Algimanto AMBROZOS nuotrauka
Paskutiniuose dviejuose žurnalo „Lietuvos bajoras“ numeriuose (Nr. 29 ir Nr. 30) išspausdintas straipsnis „Senoji Žemaitijos bajorų Druktenių giminė“. Taip bekeliaujant vienos giminės pėdsakais išsiaiškinome, jog dabar Drukteniai gyvena ne tik Lietuvoje – jų galima rasti įvairiuose Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) teritorijose ir net kituose kraštuose ar žemynuose.
Druktenių arba Drukteinių vardas kilęs nuo žodžio „drūktas“, lietuviškai reiškiančio drūtas, žemaitiškai storas, o prūsiškai – tvirtas, stiprus, kresnas. Druktenių tėvonija galima vadinti dabartinį Šilalės kraštą, anksčiau buvusius Pajūrio, Karšuvos ir Šiauduvos valsčius. Tarp svarbesnių vietovių pirmiausia paminėtina Druktenių akalica (bajorkaimis) prie Palokysčio, šalia dabartinės Kaunas – Klaipėda autostrados, Siaurakampio (dar vadintas Kirnėmis) dvaras prie Džiaugėnų, Šarkai (anksčiau vadinti ir Šarkiai), esantys šiauriau Džiaugėnų ir Rubinavo piliakalnio bei Paragaudis, Baubliai, Virkės, Skobučiai, Pienauja, Lembai prie Laukuvos, Šiauduvos, Kvėdarnos ar Kaltinėnų. Sovietų okupacijos metais buvęs Drukteinių kaimas Padievyčio apylinkėje po melioracijų 1984 m. buvo panaikintas.
Į LDK kariuomenę tarp turėjusių atvykti XVI-XVII a. iš Pajūrio valsčiaus įrašyti Jonas ir Sebastijonas Drukteiniai su kazokiškai parengtais žirgais, Adomas su petihorcų (tada taip vadinta lengvoji kavalerija pagal atbėgusių į LDK čerkesų pavyzdį) žirgu ir „dalyviais“, o Jurgis už tėvą Matą su vežimu. Iš to meto mokesčių tarifų surašymo matyti, kad iš 14 Druktenių šeimų net 11 gyveno Pajūrio valsčiuje, po vieną Šiauduvos ir Karšuvos (Andrejaičiuose) valsčiuose.
LDK teismų knygų aprašymuose Drukteiniai paminimi dažnai – tai gauna kraitį, tai paveldi, perka – parduoda, bylinėjasi... Pavyzdžiui, galima rasti 1617 m. Baltramiejaus Pilsudskio pakvitavimą A. Drukteiniui už Lembo dvaro žemes ar Žemaičių žemės teismo 1668 m. vykdomąjį dokumentą Jonui Orvydui dėl skolos grąžinimo Juozapui Drukteniui Pajūrio valsčiuje. 1631 m. vyko A. Drukteinio byla su Žemaitijos vyskupu Merkeliu Geiša dėl šio valstiečių, gyvenančių Lembo žemėje, nuolatinių puldinėjimų.
Yra ir žemės pardavimo dokumentai: 1625 m. A. Drukteinis iš Zigmanto ir Daratos Šimkevičių nupirko du rėžius, vadinamus Karkločiu ir Meižiškėmis, Juozapas ir Elžbieta Paragaudžio dvarelyje 1672 m. pardavė du valstiečius su žeme už Ragaudos upės. Įdomus 1731 m. gegužės 10 d. sudarytas Danieliaus Norvilo testamentas, kuriame nurodoma palaidoti jį prie Šilalės bažnyčios, o Džiaugėnų dvaro valdymas užrašomas žmonai Magdalenai bei dukrai Marijonai su vyru Mikalojumi Drukteniu. Ir dar daugybė kitų bylų.
