkėtas traukinys“ bei „Lietuva“. Solidarizuojantis su kovojančia ir kenčiančia Ukraina, solistas Gražvydas Budreckis atliko minėjimo dalyvius sujaudinusią ukrainiečių dainą.

Minėjime pasisakė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Tauragės filialo valdybos pirmininkas Antanas Stankus, Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas Tomas Raulinavičius, Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ direktorė Eglė Červinskaitė ir Tauragės kultūros centro direktorius Virginijus Bartušis.

Minint Gedulo ir vilties dieną buvo prisijungta prie akcijos ,,Ištark, išgirsk, išsaugok“. Tauragės krašto muziejaus, Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos, Tauragės kultūros centro darbuotojai, šauliai ir jaunieji šauliai skaitė 1940–1941 metais represuotų tauragiškių vardus.

Represuoti 3394 tauragiškiai

Iš viso per sovietinių okupacijų laikotarpį (nuo 940 m. birželio 15 d. iki 1941 m. birželio 22 d. pirmosios sovietinės okupacijos ir nuo 1944 m. spalio 10 d., antrosios sovietinės okupacijos, turime duomenų, kurie paskelbti internetinėje svetainėje lietuviaisibire.lt, kad įvairiomis formomis buvo represuoti (suimti ir įkalinti, ištremti, nužudyti) 3394 gyventojai, represijų metu gyvenę dabartinėje Tauragės rajono teritorijoje. Į šį skaičių neįeina tie dabartinio Tauragės rajono gyventojai, kurie siekdami išvengti represijų išvyko į kitas gyvenamąsias vietoves ir buvo represuoti tose vietovėse. Jie patenka į kitų vietovių sąrašus, nors ir buvo buvę dabartinio Tauragės rajono gyventojai. Į represuotųjų sąrašą taip pat neįtraukti kovose su sovietiniais okupantais žuvę Lietuvos partizanai. Iš bendro represuotųjų skaičiaus 2242 žmonės (66 proc.) buvo ištremti, 1112 suimti ir įkalinti (33 proc.), pateikti duomenys apie 20 nužudytų žmonių ir prie 20 žmonių pavardžių iš Tauragės rajono įrašyta ,,represuotas 1941 metais“.

1948-aisiais – 824 tauragiškiai

1940 m. represuoti 69 tauragiškiai, tai sudaro 2 proc. bendro represuotų tauragiškių skaičiaus. Tiek žmonių ištremta per 6,5 mėn. – nuo 1940 m. birželio 15 d. iki metų pabaigos.

1941 metais (iki birželio 22 d.) represuotas 341 tauragiškis, arba 10 proc. visų represijas patyrusiųjų mūsų krašto gyventojų. 1941 m. birželio 14–18 d. vykdyta pirmoji masinio Lietuvos gyventojų trėmimo operacija.

1944 m. nuo spalio 10 d., kai Tauragė antrą kartą buvo okupuota sovietų, iki gruodžio 31 d., per du su puse mėnesio ištremta 80 žmonių (2 proc.). 1945 m. represuotas 271 žmogus (8 proc.), 1946 m. – 219 (7 proc.), 1947 m. – 119 žmonių (4 proc.)

1948 m. ištremti 824 tauragiškiai arba 24 proc. visų represuotųjų. Tai pats didžiausias per metus represuotų kraštiečių skaičius. 1948 m. gegužės 22 d. vykdyta masinio trėmimo operacija ,,Vesna“ (liet. pavasaris).

1949 metais tremtin išvežti 608 žmonės (18 proc.). Tai antras pagal mastą represijų prieš tauragiškius skaičius per metus. Tais pačiais metais, kovo pabaigoje, vykdyta masinio trėmimo operacija ,,Priboj“ (liet. bangų mūša).

1950 m. ištremta 211 (6 proc.) tauragiškių. 1951 m. – 558 (16 proc.) ir tai trečias pagal didumą metų represijų mastas. 1951 m. spalio 2–3 dienomis vykdyta masinio trėmimo operacija ,,Osen“ (liet. ruduo).

1952 m. ištremti 77 (2 proc.), 1953 m. – 15, o 1954 m. – 1 tauragiškis.

Daugiausia – į Irkutsko sritį

Daugiausiai tauragiškių ištremta į Rusijos federacijos Irkutsko sritį – 1291, tai sudaro 38 proc. represuotų tauragiškių. Į Komijos respubliką – 469 žmonės (14 proc.), Krasnojarsko kraštą – 427 žmonės (13 proc.), Tomsko sritį – 206 (6 proc.). Į Kazachiją (Kazachstaną) – 132 tauragiškiai (4proc.), Rusijos federacijos Sverdlovsko sritį – 130 žmonių (4 proc.), Chabarovsko kraštą – 98 žmonės (3 proc.), Archangelsko sritį – 26 (1 proc.), Tadžikiją (Tadžikistaną) – 41 (1 proc.), Kemerovo sritį – 19, Magadano sritį – 18 tauragiškių. Į kitus buvusios sovietų sąjungos administracinius vienetus –172 žmonės (5 proc.)

Lietuvoje represuota 10 proc. tauragiškių – 327. Dar 38 tauragiškių trėmimo vieta nenurodyta.

Sugrįžo 60 proc. tremtinių

Į Lietuvą iš tremties grįžo 2018 tauragiškių, tai yra 60 proc. represuotųjų. Tremtyje, kalėjimuose ir lageriuose mirė 427 žmonės (13 proc.). Žinoma, kad į Lietuvą negrįžo 93 tauragiškiai, o tai sudaro 3 proc. ištremtųjų. Net 856 tauragiškių likimas nežinomas, dalis jų buvo nužudyti.

