Tauragės žinios logotipas
Eglė Červinskaitė: „Turime sukurti mėgavimosi paveldu kultūrą“

Eglė Červinskaitė: „Turime sukurti mėgavimosi paveldu kultūrą“

Tauragės krašto muziejus „Santaka“ taip pavadintas todėl, kad Tauragės rajone tarsi į vieną upę suteka įvairių konfesijų, tautybių žmonių kultūrų, tradicijų, istorijų, praeities ir dabarties istorija ir papročiai. Atranką į „Santakos“ vadovės pareigas laimėjusi Eglė Červinskaitė įsitikinusi, kad simboliškas pavadinimas inspiruoja gyvus kūrybinius procesus, prasmių paieškas, unikalius renginius, ten dirbančių žmonių iniciatyvas ir laisvę, ir žada atiduoti visas jėgas ir širdį dirbdama muziejaus ir Tauragės žmonių gerovei. „Istorija yra apie mus, žmones, laike. Tad kurkime ir pasakokime savo istorijas!“ – sako ji. Beje, tegu skaitytojų nestebina kreipinys „tu“ – ne vienerius metus su Egle buvome kolegės.

– Posūkis iš žiniasklaidos į muziejininkystę galbūt kam nors pasirodys netikėtas. Tačiau juk muziejus, ir būtent šis, „Santakos“ muziejus, tau reiškia labai daug...

– Daug kas žino, kad mano a. a. tėtis Artūras Červinskas kadaise keletą metų dirbo Tauragės krašto muziejaus Gamtos skyriaus vedėju, o vėliau – ir direktoriumi. Dėl vaikystės prisiminimų muziejaus erdvė man visada atrodė miela, gal dėl to jaučiu natūralų norą puoselėti muziejų. O tėčio erudicija, be abejonės, turėjo įtakos man augant ir tebeturi dabar – bendram supratimui apie kultūrą, istoriją, jos svarbą. Tėtis buvo ir pedagogas, ir muzikantas, jo asmenybė davė stimulą ir savišvietai, asmenybės įvairiapusiškumui, pasirinkimams, domėjimusi kultūra, istorija ir kultūriniu turizmu. Muziejus, kaip atminties įstaiga, neabejotinai formuoja kiekvieno žmogaus identitetą – tad paralelė, kad kadaise muziejus formavo mano savivoką, o dabar ir tapo profesiniu pasirinkimu, išties džiugina.

– Įdiegė turbūt ir patriotiškumo jausmą – įstojai į šaulių gretas, o ir dirbdama redakcijoje itin domėjaisi partizanų istorijomis, apskritai tragišku pokario laikotarpiu.

Daug kas žino, kad mano a. a. tėtis Artūras Červinskas kadaise keletą metų dirbo Tauragės krašto muziejaus Gamtos skyriaus vedėju, o vėliau – ir direktoriumi. Dėl vaikystės prisiminimų muziejaus erdvė man visada atrodė miela, gal dėl to jaučiu natūralų norą puoselėti muziejų. O tėčio erudicija, be abejonės, turėjo įtakos man augant ir tebeturi dabar – bendram supratimui apie kultūrą, istoriją, jos svarbą.

– Taip, šios temos man be galo įdomios ir skaudžios. Nors mano šeimos istorijoje nebuvo tragiškų sovietmečiu sulaužytų likimų, emociškai šią mūsų tautos tragediją išgyvenau labai skaudžiai. Jaučiu, kad šis emocinis krūvis, nors pati esu jau vėlesnės kartos atstovė, yra labai arti, tvyro kažkur tarp mūsų. Turime pažinti šį skaudų istorinį etapą, jog suprastume, ką turime šiandien, ir išsivaduotume nuo kolektyvinės traumos. Dėl to ir projektą apie partizanus laikraštyje inicijavau. Per darbo redakcijoje metus labai daug kalbėta su pačiais tų įvykių amžininkais, tremtiniais, žmonėmis, besidominčiais tuo laikotarpiu, analizuotos tos temos. Tikiuosi, tai dar toli gražu ne pabaiga, o tik pradžia. Knygas apie partizanus visada perskaitau greičiausiai – man tai labai įdomi tema.

