Archyvų paslaptys

Garbės ambasadorė Ramunė Ordo: aš labai noriu parodyti Tauragę

• Eglė ČERVINSKAITĖ
• Gruodžio 23, 2024

Mūsų miesto vardą garsinančių kraštiečių – Tauragės garbės ambasadorių keliai driekiasi po visą pasaulį, nuo JAV iki kaimyninių valstybių. Viena aktyviausiai lietuvių bendruomenę telkiančių kraštiečių gyvena kaimyninėje Lenkijoje, Gdanske. Tai – poetė, teismo vertėja, socialinė darbuotoja ir pedagogė, aktyvi visuomenininkė ir ilgametė Lietuvių draugijos Ramunė Juciūtė Ordo.

Meilės emigrantė, iki šiol tarnaujanti žmonėms

Su Ramune Juciūte Ordo nuotoliniam pokalbiui su vaizdu susiskambinome prieš pat šventes. Pokalbį straipsnio herojė įvertino kaip kalėdinę dovaną jai, noriai dalijosi jau šventiškai papuoštų savo namų Gdynioje jaukumu. Mat dažniausiai lietuviai į ją kreipiasi ko kito – pagalbos vertėjaujant teisiniuose ginčuose Lenkijos teismuose.

Ramunė Juciūtė Ordo Tauragės garbės ambasadore tapo 2021 m., o aktyvią visuomeninę veiklą Lenkijoje vykdo, lietuvių bendruomenę telkia bei garsina Tauragės vardą garsina jau daugiau nei 50 metų. Nepaisant garbaus amžiaus, (gim. 1947 m.) moteris yra aktyvi visuomenininkė ir iki šiol dirba Lenkijos teismų sistemoje vertėja bei savanoriškai konsultuoja pažeidžiamus asmenis.

Gyvenimo kelią užsienio link nulėmė darbas Naujojoje Akmenėje, kur gyveno vos metus – ten ji dainavo estradiniame ansamblyje ir taip sutiko savo vyrą Stanislavą Ordo, atvykusį iš Lenkijos trumpalaikiam darbui. Nors santuokai su svetimšaliu iš pradžių nepritarė Ramunės mama, šis nepasidavė, sulaukė, kol Ramunė baigė mokslus Klaipėdos universitete. 1978 m. išvykusi į Lenkiją, nemokėdama nei lenkų, nei rusų kalbos, pašnekovė pasakoja turėjusi kur kas geresnį išsilavinimą, nei dauguma vietinių, t.y. psichologijos-pedagogikos magistro laipsnį, įgytą Klaipėdos universitete, nors svetur jai teko jį dar įteisinti.

Po to, ji iš karto pradėjo mokytis universitete Gdanske pomagistrinėse studijose – specialiąją pedagogiką, o baigusi šias – dar Varšuvoje įstojo į Švietimo teisę ir vadybą. Tai padėjo jai įsitvirtinti svečioje šalyje, kur visą gyvenimą ji dirbo su žmonėmis – ilgus metus socialinį darbą su sunkiai auklėjamu jaunimu ir jų tėvais, vėliau – vaikų namuose Sopote (iki pat pensijos) ir galiausiai – iki šiol – teismo vertėja. Tokį statusą visoje Lenkijoje šiuo metu ji teigia turinti viena, dėl to vis nepalieka veiklos, nors jau gal ir norėtų išeiti į užtarnautą poilsį. Vyro Ramunė neteko apie 1990-uosius, nepaisant to, jau buvo įleidusi šaknis Gdanske, ten ji ir liko.

Viena koja Alikantėje, Ispanijoje, kita – Lenkijoje, Gdynioje šiou metu gyvenanti Ramunė teigia darbo reikalais važinėjanti po visą Lenkiją, o Ispanijoje laiką leidžianti su vieninteliu sūnumi, kuris ten gyvena jau dešimtmečius. Ramunė prasitaria labiau mėgstanti būti Lenkijoje, nors ir turinti būstą greta sūnaus.

Lietuvybė ir bajoriškos šaknys

1996–1997 m. Gdynioje ji įkūrė Lenkijos lietuvių draugijos skyrių, kuriam dvidešimt metų vadovavo, telkė, organizavo renginius, puoselėjo lietuvybę. Prezidentė Dalios Grybauskaitės už aktyvią visuomeninę veiklą 2010 m. Ramunę apdovanojo ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu. Tiesa, gausus bendraminčių būrys jau išretėjo – Ramunė neslepia, jog dauguma jų buvo vyresni už ją. O jų vaikai ir anūkai lietuviškas šaknis nebe taip vertina ir į bendrą veiklą jungiasi vangiai. Ramunė, tuo tarpu, be galo brangina lietuvybę.

