Tauragės žinios logotipas
„Dirbti mėgstamą darbą ir dar kartu su geriausia drauge – ar gali būti geriau?“ 

„Dirbti mėgstamą darbą ir dar kartu su geriausia drauge – ar gali būti geriau?“ 

Tatuiruočių meistrės Monika Norbutaitė ir Laura Jockė – geriausios draugės nuo gimnazijos laikų. Tai, kad po kelių metų užsienyje – viena gyveno Norvegijoje, kita – Airijoje, jų keliai susiėjo, abi laiko tikra sėkme. Neseniai merginos kartu atidarė tatuiruočių saloną „Tattoo Time“ – visai šalia redakcijos. Na, kaip galėjome jų nepakalbinti? Juo labiau, kad tatuiruotės pastaraisiais metais itin išpopuliarėjo.

Draugystė – nuo gimnazijos laikų

Merginos susipažino pradėjusios mokytis „Versmės“ gimnazijoje, nuo tada ir tapo neišskiriamomis draugėmis.

Monika pasakoja, kad tatuiruotės į jos gyvenimą atėjo tarsi savaime – ji visada mėgo piešti, jai patikdavo perpiešti kitų piešinius.

– Tatuiravimas – tai beveik tas pats, tik kad perpieši ne ant popieriaus, o ant kūno. Suvokimas, kad kažkas vaikščios su tavo darbu, užveda. Pabandžiau vieną kartą ir „kibo“... Tad savo kelią radau lengvai, nors būti tatuiruočių meistre niekada nesvajojau, – pasakoja Monika.

Tad pasimokiusi pamažu pradėjo. Keletą metų dirbo Airijoje, įgijo patirties, o tada panoro grįžti į gimtinę.

O Laura baigė vadybos studijas, tačiau greit suprato, kad visą dieną dirbti biure – ne jai. Išvyko paskui vyrą į Norvegiją, ten dirbo kurjere. Kai abu su vyru ėmė svajoti, kad reiktų grįžti į gimtinę, susimąstė, ką galėtų dirbti. Taip ir gimė mintis apie tatuiruočių meną. Pasvarstė apie minimalistines tatuiruotes – Tauragėje, pasak jos, jas nelabai kas daro. Tiesa, iš pradžių buvo nedrąsu, kad nesiseks. Tačiau vyro ir Monikos padrąsinta ryžosi mokytis privačiai tatuiruočių studijoje ir ėmė daryti minimalistines tatuiruotes.

– Bet „prilipo“ žiauriai, – juokiasi Laura.

Pernai grįžusi į Lietuvą ji tęsė darbą savo salone, o kai grįžo ir Monika, abi nusprendė dirbti kartu ir įkūrė tatuiruočių ir auskarų vėrimo saloną „Tattoo Time“.

Ryšys tarp draugių nebuvo nutrūkęs niekada, tad natūralu, kad Monikai grįžus į Lietuvą jos panoro dirbti drauge, tad išsinuomojo patalpas ir atidarė saloną.

– Tai, kad mes galime dirbti drauge, vadinu tikra sėkme, – neslepia Laura, – kas gali būti geriau? Kasdien į darbą einame su džiaugsmu, nes ne tik dirbame tai, kas mums patinka, bet ir esame kartu, galime pasitarti, padėti viena kitai, suprantame viena kitą iš pusės žodžio. Tai nuostabu!

Merginos pasakoja, kad dabar labai populiarios minimalistinės tatuiruotės – linijos, žodžiai, nesujungtos pavienės detalės, ypač tokias mėgsta merginos. Vaikinai dažniau nori iš karto didelių tatuiruočių, pavyzdžiui, per visą ranką – tokia tatuiruotė vadinama rankove.

Pasak Monikos, dabar tatuiruotes merginos darosi netgi dažniau nei vaikinai.

Tatuiruotėmis puošiasi ne tik jaunimas

Nors merginos pripažįsta, kad dažniausiai tatuiruočių nori jauni žmonės, vis dėlto yra turėjusios ir solidaus amžiaus klientų. Laura pasakoja, kad tatuiruotę, apie kurią seniai svajojo, ryžosi pasidaryti net ir jos močiutė, o ir tėtis vis klausia, kada ji pratęs jo „rankovę“. Pasak jos, vyriausiam jos klientui buvo 82-eji.

– Anksčiau, sovietiniais laikais, tatuiruotės buvo beveik vien tik kalinių išskirtinis bruožas. Dabar užaugo kita karta, požiūris pasikeitė, nors negatyvių nuomonių vis dar pasitaiko, – svarsto Laura.

