Eglė Červinskaitė: „Turime sukurti mėgavimosi paveldu kultūrą“
- Birutė SLAVINSKIENĖ
- Gegužės 15, 2021
Tauragės krašto muziejus „Santaka“ taip pavadintas todėl, kad Tauragės rajone tarsi į vieną upę suteka įvairių konfesijų, tautybių žmonių kultūrų, tradicijų, istorijų, praeities ir dabarties istorija ir papročiai. Atranką į „Santakos“ vadovės pareigas laimėjusi Eglė Červinskaitė įsitikinusi, kad simboliškas pavadinimas inspiruoja gyvus kūrybinius procesus, prasmių paieškas, unikalius renginius, ten dirbančių žmonių iniciatyvas ir laisvę, ir žada atiduoti visas jėgas ir širdį dirbdama muziejaus ir Tauragės žmonių gerovei. „Istorija yra apie mus, žmones, laike. Tad kurkime ir pasakokime savo istorijas!“ – sako ji. Beje, tegu skaitytojų nestebina kreipinys „tu“ – ne vienerius metus su Egle buvome kolegės.
– Posūkis iš žiniasklaidos į muziejininkystę galbūt kam nors pasirodys netikėtas. Tačiau juk muziejus, ir būtent šis, „Santakos“ muziejus, tau reiškia labai daug...
– Daug kas žino, kad mano a. a. tėtis Artūras Červinskas kadaise keletą metų dirbo Tauragės krašto muziejaus Gamtos skyriaus vedėju, o vėliau – ir direktoriumi. Dėl vaikystės prisiminimų muziejaus erdvė man visada atrodė miela, gal dėl to jaučiu natūralų norą puoselėti muziejų. O tėčio erudicija, be abejonės, turėjo įtakos man augant ir tebeturi dabar – bendram supratimui apie kultūrą, istoriją, jos svarbą. Tėtis buvo ir pedagogas, ir muzikantas, jo asmenybė davė stimulą ir savišvietai, asmenybės įvairiapusiškumui, pasirinkimams, domėjimusi kultūra, istorija ir kultūriniu turizmu. Muziejus, kaip atminties įstaiga, neabejotinai formuoja kiekvieno žmogaus identitetą – tad paralelė, kad kadaise muziejus formavo mano savivoką, o dabar ir tapo profesiniu pasirinkimu, išties džiugina.
– Įdiegė turbūt ir patriotiškumo jausmą – įstojai į šaulių gretas, o ir dirbdama redakcijoje itin domėjaisi partizanų istorijomis, apskritai tragišku pokario laikotarpiu.
Daug kas žino, kad mano a. a. tėtis Artūras Červinskas kadaise keletą metų dirbo Tauragės krašto muziejaus Gamtos skyriaus vedėju, o vėliau – ir direktoriumi. Dėl vaikystės prisiminimų muziejaus erdvė man visada atrodė miela, gal dėl to jaučiu natūralų norą puoselėti muziejų. O tėčio erudicija, be abejonės, turėjo įtakos man augant ir tebeturi dabar – bendram supratimui apie kultūrą, istoriją, jos svarbą.
– Taip, šios temos man be galo įdomios ir skaudžios. Nors mano šeimos istorijoje nebuvo tragiškų sovietmečiu sulaužytų likimų, emociškai šią mūsų tautos tragediją išgyvenau labai skaudžiai. Jaučiu, kad šis emocinis krūvis, nors pati esu jau vėlesnės kartos atstovė, yra labai arti, tvyro kažkur tarp mūsų. Turime pažinti šį skaudų istorinį etapą, jog suprastume, ką turime šiandien, ir išsivaduotume nuo kolektyvinės traumos. Dėl to ir projektą apie partizanus laikraštyje inicijavau. Per darbo redakcijoje metus labai daug kalbėta su pačiais tų įvykių amžininkais, tremtiniais, žmonėmis, besidominčiais tuo laikotarpiu, analizuotos tos temos. Tikiuosi, tai dar toli gražu ne pabaiga, o tik pradžia. Knygas apie partizanus visada perskaitau greičiausiai – man tai labai įdomi tema.
