Aktualijos

Daugiausia imigrantų glaudžiasi transporto įmonėse

• Balandžio 14, 2025

Nuo šių metų pradžios Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyva sugriežtintas užsieniečių, ypač imigrantų iš trečiųjų šalių, įdarbinimas Lietuvoje. Ministerija nustatė nekintamą kvotą – šiemet šalyje įsidarbinti galės tik 24830 užsieniečių, gavusių darbo pagrindu išduotus leidimus laikinai gyventi mūsų šalyje. Nuo šių metų nebebus ir Užimtumo tarnybos rengiamo trūkstamų profesijų sąrašų, ir tai labiausiai gąsdina pervežimų įmonių vadovus, vairuotojais dažniausiai samdančius imigrantus iš trečiųjų šalių.

Daugiau kaip pusė migrantų - baltarusiai

Tauragėje ar Jurbarke retai pamatysi vizualiai iš praeivių tarpo išsiskiriantį užsienietį, nors įdarbintų trečiųjų šalių piliečių tautybės labai skirtingos. Didžiąją dalį darbo imigrantų sudaro europietiškai atrodantys baltarusiai, ukrainiečiai ir rusai, tačiau regiono įmonėse dirba ir nemažai indų, tadžikų, uzbekų, kirgizų, gruzinų, turkų, po vieną kita alžyrietį, vietnamietį, pakistanietį ir kitų tautų atstovą. Užimtumo tarnybos duomenimis, vasario 1 dieną Tauragės apskrities savivaldybėse registruotose įmonėse iš viso dirbo 3676 užsieniečiai. O nematome jų tik dėl to, kad dauguma – net 3360 darbo imigrantų yra atvykę dirbti vairuotojais ir Lietuvoje pasirodo tik trumpam.

Įdomu tai, kad daugiau kaip pusė - net 1980 imigrantų į Tauragės regione veikiančias įmones yra atvykę iš Baltarusijos. Daugiausia jų, per 1100, dirba Jurbarko savivaldybėje registruotose įmonėse, bet nemažai baltarusių įdarbinta ir Tauragėje – per 800. Daugiau kaip trečdalis Tauragėje dirbančių baltarusių, iš viso 352 asmenys, prieglobstį rado pervežimo paslaugas teikiančioje bendrovėje „GBY“.

Tauragės apskrities įmones dirba ir 126 nedraugiškos Rytų kaimynės – Rusijos Federacijos piliečiai, iš jų per 60 – Jurbarko, 58 – Tauragės savivaldybės įmonėje.

Gerokai daugiau, per net 1000 asmenų, į apskrities įmones atvyko dirbti iš Ukrainos. Ir vėl - daugiausia jų dirba Jurbarke registruotoje „Manvestoje“, tačiau beveik tiek pat – 475 yra įdarbinti Tauragės savivaldybės įmonėse. Įdomu tai, kad iš 1020 ukrainiečių, dirbančių Tauragės regiono įmonėse, net 879 yra vyrai, turintys bent jau moralinę pareigą ginti savo tėvynę Ukrainą nuo okupantų invazijos.

Dirba ir gamyklose, ir parduotuvėse

Absoliuti dauguma užsieniečių yra įsidarbinę keturiose apskrities įmonėse. Užimtumo tarnybos duomenimis, vasario 1 dieną Jurbarke registruotoje pervežimų bendrovėje „Manvesta“ dirbo 1905 imigrantas, Tauragėje veikiančioje „GBY“ buvo įdarbinti 445, „United Transline“ – 283, o „Vitlaima“ – 239 užsieniečiai.

Tauragės rajono įmonėse iš viso dirba 1410 užsieniečių. Be didžiųjų darbdavių – „GBY“, „United Transline“ ir „Vitlaima“, kur dirba daugiausiai užsieniečių, dešimtukui priklauso ir įmonė „MSK Transportas“, įdarbinusi 89 užsieniečius, taip pat „Vailida“ (69), "Unique Transport” (68), “Jupiter Bach Lietuva” (29), “Autoniukas” (24) ir “Vigusta”, kurioje dirba 20 užsieniečių.

