Tauragės žinios logotipas
Drukteniai Šilalės rajone

Algimanto AMBROZOS nuotrauka

Drukteniai Šilalės rajone

Paskutiniuose dviejuose žurnalo „Lietuvos bajoras“ numeriuose (Nr. 29 ir Nr. 30) iš­spausdintas straipsnis „Senoji Žemaitijos bajorų Druktenių giminė“. Taip bekeliaujant vienos giminės pėdsakais išsiaiškinome, jog dabar Drukteniai gyvena ne tik Lietuvoje – jų galima rasti įvairiuose Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) teritorijose ir net ki­tuose kraštuose ar žemynuose.

Druktenių arba Druk­teinių vardas kilęs nuo žodžio „drūktas“, lietuviškai reiškiančio drūtas, žemaitiškai storas, o prūsiškai – tvirtas, stiprus, kresnas. Druktenių tėvonija galima vadinti dabartinį Šilalės kraštą, anksčiau buvusius Pajūrio, Karšuvos ir Šiauduvos valsčius. Tarp svarbesnių vietovių pirmiausia paminėtina Druktenių akalica (bajorkaimis) prie Palokysčio, šalia dabartinės Kaunas – Klaipėda autostrados, Siaurakampio (dar vadintas Kirnėmis) dvaras prie Džiaugėnų, Šarkai (anksčiau vadinti ir Šarkiai), esantys šiauriau Džiaugėnų ir Rubinavo piliakalnio bei Paragaudis, Baubliai, Virkės, Skobučiai, Pienauja, Lembai prie Laukuvos, Šiauduvos, Kvėdarnos ar Kaltinėnų. Sovietų okupacijos metais buvęs Drukteinių kaimas Padievyčio apylinkėje po melioracijų 1984 m. buvo panaikintas.

Į LDK kariuomenę tarp turėjusių atvykti XVI-XVII a. iš Pajūrio valsčiaus įrašyti Jonas ir Sebastijonas Drukteiniai su kazokiškai parengtais žirgais, Adomas su petihorcų (tada taip vadinta lengvoji kavalerija pagal atbėgusių į LDK čerkesų pavyzdį) žirgu ir „dalyviais“, o Jurgis už tėvą Matą su vežimu. Iš to meto mokesčių tarifų surašymo matyti, kad iš 14 Druktenių šeimų net 11 gyveno Pajūrio valsčiuje, po vieną Šiauduvos ir Karšuvos (Andrejaičiuose) valsčiuose.

LDK teismų knygų aprašymuose Drukteiniai paminimi dažnai – tai gauna kraitį, tai paveldi, perka – parduoda, bylinėjasi... Pavyzdžiui, galima rasti 1617 m. Baltramiejaus Pil­su­dskio pakvitavimą A. Drukteiniui už Lembo dvaro žemes ar Žemaičių žemės teismo 1668 m. vykdomąjį dokumentą Jonui Orvydui dėl skolos grąžinimo Juozapui Drukteniui Pajūrio valsčiuje. 1631 m. vyko A. Drukteinio byla su Žemaitijos vyskupu Merkeliu Geiša dėl šio valstiečių, gyvenančių Lembo žemėje, nuolatinių puldinėjimų.

Yra ir žemės pardavimo dokumentai: 1625 m. A. Drukteinis iš Zigmanto ir Daratos Šimkevičių nupirko du rėžius, vadinamus Karkločiu ir Meižiškėmis, Juozapas ir Elžbieta Paragaudžio dvarelyje 1672 m. pardavė du valstiečius su žeme už Ragaudos upės. Įdomus 1731 m. gegužės 10 d. sudarytas Danieliaus Norvilo testamentas, kuriame nurodoma palaidoti jį prie Šilalės bažnyčios, o Džiaugėnų dvaro valdymas užrašomas žmonai Magdalenai bei duk­rai Marijonai su vyru Mikalojumi Drukteniu. Ir dar daugybė kitų bylų.

Drukteniai Šilalės rajone

Drukteniai Šilalės rajone

Autorius: Algimantas Ambroza

Įvairiuose herbynuose galima rasti informacijos, jog įvairios Druktenių šakos buvo 3 herbų turėtojai: Sušinskio, Rožės ir Vieniavos. Plačiausios Sušinskio herbo giminės pradininku genealoginiuose tyrimuose nurodomas Adomas, kuris buvo vedęs didikų Burbų duk­rą Jadvygą ir gavęs pusę Paragaudžio dvaro prie Kvėdarnos. Nors ankstyvuoju laikotarpiu dar kai kurie iš Druktenių buvo įgiję dvarų, turto, bet tarp aukšto statuso valstybės tarnybininkų ar elitinių giminių nepateko.

