Ilgametis Tauragės kultūros centro darbuotojas bei renginių vedėjas Eugenijus Šaltis po praėjusį penktadienį vykusios Kariuomenės orkestro šimtmečio šventės viešoje erdvėje išliejo nuoskaudas. Kultūrininkas teigė, jog renginį, kaip ir daugelį kitų, jam teko vesti už ačiū, tad jis dedantis tašką šioje veikloje. Kultūros centro administracija problemos neįžvelgia ir E. Šalčio pasisakymus vadina emocijomis. Esą, renginių vedimas įeina į Kultūros centro darbuotojų pareigas, todėl tai daryti jie privalo už savo algą. Tačiau kaip tuo atveju, jei renginį, išlaikant tradicijas, prašoma vesti žmogaus, kuris KC nedirba?
Istorinis koncertas
Kapelmeisterio Juozo Gudavičiaus (mūsų kraštiečio) dėka 1919 m. per Kalėdas Tauragėje įvyko pirmas viešas ką tik suburtos Lietuvos kariuomenės karinio orkestro koncertas. Praėjusį penktadienį, kaip ir prieš 100 metų, Tauragės kultūros rūmuose suskambo kariuomenės pučiamieji. Pritariant Lietuvos kariuomenės orkestrui (kapelmeisteris majoras Egidijus Ališauskas), koncertavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentės Lorijana Laurinskaitė ir Virginija Bartušytė, Tauragės kultūros centro vokalinė grupė, vadovaujama Arūno Rakevičiaus. Šiuo koncertu tęsiama tradicija minėti kariuomenės orkestro įsikūrimą ir pirmąjį pasirodymą Tauragėje, prasidėjusi 1994-aisiais.
Istorinį koncertą, kaip ir prieš 25-erius metus, vedė Eugenijus Šaltis. Vyras ilgus metus dirbo Tauragės kultūros centre, kol prieš porą metų išėjo į pensiją. Tačiau aktyvios veiklos viešumoje neatsisakė, žiūrovai ir toliau jį matė scenoje – kaip literatą, renginių vedėją.
Tačiau po praėjusio penktadienio renginio E. Šaltis savo socialinio tinklo paskyroje išliejo susikaupusias nuoskaudas – esą už šio reprezentacinio renginio vedimą jam nesumokėta.
„Tauragės kultūros centre niekas niekada už atliktą darbą neatsiskaito. Net nepasiūlo kvietimo į kitą koncertą. Šimtus koncertų, renginių, knygų pristatymų, susitikimų, parodų pristatymų, festivalių teko pravesti, ir vis už ačiū. Na, devynis galiu pravesti savanoriškais tikslais, bet bent už dešimtą galima būtų sumokėti. Juk išlaidų tai atsiranda. Padėkos raštai nebetelpa į stalčius, kam jie bus bereikalingi? O štai man, dabar jau pensininkui, praverstų kitoks paskatinimas. Tie, kurie galėtų tai padaryti, patys niekada už dyką nedirba ir nedirbs“, – apmaudo neslėpė E. Šaltis.
Dirbo už ačiū
Paprašytas pakomentuoti situaciją, „Tauragės žinioms“ E. Šaltis teigė, kad per ketverius paskutinius metus (dvejus iš jų jau pensijoje) kultūros centre už ačiū vedė 30 renginių. Kitur, kur būdavo kviečiamas, jam esą pasiūlydavo honorarą, pasirašydavo sutartį, būdavo sumokami mokesčiai, bet honoraras likdavo.
– Yra buvę ir tokių atvejų, ateini klausytis koncerto, o čia – bėda, sako, reikia vesti koncertą, nėra kam, gal galėtum, esi patyręs. Supranti, kad tai keblu, vos spėji peržiūrėti tekstą ir leki į sceną, improvizuoji, pristatai, juk reikia gelbėti situaciją. Arba vedi pokalbį su istorijos profesoriais, korifėjais Lietuvos 100-mečio proga, pilnutėlė salė žmonių, žinai, kad profesoriai išsiveš tūkstantinius honorarus, o tu, drebėdamas, kad neprasišautum, ruošęsis porą naktų, gauni gėlę. Gražu gėlė. Bet kokie 5 procentai nuo honorarų būtų visai neblogai. Nesijaustum žmogus šuns vietoj, – teigė E. Šaltis.
Paklaustas, kaip toliau klostysis jo karjera, ar ketina toliau vesti renginius, jis teigė:
– Nebevesiu, nes jaunimui reikia duoti kelią. Jaunimas šiuolaikinis veltui neves. Jis žino savo kainą.
Sumokėti negali
Tauragės kultūros centro direktorius Virginijus Bartušis, paprašytas pakomentuoti E. Šalčio viešai išsakytas mintis, tikino, kad už įvykusį renginį buvo atsakinga renginių režisierė. Kaip ji susitarė su vedėju, direktorius teigė nežinantis. Pasak V. Bartušio, net ir nebūtų įmanoma sumokėti.