– Dar visai neseniai vadovavai redakcijai, dabar gi teks vadovauti kur kas didesniam kolektyvui. Kaip manai, lyderiais tampama ar gimstama?
– Manau, asmeninės savybės turi įtakos, bet vis dėlto didžioji dalis – tai darbas: žinių kaupimas, kompetencijos kėlimas, profesinių ir vadovavimo įgūdžių gilinimas. Empatija, emocinis intelektas irgi labai svarbu dirbant su žmonėmis. Manau, kad su muziejaus kolektyvu tikrai susidraugausim, nes per darbo redakcijoje metus jie jau buvo tapę bendradarbiais, jų idėjas ir darbus visada stengiausi palaikyti, laikraščio turinyje jiems skirti ypatingą vietą. Esu pasirengusi pirmiausia klausytis, išgirsti darbuotojų idėjas ir kartu spręsti, kuria kryptimi turime eiti, kad jie galėtų atskleisti savo geriausias savybes ir būtų patenkinti savo darbu. Nuoširdžiai tikiu, kad kiekvienas šiuo metu muziejuje dirbantis žmogus yra suinteresuotas įstaigos plėtra ir gerove. Apskritai manau, kad labiausiai motyvuotas žmogus yra tas, kuris gali suderinti savo asmeninius tikslus su organizacijos, kurioje jis dirba, tikslais. Tada jis ir dirba produktyviai, ir yra laimingas.
Ankstesnio vadovo Romualdo Vaitkaus politika buvo tokia, kad jis leido laisvai reikštis ir meniniams impulsams, ir bet kokiai kūrybinei veiklai. Savo nuoširdžiu darbu jis ėmėsi kurti kitokį muziejaus įvaizdį, nebeturintį nieko bendra su kartais visuomenėje muziejams prikišamu nuoboduliu. Tai lėmė mūsų muziejaus unikalumą – jis unikalus ne tik dėl technologijų, kurios yra, ko gero, moderniausios Lietuvoje, bet ir dėl kūrybinio potencialo ir veiklos. Tai reikia tik stiprinti, skatinti ir kuo plačiau realizuoti.
Beje, R. Vaitkus jau pasiūlė savo pagalbą ir žadėjo pasidalinti patirtimi, dėl to labai džiaugiuosi. Manau, kad buvusio vadovo įžvalgos palengvins kelio pradžią.
– Iš komentarų viešoje erdvėje supratau, kad atrankoje tau teko susirungti su rimtu priešininku – istoriku, archeologu Dariumi Kiniuliu. Vis dėlto tavo muziejaus veiklos gairės komisijai padarė didesnį įspūdį. Taigi – kokį muziejų matai tu?
– Džiaugiuosi, kad komisija ir jos pirmininkas meras Dovydas Kaminskas įvertino mano pasirengimą. Kaip jau minėjau viešai, atiduosiu visas jėgas ir širdį, kad muziejus toliau klestėtų. Na, o rengdama veiklos gaires analizavau visus, kiek tik galėjau rasti, muziejaus veiklos dokumentus, buvusio direktoriaus R.Vaitkaus ataskaitas, apskritai skaičiau daug akademinės literatūros apie muziejininkystę, nagrinėjau tarptautines ir šalies muziejų veiklos tendencijas. Į planą sudėjau visas turimas vadybines žinias ir patirtį, stengiausi pažvelgti iš ilgalaikės strateginės perspektyvos, akcentuoti platų požiūrį, o jį pristatydama – parodyti oratorinius gebėjimus ir, svarbiausia, nuoširdų rūpestį šia įstaiga ir jos reikšmės tauragiškių bendruomenei didinimu.
O dėl vizijos, žinoma, muziejai tebėra patys svarbiausi paveldo saugotojai. Tačiau paveldas būna ir materialus, ir nematerialus. Muziejaus paskirtis, be vertybių saugojimo, yra ir ugdyti žmonių savimonę, kultūrinį supratimą, burti paveldą ateities kartoms kuriančias bendruomenes. Dar viena labai svarbi muziejaus misijos dalis – supažindinti žmones su jų krašto istorija. Bendrojo ugdymo programose labai mažai paliečiami krašto istoriniai įvykiai šalies arba pasaulio istorijos kontekste. Tą spragą užpildyti ir yra muziejaus atsakomybė.