XIX a. pabaigoje Kauno gubernijos žemvaldžių abėcėliniame sąraše dabartinio Šilalės rajono ribose nurodytas tik Dominykas, sūnus Jurgio, Šarkiuose (Raseinių apskrities Konstantinovo, t.y. Kvėdarnos) valsčiuje valdęs 28 dešimtines (apie 30,5 ha) žemės. 1868 m. jis už tuo metu ten pat valdomas 15 dešimtinių nuo 31,65 rublių pajamų turėjo mokėti 6,805 rublių mokestį Šiaurės Vakarų krašto sutvarkymo išlaidoms, t.y. vietinės carinės valdžios išlaikymui.

„Šilalės artojo“ laikraštyje jau buvo rašyta apie Simoną ir Pauliną Drukteinius, lietuviškos spaudos draudimo laikotarpiu nukentėjusiais dėl savo vaikų mokymo Norvainiuose iš lietuviškų elementorių. Norėtųsi paminėti dar pora atvejų, susijusių su Šilale.

Per 1866 m. šv. Kalėdas Romoje mirė bernardinas tėvas Vladislovas (Andrius Mykolas Drukteinis). Prie jo karsto, anot senųjų dokumentų, „visa Roma bėgo tarsi degdama, šaukdama viena kitai: Um Santo Polacco è morto“ (lotyniš­kai – lenkų šventasis mirė). Vladislovo kūnas buvo lygus ir baltas, tik atsivėrė viena vena, iš kurios išbėgo šviežias kraujas. Bažnyčioje jis buvo laikomas 7 dienas, popiežiaus Pijaus IX įsakymu palaidotas metaliniame karste prie vietos bernardinų bažnyčios Didžiojo altoriaus. Teigiama, jog

A. M. Drukteinis gimė 1796 m. Balsiuose, kunigavo prie Vilniaus, po 1831 m. sukilimo pabėgęs ir nuo 1845 m. buvęs Italijoje. Yra duomenų, kad kitas kunigas Pranas Drukteinis 1891 m. atnaujinęs Vyžuonų bažnyčią Aukštaitijoje ir didžiojo altoriaus lauko sienoje įmūrijęs simbolinį žaltį – akmeninę žalčio Vyžo galvą su švedų patrankos sviediniu, vėliau jis fundavęs ir Šilalės bažnyčios didįjį varpą.

Na ir literatūrinis herojus – senas Biržų Lauko dvaro ekonomas Drukteinis, I. Chodzkos „Lietuvos vaizdų“ personažas, pasakojantis padavimus apie žemaičių ir lietuvių kovas su kryžiuočiais, senuosius lobius. Įdomiausia, jog XIX a. pabaigoje Šilalės parapijos Biržų Lauke Drukteiniai gyveno iš tikrųjų...

Virgilijus LUKOŠIUS, istorijos ir kultūros žurnalo „Lietuvos bajoras“ bendraautorius

Nenurodytas aprašymas

Pasidalinkite su drauge ar draugu

Daugiau naujienų

Mokomasis aliarmas parodė: šauliai pasiruošę!

Šeštadienio rytą Lietuvos šaulių sąjungos LDK Kęstučio šaulių 7-osios rinktinės Šilalės Stasio Girėno 703-iosios kuopos šauliai išgirdo kvietimą rinktis būstinėje, kur vyko patikrinimas, kaip jie yra pasiruošę vykdyti paskirtas užduotis. Nors Šaulių sąjunga yra visuomeninė organizacija,

Policijos pareigūnai aptiko naminės degtinės

2025 m. kovo 24 d. apie 9.30 val. Šilalės rajono policijos komisariato pareigūnai užtikrindami eismo saugumą, Šilalės r., Košių II k., patikrinimui sustabdė automobilį ,,Ford Galaxy“. Policijos pareigūnus išvydęs vairuotojas sutriko. Toks elgesys sukėlė įtarimų, todėl nuspręsta jį patikrinti. Įtarimai pasitvirtino

Skelbiamas aukcionas mokyklos, malkinės ir kitų kiemo statinių įsigijimui

Tauragės rajono savivaldybės administracija skelbia: Mokyklos, malkinės, kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, Tauragės r. sav., Tauragės sen., Dapkiškių k., Parko g. 17 elektroninį nekilnojamojo turto viešąjį aukcioną, kuris vyks 2025 m. balandžio 10 d. – 2025 m. balandžio 11 d.   Asmuo, ketinantis dalyvauti elektr

