Archyvų paslaptys

Tauragės kultūros centro nuotrauka

Dainų šventei besiruošianti „Jūra“: laukiame akimirkos, kai visi tampame seserimis ir broliais

• Margarita RIMKUTĖ
• Birželio 30, 2024

Vilniuje šeštadienį prasidėjo Šimtmečio Lietuvos dainų šventė. Prie jos didžiulėmis pajėgomis prisijungė ir seniausias (kitąmet švęs septyniasdešimtmetį, – aut. past.) Tauragėje šokių ir dainų ansamblis „Jūra“. Šiemet tauragiškiai itin vertinami šventės Ansamblių vakaro režisierės Leokadijos Dabužinskaitės: ji krašto ansamblio baletmeistėrės Vilijos Krūgelienės paprašė specialiai šventei suburti merginų kolektyvą.

Nuo pop šou – prie liaudies šokių

Tauragės šokių ir dainų ansamblį „Jūra“ sudaro trys kolektyvai: choro, ansamblio ir šokėjų.

Ansamblio baletmeisterė V. Krūgelienė išvyko su jos vadovaujamais trimis kolektyvais: ansamblio „Jūra“, „Jūrele“ bei specialiai šventei suburtu merginų kolektyvu, viso su – 72 šokėjais.

Kaip „Tauragės žinioms“ sakė V. Krūgelienė, L. Dabužinskaitė socialiniuose tinkluose išvydo jos „Amadeus dance“ pasirodymus ir paprašė merginas prisijungti prie dainų šventės. Žinoma, laukė didžiulis darbas: jei iki šiol jaunuolės mokėsi šokti pagal populiariają muziką, dabar teko išmokti dainų šventės merginoms paruoštą repertuarą pagal sumoderninus liaudies kūrinius.

– Tai puiki galimybė merginoms patobulėti, kaip atlikėjoms. Aš joms sakiau: „esate pastebėtos, jums reikia augti ir naudotis proga, o be to sudalyvauti šimtmečio dainų šventėje yra didžiulė garbė“. Mes sutikome ir taip gimė 35 merginų naujas kolektyvas Kultūros centre, – pasakojo V. Krūgelienė.

Akimirka, kai visi tampa giminėmis

Merginos dirbo dvigubą darbą: toliau pasirodydavo koncertuse su savo šou programa bei mokėsi dainų šventės programos. Pasak jų vadovės, repeticijos vykdavo kiekvieną dieną, kai kuriomis dienomis net po du kartus.

– Esame tokiame darbiniame vakume, mergaitės yra pervargusios, nes jos dar turėdavo ir savo veiklų, įsipareigojimų, tai prie jų derinome repeticijas, – prieš išvykstant į dainų šventę žurnalistei sakė V. Krūgelienė.

Pasak jos, dainų šventės režisierė kelia aukštą kertelę: šiemet yra šimtmečio dainų šventė, tad pasirodyti nepriekaištingai – būtina. Taip intensyviai repetuojant išlaikyti ugdytinių motyvaciją yra sunku: šokių vadovė savo ugdytinėms pasakodavo, kuo dainų šventė ypatinga, kokį džiaugsmą teikia ir kokios emocijos visų laukia.

– Sakau, „dalyvausite istorinėje dainų šventėje, reginys bus nepakartojamas“. Tačiau visa tai jos iš tiesų suvoks tik liepos 2 dienomis generalinės repeticijos metu, jos metu jau bus ir bilietus įsigijusių žiūrovų, tad turime gerai pasirodyti ir, žinoma, liepos 3-ąją vyksiančio pagrindinio dainų šventės renginio metu. Manau ne vieną sujaudins ta akimirka, kai pagaliau šventė baigiasi, visi vienas kitam puola į glėbius: visi tampame seserimis, broliais, giminėmis. Tas bendrystės jausmas atperka viską.

Labiausiai jaudinantis kūrinys

Šiemet į dainų šventę, pirmą kart chorvedės amplua, išvyksta „Jūros“ ansamblio meno bei choro vadovė Edita Bartkienė. Pasak jos, „Jūros“ atlikėjai (ansamblis sudarytas iš choro, šokėjų ir kapelos) jaučiasi užtikrintai, lieka sulaukti šventės, „atlaikyti“ tris iki jos vykstančias repeticijas (viena jų vyks net iki pirmos valandos nakties) bei gerai pasirodyti pagrindiniame renginyje. Choristai su ansambliu Vilniuje apsistos ir repetuos keturias, šokėjai – penkias dienas.

Ansamblio vadovės paklausėme, koks, jos manymu, bus jautriausias, kelias valandas, liepos 3-ąją, įvyksiančio ansamblių vakaro, momentas?

– Programoje yra kūrinys „Lek gervelė“. Dainuojama apie gervę, jog ji susuka lizdą, padeda kiaušinius, peri ir išveda vaikelius ir tą momentą į iš šokėjų sudarytą ratą įbėga maži vaikai. Juos taip gražiai vyrai šokėjai perduodami vienas kitam į rankas iškelia iš rato. Kai pirmą kartą Kaune vykusios eksperimentinės dainų šventės metu išvydau kūrinio atlikimą, man susitvenkė ašaros. Mano choristės moterys vėliau pasakojo verkusios. Kūrinio kulminacija – gervelė išveda vaikus – ir matyti tuos mažus vaikučius bėgančius su už nugaros suskliaustomis rankelėmis, tarsi sparnais – nepakartojama, – kalbėjo E. Bartkienė.

Pasak meno vadovės, ir kiti jubiliejinės šventės kūriniai yra jaudinantys, dar labiau emocijas aštrina ypatingas renginio apšvietimas bei vizualizacijos.

Tauragiškiai šventės metu apsistojo Vilniaus Taikos progimnazijoje, į renginį jie atvyko dėvėdami specialius, vienos spalvos marškinėlius su Tauragės emblemomis bei kepurėles.

Kaip sako E. Bartkienė, nors dalyvavimas, ir apskritai pasiruošimas, dainų šventei yra tikras išbandymas atlikėjams, tačiau buvimas kartu itin suartina ir sustiprina kolektyvą.

– Kelionės duoda didelį pliusą: bendri vargai labai suartina. Noriu pasidžiaugti, jog ansamblio jaunimas vis labiau bendrauja su vyresniais. Neseniai buvome išvykę į Slovakiją koncertuoti, tai tekdavo pavargi ieškant vieno ar kito objekto. Sakydavome: „na, vaikai, suraskite“, o šie, kaip sakoma, nykščio piršto karta, informaciją telefonu pasiekia vienu paspaudimu ir suranda, ko reikia. Ir jie jautėsi svarbūs, ir visam kolektyvui padėjo, – apie atrandamą bendrystę pasakojo dainų ansamblio „Jūra“ meno ir choro vadovė E. Bartkienė.

Šimtmečio Lietuvos dainų šventė prasidėjo birželio 29 ir baigsis liepos 6-ą dieną.