Drukteniai Šilalės rajone
Įvairiuose herbynuose galima rasti informacijos, jog įvairios Druktenių šakos buvo 3 herbų turėtojai: Sušinskio, Rožės ir Vieniavos. Plačiausios Sušinskio herbo giminės pradininku genealoginiuose tyrimuose nurodomas Adomas, kuris buvo vedęs didikų Burbų dukrą Jadvygą ir gavęs pusę Paragaudžio dvaro prie Kvėdarnos. Nors ankstyvuoju laikotarpiu dar kai kurie iš Druktenių buvo įgiję dvarų, turto, bet tarp aukšto statuso valstybės tarnybininkų ar elitinių giminių nepateko.
XIX a. pabaigoje Kauno gubernijos žemvaldžių abėcėliniame sąraše dabartinio Šilalės rajono ribose nurodytas tik Dominykas, sūnus Jurgio, Šarkiuose (Raseinių apskrities Konstantinovo, t.y. Kvėdarnos) valsčiuje valdęs 28 dešimtines (apie 30,5 ha) žemės. 1868 m. jis už tuo metu ten pat valdomas 15 dešimtinių nuo 31,65 rublių pajamų turėjo mokėti 6,805 rublių mokestį Šiaurės Vakarų krašto sutvarkymo išlaidoms, t.y. vietinės carinės valdžios išlaikymui.
„Šilalės artojo“ laikraštyje jau buvo rašyta apie Simoną ir Pauliną Drukteinius, lietuviškos spaudos draudimo laikotarpiu nukentėjusiais dėl savo vaikų mokymo Norvainiuose iš lietuviškų elementorių. Norėtųsi paminėti dar pora atvejų, susijusių su Šilale.
Per 1866 m. šv. Kalėdas Romoje mirė bernardinas tėvas Vladislovas (Andrius Mykolas Drukteinis). Prie jo karsto, anot senųjų dokumentų, „visa Roma bėgo tarsi degdama, šaukdama viena kitai: Um Santo Polacco è morto“ (lotyniškai – lenkų šventasis mirė). Vladislovo kūnas buvo lygus ir baltas, tik atsivėrė viena vena, iš kurios išbėgo šviežias kraujas. Bažnyčioje jis buvo laikomas 7 dienas, popiežiaus Pijaus IX įsakymu palaidotas metaliniame karste prie vietos bernardinų bažnyčios Didžiojo altoriaus. Teigiama, jog
A. M. Drukteinis gimė 1796 m. Balsiuose, kunigavo prie Vilniaus, po 1831 m. sukilimo pabėgęs ir nuo 1845 m. buvęs Italijoje. Yra duomenų, kad kitas kunigas Pranas Drukteinis 1891 m. atnaujinęs Vyžuonų bažnyčią Aukštaitijoje ir didžiojo altoriaus lauko sienoje įmūrijęs simbolinį žaltį – akmeninę žalčio Vyžo galvą su švedų patrankos sviediniu, vėliau jis fundavęs ir Šilalės bažnyčios didįjį varpą.
Na ir literatūrinis herojus – senas Biržų Lauko dvaro ekonomas Drukteinis, I. Chodzkos „Lietuvos vaizdų“ personažas, pasakojantis padavimus apie žemaičių ir lietuvių kovas su kryžiuočiais, senuosius lobius. Įdomiausia, jog XIX a. pabaigoje Šilalės parapijos Biržų Lauke Drukteiniai gyveno iš tikrųjų...