– Daugelis lietuvių emigrantų vaikų jau lenkais nori būti. O mes su sūnumi, nors jis moka 4 kalbas, tarpusavyje kalbamės tik lietuviškai, – teigia ji.

Įdomu tai, kad R. Juciūtė Ordo prisistatydama pabrėžia savo bajorišką kilmę, kurią ji pasakoja atsitiktinai nustačiusi į jos rankas patekus Žečpospolitos (Lenkijos-Lietuvos valstybės, – red.) bajorų giminių herbų leidinį. Ten ji rado savo giminės – Jucių, kurie vėliau sulenkėjo ir tapo Jucevičiais, herbą, siekiantį XVI amžių. Anot Ramunės, nustatyta, jog tolimas jos protėvis Jucius bajoro titulą ir žemių gavęs už pasižymėjimą ir drąsą kare su carine Rusija ir toliau šaknys tęsėsi į Šilalės rajoną, Laukuvos pusę. Iš ten yra kilę jos proseneliai ir seneliai. Šią informaciją Ramunei patvirtinę istorikai, tad giminės herbą ji laikanti vertybe ir socialiniuose tinkluose prisistato kaip bajorė Juciūtė.

Ramunės kvietimu į Lenkiją nuolat vyksta Tauragės meno kolektyvai – 2023 m. Kultūros sostinės metai, Tauragės mieste partneryje Ostrudoje, kultūros namuose buvo gražiai priimtas dainų ir šokių ansamblis „Jūra“, 2022-aisiais – Spietlius. Šiemet Gdanske pristatyta tauragiškės dailininkės Ritos Grikšienės bei Tauragės garbės ambasadorės, kraštietės Monikos Lionaitės jungtinė tapybos darbų paroda. Ateinantį pavasarį, kovą, į Ostrudą jau suplanuotos Tauragės rajono kolektyvo „Subuvimas“ (vad. Zosė Bernotienė) gastrolės.

R. Ordo neslepia, jog nors tauragiškiai labiau suinteresuoti bendradarbiavimu su miestais partneriais, jai labai norisi stiprinti jungtis tarp Tauragės ir Gdansko, nes miestų istorijoje ji įžvelgianti daug panašumų.

– Aš labai noriu parodyti Tauragę. Tauragė ir Gdanskas yra pasienio miestai, turi tą patį likimą, tik skirtumas yra teritorijoje, kad Tauragė yra mažutė, o Gdanskas – metropolis. Aš labai noriu išnaudoti savo ryšius, ir aš galiu tai padaryti, dėl to kviečiu į universitetą, kultūros namus, taip pat į Ostrudos miestą, kur taip pat turiu gerus ryšius, – teigia R. Ordo.

Lenkijos lietuvių draugios leidžiamame žurnale „Aušra“ 2022 m. gruodžio 13 d. numeryje aprašytas tautinių mažumų renginys „Gdansko biografijos“, kurio programoje pasirodė Tauragės kultūros centro šokių kolektyvas „Spietlius“. „Pirmieji tą dieną koncertavo mūsų LLD Gdansko skyriaus pakviesti svečiai iš Lietuvos. Mums atstovavo Tauragės kultūros centro vyresnio amžiaus žmonių liaudiškų šokių kolektyvas „Spietlius“, dainininkės Rasa Jakienė, Ernesta Giačienė ir bandonininkas Vytautas Krencius. Mūsų atstovų pasirodymai buvo labai šiltai priimti. Gražiai atlikus lietuviškas dainas ir pagrojus muzikinius kūrinius mažai žinomu Lenkijoje instrumentu (bandonija) susilaukta garsių plojimų. „Spietlius“, parodęs aukštą lygį, lapkritį minėjo penkerių metų jubiliejų. Ta proga koncerto pabaigoje visa salė kolektyvui lenkiškai sugiedojo „Ilgiausių metų“. Labai šaunus mūsų atstovų pasirodymas pagarsino ne tik Tauragę, bet ir visą Lietuvą.“, – rašo dabartinis LLD Gdansko skyriaus pirmininkas Romas Milaševičius.