Be to, kaip bebūtų, šiuolaikinis muziejus turi ir pritraukti lankytoją, privalo konkuruoti kultūros paslaugų rinkoje. Turime padaryti viską, kad žmonės ateitų į muziejų. Tai reiškia, kad turime sukurti mėgavimosi paveldu kultūrą. Mano tikslas būtų, kad į muziejų žmogus ateitų ne tik vieną kartą, kad jis pajustų, jog muziejaus erdvė skirta jo nuolatinei savišvietai ir tobulėjimui. Norėčiau, kad tauragiškiai suprastų, jog muziejus gali padėti jiems atrasti savo identitetą, patenkinti jų kultūrinius poreikius, padėti susigaudyti, kas jie yra, koks yra bendras krašto istorinis ir kultūrinis kontekstas.
– Įsivaizduok – įžengi į muziejaus vadovo kabinetą. Pirmieji darbai?
– Pirmiausia noriu pasakyti, kad darbų pradžios dar teks palaukti. Esu dar tik pretendentė į pareigas – turiu sulaukti STT pažymos ir pasirašyti darbo sutartį su savivaldybe. Bet žinoma, jau mąstau, ko pirmiausia imsiuosi, jei viskas bus gerai. Aišku, reikės sužiūrėti finansinę dalį, turto inventorizaciją, eksponatų būklę, įstaigos dokumentaciją. Muziejus turi nemažai pastatų, tad yra didžiulė atsakomybė už turtą. Visa tai reikia įvertinti, juo labiau, kad dabar muziejuje jau kurį laiką nėra vyriausiojo fondų saugotojo, o fondų saugotoja yra vaiko priežiūros atostogose. Galiu tik numanyti, jog muziejininkams prireikė didžiulių pastangų šią situaciją suvaldyti. Toliau, žinoma, teks kurti santykį su kolektyvu, aptarti jų vizijas, planus, ką jie ketina dar šiais metais nuveikti muziejuje, kokie yra artimiausi, „degantys“ darbai ir po truputį dėlioti strategines kryptis. Taip pat mano dėmesys labai krypsta į Turizmo informacijos centro veiklą. Norėčiau ją stiprinti, juk muziejui priskirta ir įgyvendinti turizmo skatinimą, formuoti tiek savo, kaip traukos objekto, tiek viso Tauragės rajono įvaizdį šalies ir tarptautiniu mastu. Ties tuo taip pat reikia labai stipriai padirbėti.
Daugiau naujienų
- Prieš 43 minučių
Tauragėje organizuotas jautrus renginys „Mano akims reikia Tavo akių“, minint Vaikų globos savaitę
Birželio 30 d. Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos kiemelyje įvyko jautrus ir prasmingas renginys – fotografijų parodos „Mano akims reikia tavo akių“ atidarymas ir diskusija apie vaikų globą. Šis vakaras tapo emocingu susitikimu, kuriame atskleistos vaikų ir jų globėjų istorijos, išgyv
- Prieš 3 valandas
Aplinkosaugininkai pradeda akciją „Poilsiauk atsakingai“: ką reikia žinoti?
