Kultūra

Morta Mikutytė

Džiazo spalvos improvizacijose

• Areta Didžionienė
• Gegužės 30, 2025

Gegužės 23-ąją Tauragės Pilies kiemelyje rinkosi džiazo, bliuzo ir meno mylėtojai. Tauragėje vienuoliktą kartą pradėtas Tauragės džiazo festivalis. Koncertavo Adeama Walkowiak & Latvian Blues Band (Jungtinė Karalystė – Latvija). Koncerto metu vyko gyvos tapybos performansas „Improvizacijos ant drobės“, kuriame dalyvavo septynios menininkės iš Tauragės: Jūratė Bytautė, Rita Kaniušaitė Grikšienė, Jurgita Navickienė, Vida Karbauskienė, Sigita Flaksienė, Jolita Ogintaitė ir Areta Didžionienė. Tokio formato perfomansas buvo rengiamas trečius metus iš eilės. Tai parodo gyvą kultūrinį gyvenimą Tauragėje, skatina dialogą tarp kūrėjų ir žiūrovų.

Tauragėje kuriančias moteris, dalyvavimui „Džiazo dienos Tauragėje. Improvizacijos ant drobės” subūrė Areta Didžionienė. Pasidalindama apie šį renginį, teigė: „Esu laiminga, kad bendrystėje galėjome kurti, jautėmės viename meno lauke su muzikantais ir žiūrovais. Džiazas visada stebina nenuspėjamumu ir originalumu. Performanso pradžioje neturėjau jokios vizijos ar idėjos, norėjau būti atvira šiai patirčiai ir kūrybos procesui. Prasidėjus koncertui klausiau įtaigaus džiazo ir laukiau savyje gimsiančio noro pasirinkti intuityviai spalvas, norėjau vidumi susijungti su džiazo ritmais. Pirmieji potėpiai drobėje ėmė vertis kaip erdvė, platuma, o tada pati ranka, kūno judesiai uždavė toną potėpių šėlsmui. Taip gimė „Džiazo banga”. Šis paveikslas perteikia gyvenimo džiaugsmą, suteikia harmoningos bendrystės, tėkmės pojūtį, žadina energijos impulsą ir fantaziją.”

Jūratė Bytautė šiame renginyje dalyvavo trečią kartą. Po tapybinių ir muzikinių improvizacijų ji dalinosi: „Šiemet pirmą kart pagalvojau, nutapysiu ką girdžiu. Muzika padiktavo spalvų pasirinkimus, todėl visos paveikslo spalvos sodrios, prasiveržė rausvų tonų atspalviai.” Jūratės kūrinys „Džiazas” nutapytas ekspresyviai, matosi ryškūs, plačiais judesiais išgauti potėpiai. Atrodo, kad autorė išgyveno visą džiazo energiją ir pasisėmusi iš ritminių garsų jūros, drąsiai emocijas išliejo drobėje. Stebint kūrinį aplanko jausmas, kad spalvos ir atspalviai pulsuoja dermėje kaip veržli, gyvybinga upė, dovanoja pozityvią energiją ir įamžintus džiazo garsus.

Rita Kaniušaitė Grikšienė, kuri taip pat renginyje dalyvavo jau trečiajį kartą, nutapė kūrinį „Džiazmenas”. Paveiksle matome smalsų, nuotaikingą, išraiškingą paukštį. Autorė dažnai naudoja šį personažą savo kūryboje, tačiau naujame paveiksle jis yra dominuojanti figūra, simbolis. Galbūt šis spalvingas paukštis simbolizuoją žmogų, kuris yra įkvėptas ekspresyvių džiazo akordų, išgyvena muziką savyje, yra atviras ir nusiteikęs visu tuo pasidalinti su pasauliu. Pati Rita sakė: „Divono Paukštis kaip tikras „Džiazmenas” šį kartą mėgaujasi skambančio džiazo ritmu.” Jos paveikslas išplečia pasakojimą apie gyvo garso koncertą, įvaizdina meninį įkvėpimą.

Jurgita Navickienė šiame kūrybiniame procese dalyvavo pirmą kartą ir nutapė paveikslą „Džiazo žaismas”. Ji pasidalino šios patirties įspūdžiais: „Tapant nuostabus įkvėpimas buvo džiazo muzika, jos dinamika, persidengiantys sluoksniai. Tapiau tą jausmą, be konkrečių objektų. Visiška abstrakcija.” Autorės sukurtas abstraktus kūrinys transliuoja pozityvumą ir uždega smalsumo kibirkštėlę, lyg veda stebinčiojo žvilgsnį. Norisi keliauti paveikslo plokštuma, ieškoti, galbūt atrasti, suprasti tarsi labirintu vingiuojančių spalvingų linijų paslaptį. Drobės fonas atrodo gilus ir paslaptingas, lyg dvelktų kavos pupelių aromatas ir kviestų pasimėgauti kava. Ką tikrai galima padaryti su malonumu žiūrint į šį kūrinį.