Virgilijus LUKOŠIUS, istorijos ir kultūros žurnalo „Lietuvos bajoras“ bendraautorius
Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas informuoja apie pastarosios paros įvykius Tauragės, Šilutės ir Šilalės rajonuose. Užfiksuoti skaudūs nelaimingi atsitikimai, keli sukčiavimo atvejai, eismo įvykis bei kiti teisės pažeidimai. Nelaimingi atsitikimaiLiepos 3 d. apie 9.30 val. Šilalės r., Bokštų k., ūk
Kai karštis stiprėja, nėra nieko geriau už vėsų gėrimą rankoje. Lietuviai nepamiršta pasirūpinti skysčių balansu organizme – sulig kylančiu termometro stulpeliu, auga ir gėrimų pardavimai, sako Gintarė Kitovė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė. Bene geriausias pasirinkimas karštu oru yra, žinoma, vand
Nuo birželio 30 d. iki liepos 6 d. visoje Lietuvoje minima Vaikų globos savaitė, o liepos pirmąjį sekmadienį – Globėjų diena. Tai ne tik proga atkreipti dėmesį į vaikų globos svarbą, bet ir nuoširdžiai padėkoti globėjams, įtėviams, budintiems globotojams bei šeimynoms už jų kasdienį rūpestį, meilę ir atsidavimą vaikams, kuriems
Įsivaizduokite namą, kurio fasadas po 30 metų atrodo taip pat puikiai, kaip pirmąją dieną. Fasadą, kuris atlaiko lietuviškas pūgas, vasaros kaitras ir rudens liūtis, bet vis tiek išlieka elegantiškas ir nerūpestingas. Turbūt manote, kad tai – tik svajonė? Leiskite jus nudžiuginti – klinkerio plytelės paverčia &scaro
Tauragės rajonas – vienas žaliausių ir inovatyviausių Lietuvoje, kuriame tvarumas eina koja kojon su išmanumu. Mokyklas ir darželius elektros energija aprūpina ant stogų įrengtos saulės elektrinės, viešuose pastatuose šildymą kietu kuru keičia modernūs sprendimai, o proveržį atsinaujinančios energetikos srityje lydi spart
Už lango – ilgai laukta vasariška šiluma, tačiau ji didina ir norą gaivintis. Norint naminių ledų, visai nebūtinas specialus aparatas – naminis sorbetas bus labai gaivus, natūraliai saldus, nebrangus ir skanus variantas. Tai labai paprastas receptas, kuris nereikalauja beveik jokių pastangų – herojėmis jame taps &sca
Aštuoni Lietuvos pasieniečiai nuo liepos 7 d. Latvijoje padės šios šalies Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT) užtikrinti šalies sienos su Baltarusija apsaugą. Planuojama, kad sienos stebėjimą, neteisėtos migracijos iš Baltarusijos užkardymą ir kitus su sienos apsauga susijusius veiksmus ši Liet
Nuo 2004 metų Lietuva gauna nuolatines išmokas socialiniams bei ekonominiams skirtumams tarp regionų ir jų viduje mažinti bei tvariai ir tolygiai plėtrai visoje šalyje skatinti. Praėjus dviem dešimtmečiams nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą, investicijos viršijo 16 mlrd. eurų, šalies bendrasis vidaus produkta
Statistika rodo, jog metus veikiantys skolų išskaitų pakeitimai ir pusę metų veikianti „skolų atostogų" programa duoda teigiamų rezultatų. Per pusę metų „skolų atostogomis" pasinaudoję į darbo rinką grįžo 265 žmonės. Bendras skolininkų skaičius per metus sumažėjo beveik 13 tūkst. Šį rezultatą, tarp kitų priežasčių, lėmė ir
Įsivaizduok vietą, kur susitinka kartos. Kur tavo vardas – ne tik įrašas skaitmeniniame pasaulyje, bet fizinė, išliekanti žymė miesto erdvėje. Tauragėje startuoja unikalus projektas – „Kartų ąžuolas“, kuris kviečia kiekvieną prisidėti prie naujos erdvės kūrimo ir tuo pačiu – palikti savo vardą miesto isto
UAB „Tauragės autobusų parkas“ informuoja visuomenę, kad socialiniuose tinkluose platinamas įrašas, kuriame pateikta melaginga informacija, susijusi su įmonės teikiamomis keleivių pervežimo paslaugomis. Gyventojai ir miesto svečiai kviečiami būti atsargūs – prašome nespausti jokių įtartinų nuorodų, nekomentuoti ir n