Gimtinės ilgesys prabyla poezijos žodžiais

„Jeigu norite pažinti mano sielą, skaitykite mano eilėraščius“, – sako Ramunė, – „ypatingai knygą „Šaknys“, į kurią sudėjau viską – apie Dirvėnus, gimines, žmones, žemaitiškus papročius, žodžiu – gimtosios žemės gyvenimą“.

Tris R. Juciūtės Ordo išleistas knygas – „Tai, kas širdy netilpo...“, vaikams skirtą „Ant močiutės kelių“ ir naujausia „Šaknys“ galima rasti Tauragės rajono B. Baltrušaitytės bibliotekoje. Visos jos išleistos Lietuvoje, lietuvių kalba, prisidedant Tauragės rajono savivaldybei.

Ramunė Juciūtė Ordo gimė ir augo šalia Visbarų esančiame Dirvėnų kaime. Įgijusi psichologijos-pedagogikos išsilavinimą, R. Ordo visą gyvenimą pašventė darbui su žmonėmis, apč vaikais ir jaunimu. Nuo 1965 metų kurį laiką dirbo Visbaruose, kultūros namų vadove.

2019-aisiais Žygaičiuose poetė pristatė savo pirmąją knygą „Kas širdy netilpo“. Nuo tada Tauragės garbės piliečio, aktyvaus visuomenininko ir poeto Eugenijaus Šalčio kvietimu įstojo į literatų klubo Žingsniai gretas. Tuomet šalį kaustant karantinui, negausus būrys žingsniečių su Ramune susitiko Tauragės pilies menėse.

2022-aisiais Ramunė po 50 metų aplankė Visbaruose tebegyvenančias savo drauges, susitiko su Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės filialo Visbarų bibliotekos skaitytojais, dalijosi savo kūryba, kurioje jaučiamas ilgesys ir meilė gimtam kraštui, savo šaknims. Biblioteka skelbia, jog visbariškiai net gi turi savo dainą, kuriai žodžius parašė būtent R. Ordo, o muziką sukūrė Gražina Pamparienė. Ramunės kūryboje jaučiamas ilgesys savo gimtinei, meilė artimiesiems.

Laikas nuo laiko ji vis sugrįžta į Tauragę, tačiau ilgiau užsibūti neleidžia Lenkijoje aktyviai vykdoma visuomeninė veikla ir darbas teisme.

Globalūs tauragiškiai – Tauragės ambasadoriai

Tauragiškių diaspora pasaulyje pasklidusi plačiai, o ryšiai su išeiviais kryptingai plėtojami jau daugelį metų. Tauragės rajono savivaldybė turi 9 miestus partnerius, kurie išsibarstę po visą Europą – nuo kaimyninės Lenkijos, iki Kroatijos bei Sakartvelo. Dar plačiau – net už Atlanto ryšiai su kraštiečiais driekiasi per Prezidentės D. Grybauskaitės globoto projekto „Globali Tauragė“ Tauragės garbės ambasadorių iniciatyvą. Tauragės garbės ambasadorių iniciatyva, kaip ir „Globali Tauragė“, startavo 2017 m. Simbolinį Garbės ambasadoriaus vardą ir ženklelį kraštiečiams suteikia Tauragės rajono savivaldybės taryba. Per šiuos metus Garbės ambasadoriaus ženklelis suteiktas net 30-čiai svetur gyvenančių tauragiškių.

Anot „Globalios Tauragės“ koordinatoriaus Tauragės rajono savivaldybės Kultūros skyriaus specialisto Martyno Piečios, pagrindinis šio projekto tikslas – palaikyti nuolatinį ryšį su išeiviais: „Labai svarbu pakviesti išvykusius aplankyti gimtinę, tarpininkauti kalbantis su darbdaviais, supažindinti su investicinėmis ir verslo pradžios sąlygomis ir pakviesti grįžti ir kurti savo gyvenimą regione ir Lietuvoje“, – teigia jis.

Informacija apie garbės ambasadorius bei kaip juo tapti, skelbiama „Globalios Tauragės“ puslapyje internete https://globali.taurage.lt/.

Šių metų gruodžio 27 d. 15.00 val. Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ vyks globalių tauragiškių susitikimas su kultūrine programa.

Projektas „Tauragės archyvų paslaptys“. Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. Paramos suma 5000 Eur.