– Tai tiesiog smagi saviraiška, – pritaria jai Monika. – Kiekvienas turi savo stilių, tad ir tatuiruotes renkasi pagal jį.

O kaip žmonės pasirenka, ką išsitatuiruoti? Pasak Monikos, dažniau žmonės nesigilina į tatuiruočių reikšmes, nesistengia į jas įdėti gilios filosofinės prasmės – tiesiog gražu, ir viskas. Žinoma, pasitaiko žmonių, kurie nori būtent prasmingo piešinio, su mintimi, žyminčio kažkokį reikšmingą gyvenimo etapą ar pan. Pavyzdžiui, sykį vyras paprašė jam ant krūtinės ištatuiruoti duris. Monika prisipažįsta neišdrįsusi paklausti, ką jos jam reiškia:

– Išėjo patenkintas, ir man to gana...

Žmonės tatuiruojasi įvairias kūno vietas. Monika pasakoja dariusi tatuiruotę netgi ant veido: mažą smėlio laikrodį po akies kampučiu.

– Kartais net nesitiki, kad žmogus gali norėti tokios tatuiruotės. Pavyzdžiui, kartą tatuiravau žiebtuvėlį. Nežinau, ar tai tiesiog žiebtuvėlis, o gal asocijuojasi, tarkim, su gyvenimo šviesa? Ne visi pasipasakoja, atskleidžia savo mintis. O klausti nesinori – galbūt paliesi skaudų išgyvenimą, sukelsi prisiminimus. Jei jau pats papasakoja, tai papasakoja... O būna ir taip, kad iš pradžių pasidaro tatuiruotę ir tik paskui ją su kažkuo susieja. Sugalvoja keisti savo gyvenimą ir būtent tą momentą įamžinti piešiniu ant kūno...

Piešinį, kurį norėtų matyti ant savo kūno, žmonės dažniausiai atsineša. Kartais jie prašo sujungti kelis jų norimus piešinius. Arba turi idėją, tačiau neranda tinkamo piešinio, tada tenka jiems padėti.

Tiesa, merginos pabrėžia, kad darytis tatuiruotes galima tik nuo 16 metų, iki 18-os metų – tik su tėvų sutikimu, ir pataria jauniems žmonėms neskubėti į tatuiruočių saloną, o pirmiausia gerai apsvarstyti, ką jie nori išsitatuiruoti ir kodėl, nes paskui dėl pasidarytų tatuiruočių gali tekti gailėtis. Tatuiruočių, dėl kurių vėliau gailėjosi, prisipažįsta turinti ir pati Monika.

Procedūra – skausminga

Tatuiruotės puikuojasi ant abiejų meistrių rankų. Galbūt šiais laikais aparatūra taip ištobulėjo, kad tatuiravimo procedūra tapo neskausminga?

– Deja, ne, – šypsosi abi, – tiesa, anksčiau būdavo madoje storos linijos, bele kiek šešėlio, o dabar aparatas brėžia ploną liniją, be šešėlio. Tai kur kas mažiau skausminga, o ir tatuiruotė padaroma greičiau. Vis dėlto žmonių skausmo pajautimo lygis labai nevienodas. Kas vienam neskausminga, kitas gali jau alpti. Būna, kad bijo skausmo, tačiau noras turėti tatuiruotę didesnis už skausmo baimę...

Pasidalinkite su drauge ar draugu

Daugiau naujienų

Tauragė ir Lietuva neteko garsaus aktoriaus, režisieriaus, rašytojo Kęstučio Macijausko

Tauragė ir Lietuva neteko garsaus aktoriaus, režisieriaus, rašytojo Kęstučio Macijausko Sendaikčių turguje sutikau seną draugą. Pardavinėjo laikrodį su gegute... –  Kodėl parduodi? Gal sugedęs? – paklausiau juokais. –  Ne, rodyklės dar sukasi, bet gegutė nustojo kukuoti, – liūdnai atsakė draugas. –

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną įteiktas unikalus apdovanojimas – „Sidabrinės nendrės“ premija

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną įteiktas unikalus apdovanojimas – „Sidabrinės nendrės“ premija. „Sidabrinės nendrės“ laureatu išrinktas Tauragės apskrities policijos kapelionas Remigijus Saunorius. Kapeliono veikla išsiskiria gebėjimu reaguoti į šiandienos aktualijas ir inicijuoti pokyčiu

Tarptautiniame turnyre iškovojo medalius

Čekijoje vykusiame tarptautiniame bokso turnyre „Trutnov open 2025” Lietuvai atstovavę keturi tauragiškiai parvežė du aukso ir du sidabro medalius. Turnye dalyvavo 150 boksininkų iš 9 šalių (Vokietija, Tunisas, Izraelis, Slovakija, Vengrija, Lenkija, Latvija, Čekija ir Lietuva). Aukso medalį iškovojo Austėja