– Dar visai neseniai vadovavai redakcijai, dabar gi teks vadovauti kur kas didesniam kolektyvui. Kaip manai, lyderiais tampama ar gimstama?

– Manau, asmeninės savybės turi įtakos, bet vis dėlto didžioji dalis – tai darbas: žinių kaupimas, kompetencijos kėlimas, profesinių ir vadovavimo įgūdžių gilinimas. Empatija, emocinis intelektas irgi labai svarbu dirbant su žmonėmis. Manau, kad su muziejaus kolektyvu tikrai susidraugausim, nes per darbo redakcijoje metus jie jau buvo tapę bendradarbiais, jų idėjas ir darbus visada stengiausi palaikyti, laikraščio turinyje jiems skirti ypatingą vietą. Esu pasirengusi pirmiausia klausytis, išgirsti darbuotojų idėjas ir kartu spręsti, kuria kryptimi turime eiti, kad jie galėtų atskleisti savo geriausias savybes ir būtų patenkinti savo darbu. Nuoširdžiai tikiu, kad kiekvienas šiuo metu muziejuje dirbantis žmogus yra suinteresuotas įstaigos plėtra ir gerove. Apskritai manau, kad labiausiai motyvuotas žmogus yra tas, kuris gali suderinti savo asmeninius tikslus su organizacijos, kurioje jis dirba, tikslais. Tada jis ir dirba produktyviai, ir yra laimingas.

Ankstesnio vadovo Romualdo Vaitkaus politika buvo tokia, kad jis leido laisvai reikštis ir meniniams impulsams, ir bet kokiai kūrybinei veiklai. Savo nuoširdžiu darbu jis ėmėsi kurti kitokį muziejaus įvaizdį, nebeturintį nieko bendra su kartais visuomenėje muziejams prikišamu nuoboduliu. Tai lėmė mūsų muziejaus unikalumą – jis unikalus ne tik dėl technologijų, kurios yra, ko gero, moderniausios Lietuvoje, bet ir dėl kūrybinio potencialo ir veiklos. Tai reikia tik stiprinti, skatinti ir kuo plačiau realizuoti.

Beje, R. Vaitkus jau pasiūlė savo pagalbą ir žadėjo pasidalinti patirtimi, dėl to labai džiaugiuosi. Manau, kad buvusio vadovo įžvalgos palengvins kelio pradžią.

– Iš komentarų viešoje erdvėje supratau, kad atrankoje tau teko susirungti su rimtu priešininku – istoriku, archeologu Dariumi Kiniuliu. Vis dėlto tavo muziejaus veiklos gairės komisijai padarė didesnį įspūdį. Taigi – kokį muziejų matai tu?

– Džiaugiuosi, kad komisija ir jos pirmininkas meras Dovydas Kaminskas įvertino mano pasirengimą. Kaip jau minėjau viešai, atiduosiu visas jėgas ir širdį, kad muziejus toliau klestėtų. Na, o rengdama veiklos gaires analizavau visus, kiek tik galėjau rasti, muziejaus veiklos dokumentus, buvusio direktoriaus R.Vaitkaus ataskaitas, apskritai skaičiau daug akademinės literatūros apie muziejininkystę, nagrinėjau tarptautines ir šalies muziejų veiklos tendencijas. Į planą sudėjau visas turimas vadybines žinias ir patirtį, stengiausi pažvelgti iš ilgalaikės strateginės perspektyvos, akcentuoti platų požiūrį, o jį pristatydama – parodyti oratorinius gebėjimus ir, svarbiausia, nuoširdų rūpestį šia įstaiga ir jos reikšmės tauragiškių bendruomenei didinimu.

O dėl vizijos, žinoma, muziejai tebėra patys svarbiausi paveldo saugotojai. Tačiau paveldas būna ir materialus, ir nematerialus. Muziejaus paskirtis, be vertybių saugojimo, yra ir ugdyti žmonių savimonę, kultūrinį supratimą, burti paveldą ateities kartoms kuriančias bendruomenes. Dar viena labai svarbi muziejaus misijos dalis – supažindinti žmones su jų krašto istorija. Bendrojo ugdymo programose labai mažai paliečiami krašto istoriniai įvykiai šalies arba pasaulio istorijos kontekste. Tą spragą užpildyti ir yra muziejaus atsakomybė.