Nors beveik 90 proc. imigrantų dirba transporto ir sandėliavimo paslaugas teikiančiose įmonėse, užsieniečius svetingai priima ir Tauragės apdirbamosios gamybos, statybos, prekybos, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonės. Tai yra išskirtinis apskrities centro bruožas, nes aplinkiniuose rajonuose tokia veikla užsiima tik pavieniai užsieniečiai. Tauragės gamybinėse įmonėse dirba per 100, prekybos įmonėse – per 30 užsieniečių, beveik tiek pat jų dirba ir apgyvendinimo paslaugų bei maitinimo įmonėse. Statybose dirba per 20 atvykėlių, 17užsieniečų rado prieglobstį miško ruošos įmonėse ir ūkininkų ūkiuose, 13 užsieniečių dirba aptarnavimo srityje.

Tauragėje dirba ir 7 Europos Sąjungai priklausančių šalių piliečiai: 4 Latvijos, po vieną Prancūzijos, Lenkijos ir Bulgarijos pilietį. Migracijos departamento duomenimis, kovo 1 dieną iš viso mūsų šalyje gyveno 211 423 užsieniečiai, iš jų maždaug 154,5 tūkstančių Lietuvoje dirbo. Lietuvos banko skaičiavimais, užsieniečiai sudaro daugiau nei dešimtadalį mūsų šalies darbo rinkoje užimtų gyventojų.

Aukštos kvalifikacijos - vienetai

Ko užsieniečiai važiuoja į Lietuvą? „To paties, ko mūsų šalies piliečiai važiuodavo į Angliją ar Švediją – didesnių atlyginimų“,- sako Tauragėje veikiančios įdarbinimo agentūros „Darbo turas“ direktorius Tomas Juodikis.

Lietuva užsieniečius priima svetingai, nes įstatymai draudžia darbo imigrantams mokėti mažesnį atlyginimą, nei už tą patį darbą gauna vietiniai gyventojai. „Savo kilmės šalyse geriausiu atveju jie uždirba kelis šimtus eurų siekiančią vidutinę algą. Mūsų šalyje minimali mėnesinę alga jau didesnė nei 1000 eurų, o užsieniečiai nevengia sunkių ir nepopuliarių darbų“,- tikina įdarbinimo agentūros vadovas.

Lietuvos banko darbuotojai pernai pastebėjo, kad keletą metų iš eilės sparčiai kylantis vidutinis šalies darbo užmokestis skatina į Lietuvos darbo rinką įsilieti ne tik trečiųjų šalių, bet ir labiau išsivysčiusių ES valstybių gyventojus. Tačiau aukštos kvalifikacijos specialistai pernai sudarė tik šiek tiek daugiau nei dešimtadalį visų pagal darbo sutartis Lietuvoje dirbančių užsieniečių. Lietuvos banko duomenimis, daugiau nei pusę visų aukštos kvalifikacijos specialistų sudarė Ukrainos ir Baltarusijos piliečiai: jie daugiausia dirbo informacijos ir ryšių (3 tūkst.) bei verslo ir administravimo veiklose (1,5 tūkst.).

Tačiau panašu, kad aukštos kvalifikacijos, trūkstamų specialybių užsieniečiai iki Tauragės apskrities neatvažiuoja – lieka didžiuosiuose miestuose.

Pernai Užimtumo tarnybos darbo skelbimų portale buvo paskelbtos 674 aukštos kvalifikacijos laisvos darbo vietos. Daugiau nei pusė jų – 370 aukštos kvalifikacijos laisvų darbo vietų buvo Tauragėje, 157 specialistų ieškojo Jurbarko darbdaviai, beveik 100 tokių darbo vietų buvo Šilalėje, 49 – Pagėgiuose. Tauragės savivaldybės įmonėse ir organizacijose pernai įsidarbino 323 Užimtumo tarnyboje registravęsi aukštos kvalifikacijos specialistai.

Tuo tarpu iš beveik 4 tūkst. regiono įmonėse dirbančių imigrantų, tik keli dirba aukštos kvalifikacijos reikalaujančius darbus. Užimtumo tarnyba nurodo, kad administracine ir aptarnavimo veikla užsiima 13 užsieniečių, tačiau neaišku, kiek konkrečiai asmenų dirba administracinį darbą. Užimtumo tarnybos duomenimis, yra tik trys užsieniečiai, atliekantys aukštos kvalifikacijos reikalaujančius darbus: užsiima nekilnojamojo turto operacijomis, menine, pramogine ir poilsio organizavimo veikla, bei profesine, moksline ir technine veikla.