Mobili programėlė LT72 padės gyventojams geriau pasirengti ekstremaliosioms situacijoms

Vidaus reikalų ministerija, siekdama gerinti Lietuvos visuomenės pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, didinti jos informuotumą civilinės saugos srityje bei ugdyti savisaugos kultūrą, inicijavo mobiliosios programėlės LT72 sukūrimą. Ši aplikacija jau yra prieinama elektroninėse parduotuvėse APP STORE ir GOOGLE PLAY. „Dabartinė sa

LR Seimo rūmuose įteiktos trispalvės ir Kovo 11-osios akto dokumentai

Kovo 11-ąją, minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 35-metį, LR Seimo rūmuose iškilmingos ceremonijos metu visų Lietuvos savivaldybių jaunimo atstovams signatarų vardu įteiktos trispalvės ir simboliniai Kovo 11-osios akto dokumentai. Šie šalies nepriklausomybę patvirtinantys ženklai įteikti deleguotai Tauragės Žalgirių gimn

Kovo 11-ąją sveikinimas Lietuvai Tauragėje skriejo nuo savivaldybės pastato stogo

Kovo 11-osios minėjimo renginiai Tauragėje buvo išskirtiniai. Vienas ryškiausių akcentų – šventinės akcijos „Su gimtadieniu, Lietuva“ metu ant Tauragės rajono savivaldybės pastato stogo uždainavo choras „Jūra“, kuris savo dainomis pasveikino Lietuvą 35-ųjų Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metinių

Kompozitorius Arvydas Malcys – apie misiją pakylėti ir suteikti tikėjimą

Balandžio 26-ąją Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre (KVMT) vyks dviejų dalių šiuolaikinės choreografijos vakaras „Hommage à Čiurlionis", dedikuotas M. K. Čiurlionio 150-ajam jubiliejui. Pirmoje dalyje – vienaveiksmis šokio spektaklis, kuriame KVMT baleto trupė, skambant kompozitoriaus Arvydo Malcio sukurtai

Svarbūs faktai apie dantų protezavimą

Protezai šimtmečiais buvo patikimas sprendimas siekiant atkurti prarastus dantis, susigrąžinti šypseną ir kramtymo funkciją.  Sužinoti, išsiaiškinti kuo daugiau informacijos apie dantų protezus – labai svarbu, nes iš dalies tai nulemia ir protezų tarnavimo laiką bei sėkmę.  Dantų protezų tipai &n

Tauragėje koncertuosiantis bardas Kazimieras Jakutis: saugumiečiai mane vaišino kramtomąja guma ir siūlė šnipinėti savo dėdę kunigą  

„Mano dainų istorijos – tai mano gyvenimas, kuriame yra ir juodo, ir balto“, – sako bardas, dainų autorius ir atlikėjas Kazimieras Jakutis-Pagulbis. Dainas tarsi dienoraščius vartantis kūrėjas prisimena svarbiausius savo gyvenimo įvykius, kuriuose būta ir KGB verbavimo, o taip pat – tėviškės prisiminimai,

Atidaryta Ingridos Tautkutės paroda „Vidinės Erdvės“

Penktadienį Tauragės B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje atidaryta Ingridos Tautkutės paroda „Vidinės Erdvės“.   Menininkė Ingrida Tautkutė tauragiškius kviečia į unikalią kelionę per žmogaus vidinį pasaulį su savo ketvirtąja paroda „Vidinės Erdvės“. Tai abstrakcijos ir simbolikos susiliejima

TKM „Santaka“ – laisvės bendraamžiai: 35 metai istorijų 

Tauragės krašto muziejus „Santaka“ šiemet švenčia kartu su nepriklausoma Lietuva – 35-erius Laisvės ir kūrimosi metus. 1990-ieji – ne tik šiuolaikinės Valstybės, bet ir modernios atminties saugojimo tradicijos Tauragėje pradžia. 35-eri metai valstybės istorijoje – neilgas laiko tarpas, tačia

Kaziuko mugė kovo 15 d. Tauragėje su muzikiniais pasirodymais!

Kovo 15 d Respublikos ir Bažnyčios gatvėse vyks tradicinė Kaziuko mugė, kuri kasmet sukviečia tiek vietinius gyventojus, tiek miesto svečius. Visą dieną šurmuliuos amatininkai, tautodailininkai, kūrėjai bei maisto gamintojai, siūlydami unikalius rankų darbo gaminius, gurmaniškus skanėstus, lietuviško dizaino kūrinius.