Pasidalinkite su drauge ar draugu

Daugiau naujienų

Liepos mėnesį bus vykdomos prevencinės eismo dalyvių kontrolės priemonės

Policijos pareigūnai, užtikrindami eismo saugumą ir mažindami eismo įvykių skaičių, liepos mėnesį Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnaujamojoje teritorijoje vykdys prevencines priemones. Liepos 3-5 d. ir liepos 20-22 d. vyks elektrinių mikrojudrumo priemonių, dviračių, elektrinių mopedų, vairuotojų kontrolė. Liepos 7-10 d

Tauragės rajono maudyklų vandens kokybė – tinkama maudynėms

Tauragės rajono savivaldybė informuoja, kad  birželio 19 d. atlikus maudyklų vandens kokybės tyrimus, nustatyta, jog visuose tirtuose rajono vandens telkiniuose vandens kokybė atitinka higienos normos HN 92:2018 reikalavimus – maudytis galima. Tyrimai buvo atlikti šiose vietose: Jūros upės maudykla Balskų tvenkinys Keramikos

Klaipėdos apygardos teismas nuteisė jaunuolį už pasikėsinimą nužudyti mažametę

Klaipėdos apygardos teismas paskelbė nuosprendį baudžiamojoje byloje, kurioje 18-metis pripažintas kaltu dėl pasikėsinimo atimti gyvybę mažametei mergaitei bei fizinio smurto prieš kitą nepilnametę. Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras, tyrimą atliko Taur

Vagys siautėja kaimiškose vietovėse – pavogti grūdai ir akmenų grilius

Policija tiria du svetimo turto pagrobimo atvejus, įvykusius Šilalės ir Šilutės rajonuose. Šilalės rajone, Vingininkų kaime, laikotarpiu nuo birželio 28 d. 15.00 val. iki birželio 29 d. 10.00 val., iš 1951 m. gimusiai moteriai priklausančio neužrakinto ūkinio pastato buvo pavogti grūdai. Dėl šio įvykio pradėtas i

Paribių Lietuvos adresas: 200 km nuo Vilniaus

Per du dešimtmečius Lietuva tapo šimtaprocentine europietiška šalimi, tačiau vos už kelių šimtų kilometrų nuo sostinės, kurioje sukoncentruotas valstybės valdymas, mokslas ir verslas su gerai  apmokamomis darbo vietomis, europietiškos kultūros šalis vis labiau panašėja į skurdžią pensinin

Rūta MUR - Jausmas kitoks

Rūta MUR - Jausmas kitoks

Naujas saugumo lygis keliuose – mobilūs smūgio slopintuvai

Siekiant stiprinti keliuose dirbančių specialistų ir visų eismo dalyvių saugumą, AB „Kelių priežiūra“ įsigijo 20 naujų mobilių smūgio slopintuvų. Šiuo metu vykdomas dar 11 tokių pat įrenginių įsigijimo procesas. Bendra numatoma investicija į įvairias darbuotojų saugumo priemones – daugiau nei 1 milijonas eurų.   Bend

Nuo rugpjūčio 1 d. valstybinės žemės paslaugos bus teikiamos tik internetu

Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. paslaugos, susijusios su valstybinės žemės valdymu, Lietuvoje bus teikiamos tik internetu – per modernizuotą Žemės informacinę sistemą (ŽIS). Asmenims nebereikės vykti į savivaldybes, Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT) ar pas kitus valstybinės žemės patikėtinius – prašymus dėl valstybinės žemės nuo

Pritarta pertvarkai: antroji pensijų kaupimo pakopa taps patrauklesnė ir lankstesnė

Seimas priėmė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtus įstatymus, kurie atveria kelią antrosios pensijų kaupimo pakopos pokyčiams. Sistema bus patrauklesnė ir lankstesnė, bus užtikrintas savanoriškas dalyvių įsitraukimas ir įgyvendintas Konstitucinio Teismo nutarimas, numatant galimybes pasitraukti iš kaupimo antroje

Seimas įteisino naują GPM tarifą, atskirą apmokestinimą ūkininkams, papildomą NPD

Seimas priėmė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimus, kuriais įteisintas naujas GPM tarifas, nustatytas atskiras apmokestinimas ūkininkams ir papildomas neapmokestinamąsias pajamas auginantiems vaikus, individualios veiklos pajamos įtraukiamos į bendrą progresinį apmokestinimą. Už tai numatančias Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas

Seimas priėmė Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą

Seimas priėmė naujos redakcijos Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą, kuriame skirtingai apmokestintas gyventojų turimas nekomercinį nekilnojamasis turtas – išskiriant pagrindinį gyvenamąjį būstą* ir kitą asmens nekomercinį nekilnojamąjį turtą.  Nustatyta, kad savivaldybių tarybos nustatys pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės

Šunys pagalbininkai teiks pagalbą žmonėms su negalia

Siekiant, kad žmonės su negalia galėtų sėkmingai naudotis šunų pagalbininkų pagalba, bus patobulintas prieinamumo reglamentavimas, įtvirtinta asmenų su negalia teisė į šuns pagalbininko įsigijimo išlaidų kompensaciją, teisė patekti ir būti viešojoje erdvėje, statiniuose, nepriklausomai nuo jų paskirties, naudotis vie&sca