Užimtumo tarnyba apžvelgė ilgalaikio nedarbo socialinę struktūrą ir dinamiką

Kas penktas šalyje registruotas bedarbis – ilgalaikis.  Ilgiau nei metus nedirbo (sausio duomenys) beveik 31 tūkst. darbingo amžiaus gyventojų. Tai – 4,4 proc. mažiau, nei prieš metus. Anksčiau ilgalaikio nedarbo problema buvo ryškesnė tarp moterų, o šiemet moterų ir vyrų skaičius susilygino (po 15,3 tūk

Mokytojų senjorų klubui – jau 30

Toks keistas dalykas tie pensininkų klubai.  Čia kaip Franko Kruko laidotuvių verslas:  visą laiką pensininkų bus, visi sensta ir tie, kurie sulaukia, į pensiją išeina. Ar ateina į klubą – čia jau kitas reikalas.  Kartais sulaukiama tokių atsakymų iš 70-mečių buvusių mokytojų: aš dar per jauna, kad eičiau į

Prasideda balsavimas už labiausiai patikusias dalyvaujamojo biudžeto idėjas

Prasideda dvi savaites truksiantis balsavimas už labiausiai patikusias dalyvaujamojo biudžeto idėjas, skirtas gyvenamajai aplinkai ir viešajai infrastruktūrai gerinti ir kurti. Susipažinti su projektais ir atiduoti savo balsus už labiausiai patikusias idėjas gyventojai galės iki balandžio 7 dienos, internetinėje svetainėje https://dalyvauk.t

Prognozuojami krituliai ir plikledis – vairuotojai raginami išlikti budrūs

Pasak sinoptikų, artimiausiomis dienomis Lietuvoje numatomi krituliai – daugelyje šalies rajonų prognozuojamas lietus, o rytų Lietuvoje gali iškristi ir sniegas. Oro temperatūra dienomis kils iki teigiamos, tačiau naktimis leisis žemiau nulio, sudarydama sąlygas plikledžio susidarymui. Kaip informuoja AB „Kelių priežiūra&l

Savavališkas medžių genėjimas yra griežtai draudžiamas

Medžių genėjimas atsižvelgiant tik į savo norus yra GRIEŽTAI DRAUDŽIAMAS!!! Liūdime, kad kartais gyventojai savavališkai pasirenka genėti medžius taip, kaip jiems patinka. Toks genėjimas, kaip matote nuotraukose, yra draudžiamas. Privačiose teritorijose medžius genėti galima, kai pašalinama ne daugiau kaip 30 proc. saugotino medžio

Prevencinės priemonės metu nubausta 13 pažeidėjų, kurie nepraleido pėsčiųjų einančių per perėją

Policijos pareigūnai kovo 19 - 21 d. vykdė prevencinę priemonę - vairuotojų nesustojimasprieš pėsčiųjų perėjas. Priemonės metu nustatyta 13 pažeidimų, kai asmenys vairuodami transporto priemonespėsčiųjų perėjose tiesiog nesustojo ir nepraleido pėsčiojo (Tauragėje – 3, Šilutėje – 10). Pažeidėjams surašyti administra

Atostogos ne atostogų metu. Kaip elgtis?

Laikas kartu ir šeimos ryšio stiprinimas yra vienas svarbiausių dalykų, tą nuolat skatina ir vaiko teisių gynėjai. Tačiau pasitaiko atvejų, kai, norėdami kartu su vaikais praleisti daugiau laiko, tėvai nelaukia mokinių atostogų ir poilsiauti su visa šeima vyksta pamokų metu. „Tokios situacijos, kai atšilus orams t

Ką daryti, jei siunta vėluoja?

Tie, kurie dažnai gauna ar siunčia siuntas, puikiai žino, jog egzistuoja grėsmė, jog siuntinys gali vėluoti. Ypač tai aktualu priešventiniu laikotarpiu. Visgi, bet kuriuo metu laikas nuo laiko tenka susidurti su siuntų vėlavimu. Tai sukelia daug streso ir nemalonių pojūčių. Ką tokiu atveju daryti ir kaip to išvengti? Jeigu jau taip n

Užmirštieji skalviai: Dauglaukis ir Barzūnai

Kas ta Nemuno žemupio kultūra? Mokslininkai, remdamiesi laidojimo papročiais, išskiria I–V a. gyvavusią Nemuno žemupio kultūrą. Jos žmonės kapinynus įrengdavo vaizdingose kalvose, netoli gyvenviečių. Kapo konstrukcija nesudėtinga – paprasta duobė, kurios kampuose kartais padėdavo akmenų. Manoma, kad tai – amžinojo namo sim