– Yra numatyti etatai, eilutės, kas atsakingas už renginių vedimą, pašaliniam asmeniui negalėtume sumokėti, – pirmadienį ryte telefonu teigė TKC direktorius.
Kiek vėliau pats V. Bartušis susisiekė su redakcija, patikino, kad įsigilino į situaciją, ir pabrėžė, kad renginys buvo nemokamas, honoraro negavo net jo dalyviai. Organizavimo išlaidos, kurias padengė Tauragės rajono savivaldybė pagal TKC pateiktą projektą, buvo skirtos orkestro priėmimui, maitinimui.
– Visas renginys buvo nemokamas, skirtas Tauragės žmonėms, visi atlikėjai pasirodė nemokamai, mes negalėjome sumokėti. Ką savo feisbuke rašė Eugenijus Šaltis, tai išlietos emocijos. Į mane jis nesikreipė, nekalbėjo, kad nori užmokesčio, – tikino V. Bartušis.
Pasak Algimos Juščiuvienės, TKC vyriausiosios renginių režisierės, ji rašė ir teikė projektą savivaldybei. Paklausta, kodėl projekte nebuvo numatytas honoraras už renginio vedimą, moteris teigė, kad tokio projekto tada nebūtų finansavusi savivaldybė, nes Kultūros centras turi darbuotojus, kurių pareigybėse numatyta vesti renginius. Tačiau pašnekovė teigė, kad didžioji renginio sėkmė priklauso nuo vedėjo asmenybės, todėl šio renginio vedėju būti prašė būtent E. Šalčio.
– Savivaldybės komisija nesuprastų, turbūt sakytų, patys veskite, nes gaunate algą. Su Eugenijum kalbėjau, jis išsakė savo nuoskaudą, bet taip ir liko. Nėjau pas direktorių, metų galas, žinau, kad pinigų nėra ir nebūtų iš ko sumokėti. Eugenijaus prašiau, kad vestų renginį, nes didelė sėkmė priklauso nuo vedėjo. Daugelį metų Eugenijus buvo šių kariuomenės koncertų vedėjas, kalbėjau su juo, sakė, kad jam didelė garbė vesti šį renginį. Nuoskaudų yra, puikiai jį suprantu, – teigė A. Juščiuvienė.
Priklauso nuo susitarimo
Kultūros centrai yra pavaldūs savivaldybėms. Tauragės rajono savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Danutė Naujokienė „Tauragės žinioms“ teigė, kad viskas priklauso nuo įstaigos administracijos, kaip ji susitaria su renginių vedėjais.
– Turėtų būti pirminis susitarimas, arba už darbą sumokama, arba jis atliekamas savanoriškai, be užmokesčio. Galbūt tarp jų (TKC ir E. Šalčio, – red. past.) įvyko nesusikalbėjimas. Nesuprantu, kodėl jie savo vedėjo neėmė. Galbūt todėl, kad E. Šaltis eilę metų šią šventę vedė. Pirmiausia turėtų būti susikalbėjimas, jeigu turi pinigų, tada samdai, jeigu jų nėra – nesamdai, – samprotavo Kultūros skyriaus vedėja.
Savivaldybei teikiamus projektus kuruoja speciali komisija, kuriai vadovauja mero pavaduotoja Virginija Eičienė. Pašnekovė konkretaus projekto detalių prisiminti negalėjo, tačiau teigė, kad išskirtiniais atvejais atsižvelgia į motyvuotus prašymus.
– Žinoma, Kultūros centras turėtų naudotis savais resursais, bet jeigu projekte jie numatytų honorarą kitam vedėjui ir motyvuotų, kad šiam renginiui reikia vienos ar kitos asmenybės, kad patys negali vesti renginio, projekto neatmestume. Mūsų siekis, kad mieste vykstantys renginiai būtų aukšto lygio, – teigė D. Naujokienė.
Pakalbintas Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Tauragės poskyrio atstovas spaudai Laimonas Rimkus teigė, kad renginių vedėjas, kuris iš šios veiklos gauna pastovias pajamas, privalo dirbti su verslo liudijimu arba pagal individualią veiklą ir sumokėti mokesčius nuo uždirbtų pajamų. Jeigu tokios veiklos būna vieną ar du kartus per metus, galima pasirašyti paslaugų sutartį, pagal kurią nuo gauto honoraro būtų taip pat sumokami mokesčiai. Kokie honorarai įprastai mokami už renginio vedimą, specialistas negalėjo įvardinti. Tai, pasak jo, priklauso nuo įvairių aplinkybių.
– Gali būti du buteliai alaus arba du tūkstančiai eurų. Priklauso nuo susitarimo, nuo renginio, nuo vedėjo asmenybės ir kitų faktorių. Bet svarbiausia, kad nuo gauto honoraro būtų sumokėti mokesčiai, – teigė VMI atstovas.