Vida Karbauskienė, taip pat dalyvavusi šiame performanse pirmą kartą, nutapė paveikslą „Mėlynas gėlių šokis”. Autorė pasakojo: „Mėgstu viską, kas mėlyna, o gėles ypatingai. Tai giedro dangaus spalvos, kurios džiugina akį ir pripildo širdį džiaugsmo.” Iš tiesų matyti, kad kūrinys yra tarsi odė žydėjimui. Aukštyn besistiebiantys žiedynai čia kaip nuoroda į vertikalę, skatina kelti akis aukštyn ir įkvėpti gaivaus oro, kvapais užpildytos erdvės. Norisi įsižiūrėti į paveikslą ir patekti į tą violetinių, žydrų atspalvių, besiskleidžiančių gėlių kekių šokį. Gal tai pažadas, kad grožis harmoningas, kad džiazo muzika visada kvies ne tik klausyti, bet ir nejučia judėti, šokti, o gyvenimas kvėpuos šviesiom spalvom.

Trečiajį kartą performanse dalyvaujanti Sigita Flaksienė teigė: „Džiazo muzika – tai struktūruotas chaosas. Šiame kūrinyje improvizavau spontaniškai, siekdama atliepti muzikos daugiasluoksniškumą – kai garsas virsta spalva, o emocija – forma ir štrichais.” Abstraktus Sigitos kūrinys traukia akį ir žadina susidomėjimą džiazuojančiais, nenuspėjamais teptuko potėpiais, originaliais spalvų pasirinkimais. Paveikslo plokštuma ištapyta iš pirmo žvilgsnio atstiktinėmis detalėmis, spalviniais plotais. Galbūt džiazo ekspresyvūs akordai žaismingai išbarstę visą gėrį po dangų lyg žvaigždes. Bet įsižiūrėjus, galima užčiuopti menininkės originalų braižą. Kūrinio detalės magiškai apsijungia, susigroja erdvėje, kurdamos savitą nuotaiką. Tai lyg gyvenimo žaidimo epizodas, suteikiantis žmogui smagų polėkio jausmą.

Jolita Ogintaitė sukūrė kūrinį „Žaliasis pabėgimas”. Galbūt pirmą kartą tokiame performanse dalyvavusi autorė uždegė žalią šviesą koncerto garsams savyje, o galbūt naudojo žalią, kaip harmoniją skleidžiančią spalvą bei išryškinančią kitus atspalvius. Paveikslo vaizdas pulsuoja, banguoja, jo pereinantys atspalviai ir minkšti potėpiai sukuria nuostabų, raminatį jausmą. Drobėje atsiskleidžančios, išnyrančios formos lyg be pradžios ir pabaigos, kaip pats visatos laikas vingiuoja neaprėpiamomis platumomis. Jolitos lūpomis kalbėjo tiesa: „Užbūrė superinė muzika, gera nuotaika, saulėta diena, nuostabi moterų kompanija. Mano emocijos liejosi per kraštus, tad platus teptukas šoko pats, buvau mintimis kažkur nuklydusi, paskendusi, nes pilies kiemelyje sklandė meniškai gera aura.”

Skirtingų meno formų sintezė užpildo tiek kūrėjų, tiek žiūrovų sielas. Visos moterys, dalyvavusios performanse, dalinosi, kad ši patirtis su niekuo nesulyginama. Dalyvėms reikėjo atverti savo širdis ir per labai ribotą laiką, kurio įprastai pritrūktų paveikslo sukūrimui, nutapyti po vieną vizualinę interpretaciją. Šis tapybinis veiksmas – tai muzikos medžiagiška transformacija, vienos meno formos perėjimas į kitą. Džiazo ir tapybos improvizacijos - tai įkvėpimas, laisvės, idėjų ir impulsų užtaisas.

Visi paveikslai bus parduodami Tauragės „Lions“ klubo iniciuotame labdaros - paramos aukcione, o už gautus pinigus bus perkamas mikroautobusiukas ir perduotas aklųjų ir silpnaregių sąjungos Tauragės klubui.

Morta Mikutytė, Rasita Liulienė