Be to, kaip bebūtų, šiuolaikinis muziejus turi ir pritraukti lankytoją, privalo konkuruoti kultūros paslaugų rinkoje. Turime padaryti viską, kad žmonės ateitų į muziejų. Tai reiškia, kad turime sukurti mėgavimosi paveldu kultūrą. Mano tikslas būtų, kad į muziejų žmogus ateitų ne tik vieną kartą, kad jis pajustų, jog muziejaus erdvė skirta jo nuolatinei savišvietai ir tobulėjimui. Norėčiau, kad tauragiškiai suprastų, jog muziejus gali padėti jiems atrasti savo identitetą, patenkinti jų kultūrinius poreikius, padėti susigaudyti, kas jie yra, koks yra bendras krašto istorinis ir kultūrinis kontekstas.

– Įsivaizduok – įžengi į muziejaus vadovo kabinetą. Pirmieji darbai?

– Pirmiausia noriu pasakyti, kad darbų pradžios dar teks palaukti. Esu dar tik pretendentė į pareigas – turiu sulaukti STT pažymos ir pasirašyti darbo sutartį su savivaldybe. Bet žinoma, jau mąstau, ko pirmiausia imsiuosi, jei viskas bus gerai. Aišku, reikės sužiūrėti finansinę dalį, turto inventorizaciją, eksponatų būklę, įstaigos dokumentaciją. Muziejus turi nemažai pastatų, tad yra didžiulė atsakomybė už turtą. Visa tai reikia įvertinti, juo labiau, kad dabar muziejuje jau kurį laiką nėra vyriausiojo fondų saugotojo, o fondų saugotoja yra vaiko priežiūros atostogose. Galiu tik numanyti, jog muziejininkams prireikė didžiulių pastangų šią situaciją suvaldyti. Toliau, žinoma, teks kurti santykį su kolektyvu, aptarti jų vizijas, planus, ką jie ketina dar šiais metais nuveikti muziejuje, kokie yra artimiausi, „degantys“ darbai ir po truputį dėlioti strategines kryptis. Taip pat mano dėmesys labai krypsta į Turizmo informacijos centro veiklą. Norėčiau ją stiprinti, juk muziejui priskirta ir įgyvendinti turizmo skatinimą, formuoti tiek savo, kaip traukos objekto, tiek viso Tauragės rajono įvaizdį šalies ir tarptautiniu mastu. Ties tuo taip pat reikia labai stipriai padirbėti.

Pasidalinkite su drauge ar draugu

Daugiau naujienų

Tyrimas: jau trečdalis Lietuvos vartotojų naudojasi dirbtiniu intelektu apsipirkdami, jų skaičius sparčiai auga

Trečdalis (32 proc.) lietuvių jau naudojasi dirbtinio intelekto įrankiais, kurie padeda jiems apsipirkimo metu. Maža to, fiksuojamas labai spartus gyventojų, kurie į savo kasdieninio apsipirkimo įpročius praturtina dirbtinio intelekto sprendimais ir patarimais, augimas –  vien per pastaruosius 12 mėnesių tokių asmenų skaičius augo įspūdi

Muziejų naktį nutinka meno, istorijos ir kūrybiniai stebuklai

Gegužės 16-ąją, penktadienį planuokite jau šiandien, nes negalite to praleisti – kartą metuose vyksta MUZIEJŲ NAKTIS. Muziejų naktį nutinka meno, istorijos ir kūrybiniai stebuklai, o mes tradiciškai kviečiame jus tapti jų dalimi. Prie mikrofono – Eglė Červinskaitė, Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ di

Ką būtina žinoti prieš nešant šeimos ginčą į teismą?

Skyrybos, ginčai dėl vaikų ar net tėvystės pripažinimo – visa tai kelia ne tik stiprias emocijas, bet ir painias teisines situacijas. Vis daugiau žmonių Lietuvoje kreipiasi į teismus dėl šeimos konfliktų, tačiau dalis jų net nežino, kad kai kuriais atvejais tokie ginčai negali būti nagrinėjami tol, kol nepasinaudota privalomąja mediaci