Pareigūnai ieško į Švediją dirbti išvykusio ir be žinios dingusio Martyno Rupainio, gim. 1989 m. Nuo 2025 m. kovo mėn. su minėtu vyru susisiekti nėra galimybės. Vyras apie 180 cm ūgio, tamsiai rudų trumpų plaukų. Galinčių suteikti tyrimui vertingos informacijos, prašome pranešti Tauragės apskrities vyriausi
Dirbtinė oda baldams yra puikus pasirinkimas tiems, kurie ieško patvaraus, lengvai prižiūrimo ir estetiškai patrauklaus sprendimo savo namams ar biurui. Tačiau rinkoje siūlomas labai platus šios medžiagos asortimentas – nuo pigios ir trumpalaikės iki aukščiausios kokybės, sunkiai atskiriamos nuo natūralios odos. Ka
Šiandien vis daugiau žmonių ieško sprendimų, kaip ne tik apsaugoti savo turtą, bet ir gyventi patogiau. Vienas iš tokių sprendimų — stumdomų kiemo vartų automatika. Tai ne tik patogumas, bet ir saugumo garantas, kurį galima pritaikyti tiek privačiuose namuose, tiek komerciniuose objektuose. Automatizuoti slenkami vartai
Orapūtės – tai universali įranga, plačiai naudojama tiek buityje, tiek pramonėje. Jos dažnai tampa nepakeičiamu komponentu nuotekų valymo sistemose, tačiau panaudojimo spektras tuo nesibaigia – orapūtės pasitarnauja aeruojant tvenkinius, akvariumus, baseinus ar netgi gamybos procesuose maisto, medicinos ir chemijos srityse. Tačiau kaip
Sodo bei daržo įrankiai padeda lengviau nudirbti įvairius daržo darbus. Be jų sunkiai įsivaizduotume daržo sodinimo, auginimo ir derliaus nuėmimo sezoną. Tinkami įrankiai pasitarnauja daugeliu atvejų. Tačiau, kartais pavasarį pravėrę pašiūrės duris, galime nemaloniai nustebti, radę surūdijusius sodo įrankius arba pradėję jais darbuotis pajus
Nusprendėte palikti Lietuvą gyvenimui Jungtinėje Karalystėje? Šiame kelyje gali kilti įvairiausių teisinių iššūkių. Juk Jungtinei Karalystei pasitraukus iš „Brexit“, ženkliai sumažėjo laisvo judėjimo galimybės, taip pat kito imigracijos, darbo, socialinių garantijų sistema. Gera žinia: patyrę lietuvių advokat
Kadangi žiemos mėnesiai dažniausiai būna praleisti namuose, santykiuose gali įsivyrauti monotonija ir ta pati rutina. Dėl to pavasaris yra puikus atsinaujinimo metas, kai bunda gamta, dienos ilgėja, o oras tampa šiltesnis. Šis laikotarpis gali būti puiki proga įnešti į santykius daugiau energijos ir spalvų. Tad kaip pavasarį at
Statybų projektai skiriasi ne tik sudėtingumu, bet ir reikiamos įrangos kiekiu bei specifika. Netinkamai parinkta įranga gali lemti darbų vėlavimą, papildomas išlaidas ar net techninius gedimus. Dėl to svarbu įvertinti, kokia įranga bus reikalinga jūsų projektui – nuo mažų renovacijos darbų iki didelių infrastruktūros projektų. Jei nes
Tauragės rajono savivaldybės administracija skelbia: 1. Mokyklinis autobusas Mercedes Benz Sprinter 311, valst. Nr. BDJ533 2. Mokyklinis autobusas Volkswagen LT 46 LRS, valst. Nr. ACD681 3. Gaisrinis automobilis ZIL 130, valst. Nr. ZJU077 4. Lengvasis automobilis Ford Transit, valst. Nr. GCP720 5. Autobusiukas Citroen
Minint Prūsijos kunigaikštystės susikūrimo 500 metų sukaktį, šie metai Lietuvoje paskelbti Paprūsės metais. Paprūsės nėra Lietuvos regionų žemėlapyje, nors jai priskiriama didžiausia teritorija – nuo Vištyčio iki Kretingos, kur daugybę amžių gyveno įvairių tautybių ir tikėjimų žmonės. O pradėjus plačiau kalbėti apie
Investicijos į biosaugą yra geriausias būdas užkirsti kelią užkrečiamųjų ligų protrūkiams, tad Žemės ūkio ministerija, reaguodama į tai, kad šiemet Europoje sparčiai plinta ne viena pavojinga gyvuliams liga, paankstino kvietimą pretenduoti į paramą pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano
Iš Kvėdarnos kilęs aktorius Šarūnas Gedvilas gyvenime stengiasi vadovautis intuicija, drąsa ir gebėjimu nepasiduoti net sunkiausiomis akimirkomis. Šiandien jis jau gana gerai žinomas aktorius, klounas ir įkvepiantis pavyzdys visiems, kurie tiki savo svajonių galia. Nuo pirmųjų žingsnių mokyklos scenoje iki darbo Vilniaus &bdquo