Nuo liepos 1 d. pradedama aplinkosaugos akcija „Poilsiauk atsakingai“, kuri tęsis iki pat vasaros pabaigos, rugpjūčio 31 d. Gyventojams primenama, kad ilsėdamiesi gamtoje saugotų vandens telkinius, pakrantes, miškus ir atsakingai elgtųsi saugomose teritorijose. Mėgaujantis poilsiu ir pramogomis gamtoje, svarbu būti atsakin
- Prieš 4 valandas
Tauragės apskrities policijos suvestinė: smurtas, sukčiavimo atvejai ir narkotinės medžiagos
Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas informuoja apie pastarąją parą užregistruotus svarbiausius įvykius. Sveikatos sutrikdymasBirželio 30 d. apie 22.30 val. Tauragės r., Dauglaukio k., kieme, kilus konfliktui, neblaivus (3,20 prom.) vyras, gimęs 1965 m., sukėlė fizinį skausmą neblaiviai (1,73 prom.) moteriai, gimusiai 1990 m. Įt
- Prieš 22 valandų
Liepos mėnesį bus vykdomos prevencinės eismo dalyvių kontrolės priemonės
Policijos pareigūnai, užtikrindami eismo saugumą ir mažindami eismo įvykių skaičių, liepos mėnesį Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnaujamojoje teritorijoje vykdys prevencines priemones. Liepos 3-5 d. ir liepos 20-22 d. vyks elektrinių mikrojudrumo priemonių, dviračių, elektrinių mopedų, vairuotojų kontrolė. Liepos 7-10 d
- Prieš 22 valandų
Tauragės rajono maudyklų vandens kokybė – tinkama maudynėms
Tauragės rajono savivaldybė informuoja, kad birželio 19 d. atlikus maudyklų vandens kokybės tyrimus, nustatyta, jog visuose tirtuose rajono vandens telkiniuose vandens kokybė atitinka higienos normos HN 92:2018 reikalavimus – maudytis galima. Tyrimai buvo atlikti šiose vietose: Jūros upės maudykla Balskų tvenkinys Keramikos
- Vakar
Klaipėdos apygardos teismas nuteisė jaunuolį už pasikėsinimą nužudyti mažametę
Klaipėdos apygardos teismas paskelbė nuosprendį baudžiamojoje byloje, kurioje 18-metis pripažintas kaltu dėl pasikėsinimo atimti gyvybę mažametei mergaitei bei fizinio smurto prieš kitą nepilnametę. Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras, tyrimą atliko Taur
- Vakar
Vagys siautėja kaimiškose vietovėse – pavogti grūdai ir akmenų grilius
Policija tiria du svetimo turto pagrobimo atvejus, įvykusius Šilalės ir Šilutės rajonuose. Šilalės rajone, Vingininkų kaime, laikotarpiu nuo birželio 28 d. 15.00 val. iki birželio 29 d. 10.00 val., iš 1951 m. gimusiai moteriai priklausančio neužrakinto ūkinio pastato buvo pavogti grūdai. Dėl šio įvykio pradėtas i
- Vakar
Paribių Lietuvos adresas: 200 km nuo Vilniaus
Per du dešimtmečius Lietuva tapo šimtaprocentine europietiška šalimi, tačiau vos už kelių šimtų kilometrų nuo sostinės, kurioje sukoncentruotas valstybės valdymas, mokslas ir verslas su gerai apmokamomis darbo vietomis, europietiškos kultūros šalis vis labiau panašėja į skurdžią pensinin
- Birželio 27, 2025
Rūta MUR - Jausmas kitoks
- Birželio 27, 2025
Naujas saugumo lygis keliuose – mobilūs smūgio slopintuvai
Siekiant stiprinti keliuose dirbančių specialistų ir visų eismo dalyvių saugumą, AB „Kelių priežiūra“ įsigijo 20 naujų mobilių smūgio slopintuvų. Šiuo metu vykdomas dar 11 tokių pat įrenginių įsigijimo procesas. Bendra numatoma investicija į įvairias darbuotojų saugumo priemones – daugiau nei 1 milijonas eurų. Bend
- Birželio 27, 2025
Nuo rugpjūčio 1 d. valstybinės žemės paslaugos bus teikiamos tik internetu
Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. paslaugos, susijusios su valstybinės žemės valdymu, Lietuvoje bus teikiamos tik internetu – per modernizuotą Žemės informacinę sistemą (ŽIS). Asmenims nebereikės vykti į savivaldybes, Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT) ar pas kitus valstybinės žemės patikėtinius – prašymus dėl valstybinės žemės nuo
- Birželio 27, 2025
Pritarta pertvarkai: antroji pensijų kaupimo pakopa taps patrauklesnė ir lankstesnė
Seimas priėmė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtus įstatymus, kurie atveria kelią antrosios pensijų kaupimo pakopos pokyčiams. Sistema bus patrauklesnė ir lankstesnė, bus užtikrintas savanoriškas dalyvių įsitraukimas ir įgyvendintas Konstitucinio Teismo nutarimas, numatant galimybes pasitraukti iš kaupimo antroje