Penktadienį, muziejų naktį, prasidės meno festivalis KVADRATU

Į Tauragę septintą kartą sugrįžta meno festivalis „Kvadratu“ – nuo gegužės iki spalio miestas vėl taps kultūrinių patirčių erdve, kurią kurs menininkai, kultūros organizacijos ir patys gyventojai. 6 mėnesius vyksianti programa kaip ir kasmet apjungs įvarius profesionalaus meno žanrus, o gyventojus ir svečius kvies nerti į auginanč

NMA kviečia į gyvus susitikimus su patikrų specialistais

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA), siekdama padėti išvengti klaidų bei pažeidimų ir užtikrinti glaudesnį bendradarbiavimą su ūkininkais, gegužės 21 d. 10–12 val. Tauragės rajono savivaldybės mažojoje salėje organizuoja patikrų specialistų ir ūkininkų susitikimą. Projektų kontrolė ir patikros vietoje – tai neišvengiama p

Susitikimas su rašytoja Nijole Maryte Šerniūte

Antradienio vakarą prozos ir poezijos mylėtojus pakvietėme į jaukų ir įkvepiantį literatūros vakarą Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje. Čia svečiavosi žinoma rašytoja, prestižinių Dausų, I. Simonaitytės, F. Bajoraičio premijų laureatė Nijolė Marytė Šerniūtė. Renginio metu pristatytos naujausios autorė

Jo rankos mostui paklusdavo šimtai ar net tūkstančiai

Žiupsnelis memuarų apie kolegą ir draugą Gegužės 16 dieną chorvedžiui, dirigentui Zenonui Komskiui sukanka gražus, jubiliejinis metų skaičius – 80. Iš pažiūros nepasakysi, kad  tiek. Koks buvo prieš 50 maždaug metų, kai susipažinau, toks ir tebėra. Apie tokius sako: užsimarinavę. Na, gal viena kita raukšlelė prisidė

  Nepastovūs orai – iššūkis ir pasėliams, ir ūkininkams: verčia ieškoti nestandartinių sprendimų

Gamtos išdaigos, kuomet užsitęsia periodai su žema oro temperatūra, vidutiniu ar net intensyviu vėju, bei vis pasikartojančiomis neigiamomis temperatūromis naktimis, tampa tikru iššūkiu ūkininkams. Gegužės 8 d. Varėnoje buvo išmatuotas naujas šalčio rekordas – oro temperatūra nukrito iki –5,8 laipsnių

Šilališkiai kviečia „Tarptautinę muziejų naktį“ paminėti taip, lyg istorijos knyga būtų rašoma iš naujo

Šilališkiai kviečia „Tarptautinę muziejų naktį“ paminėti taip, lyg istorijos knyga būtų rašoma iš naujo.Prie mikrofono tauragiškiams puikiai žinoma Renata Jančiauskienė. Dabar jau - Šilalės Vl. Statkevičiaus muziejaus direktorė. Gegužės 16–17 d. šilališkiai kviečia „Ta

Atėjo metas mokėti įmokas „Sodrai" – tai galima padaryti dalimis

Jei pernai dirbote savarankiškai ir po pajamų deklaravimo turite įsiskolinimą „Sodrai", bet jį padengti šiuo metu sudėtinga – išeitis yra. Valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimą galima atidėti, pasinaudojus supaprastinta arba individualiai derinama tvarka. Tai leidžia išvengti skolos išie&scaro

Dviejų savaičių atostogų nebeužtenka: artėjant vasarai darbuotojai išeina iš darbo

Artėjant vasarai, vis daugiau darbuotojų pradeda planuotis ilgąsias metų atostogas. Vieni darbinius rūpesčius užmiršti bando kelioms savaitėms, kiti – mėnesiui, dviem ar net visam pusmečiui. Ekspertai pastebi naują tendenciją – būtent vasaros laikotarpiu daugiau nei įprasta darbuotojų nusprendžia išeiti iš darbo &bd

„Via Lietuva“ skelbia, kurie kritinės būklės tiltai bus sutvarkyti šiemet ir artimiausiais metais

AB „Via Lietuva“ praneša, kad šiuo metu tiek didesnio, tiek mažesnio intensyvumo valstybinės reikšmės keliuose tvarkoma 13 tiltų, iš kurių didžioji dauguma yra kritinės būklės. Dar 11 tiltų remonto darbai yra viešųjų pirkimų procedūrų etape, todėl, sėkmingai pasirašius sutartis, darbai prasidėtų