Gervė. Bronislovo Ambrozo nuotrauka
Iš pradžių gana veržliai, o dabar – kiek sulėtėjęs kelią skinasi pavasaris. Žiemą sutriuškinusi šilumos banga stabtelėjusi atsitraukė palikdama laiko gamtai pasiruošti naujam žingsniui atsinaujinimo link. Niekad šis metas nepasižymi tolygumu. Negi gali būti kitaip? Juk tai – ilgus metus besikartojanti tikrovė.
Miškuose medžių ūksmėje gūžiasi saulės spindulių nepasiekti sniego likučiai. Pavasaris atėjo, o potvynis kur? Čia pirmasis džiuginantis faktas, jog staigus atlydys nesibaigė šiuo įspūdingu reginiu. Daugumą polaidžio vandens susiurbė po sniegu nuo žiemos įšalo apsaugoti pelkių durpynai ir miškų dirvožemiai. Tuo ir pasidžiaukime: kelis sezonus sausrų alintai gamtai tai tikra atgaiva. Juk daugelis buveinių stokojo vandens, kuris šįkart beveik visas nenuskubėjo Nemunan, o prisiglaudė nematomose požemių talpyklose. Eini dabar per juodalksnyną, kuris turėtų skendėti, o ten – vandens saikingai tiktai koks upokšnis be didelio poplūdžio ir skubos vingiuoja papelkiu link Viešvilės. O ir pati Viešvilė krantų viršų vos vos pasiekusi.
Algio Butlerio nuotrauka
Pernykštę žolę jos apsinuoginusiose pakrantėse peša elniai. Keista, nes atrodytų upelį vidurupyje supantys pušynai su savo visžaliais mėlynojais turėtų masinti labiau. Bet pastarieji kažkodėl nedomino trijų raguočių grupės ir šie pasirinko laiko išblukintus ir mažai maistingus nudžiūvusius augalus.
Gervės su gimtosiomis pelkėmis pasisveikinusios vasario dvidešimt penktąją, po naktų paspaudus keleto laipsnių šalčiui pritilo. Ankstyviesiems paukščiams sugrįžusiems su atšilimo banga dar dažnai po to į nugaras paalsuoja žiema, bet tokias negandas jie ištverti įpratę.
Plėšrioji medšarkė tarsi šalia laukusi sniego tirpsmo atplasnojo žiemos apdarus nusimetusion pievon. Joje – atsidengę pelinių graužikų žolėje išgraužti takų raizgalynai. Tad ir medšarkei – naujos galimybės pasimaitinti.
Skardžiai sutrimituodamos virš girios praplasnoja gulbės giesmininkės. Baltieji paukščiai mielai pailsintų sparnus ežeruose tiktai pastarieji neskuba atsiverti ir dengiantis ledas skrajūnus gena tolyn. Ne laikas dar storiems šarvams pasiduoti ir ežerų paviršius surakintas tvirtai.
Ilgesingai virš miškų aidi kranklių balsai. Nepanašu, kad jau peri, nes dar blaškosi poromis. Nors tas laikas jau greit. Didiesiems margiesiems geniams iki naujų dėčių tolokai, o jau žaismingai čirškauja, šukalioja ir vaikosi vienas kitą.
Didysis Margasis genys. Bronislovo Ambrozo nuotrauka
Atšiauri antroji žiemos dalis suvėlino pelėdų tuoktuvių nuotaikas. Todėl tiktai kovo ketvirtosios ramų vakarą eglyne pirmąkart pasigirdo žvirblinės pelėdos giesmė. To spygliuočių ūksmei kaip tik ir trūko. Ant eglės smailės švilpaujanti mažylė – tobulos pavasario dienos pabaigos puošmena. Koks gi eglynas be šios gražuolės? Kaip pušynas be slaptingo karvelio ulduko. Tad nieko nebuvo smagiau, kaip tame pat į antrąjį šimtą metų amžiaus įkopusiame sklype vėl išgirsti pirmąjį tuoktuvinį pilkojo juodųjų meletų uoksų gyventojo pasisveikinimą. Kiekvienas pavasaris čionai toks: su uldukų jausmingais ūkčiojimais ir banguotais tuoktuvių skrydžiais. Jie – pirmieji iš miško karvelių, parplasnojantys į perimvietes.
O girioje sugrįžėlių dar saikingai. Dalis pasirodžiusiųjų tiesiog skrenda pro šalį, nes čia derančių apsistoti buveinių stinga. Tokie – pilkieji giesmininkai dirviniai vieversiai, žąsys.
Beveik tuo pačiu laiku, kovo dešimtąją, pasirodė miškų laukymių gyventojos lygutės. Trejetas kuklių paukštelių tyliai pakilo iš pievos. Ši – viena iš tų, kurioje praeis lygučių poros dienos mūsų krašte perint ir auginant jauniklius. Pralauks jos dabar tyliai vėjuotus orus, iškentės sniego bei lietaus merkimą ir vos tik pirmai gerai progai pasitaikius, apie save praneš šilų pavasarinę būseną pakylėjančiomis saulėtomis giesmėmis.
Tauragės apskrities policija informuoja apie pradėtus ikiteisminius tyrimus dėl sukčiavimo ir svetimo turto pagrobimo atvejų, užfiksuotų Tauragės ir Šilalės rajonuose. Sukčiavimo atvejai: Birželio 2 d. įmonės atstovas, būdamas Tauragės r., Mažonų sen., Norkaičių k., į nurodytą banko sąskaitą pervedė 5 720 eurų už mini ekskavatorių
Rugpjūčio 8 d. 21.30 val. „Klaipėdos energijos" teritorijoje suskambės fragmentai iš Richardo Wagnerio romantinės operos „Lohengrinas". Juos atliks Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras ir mišrus choras, diriguojami kviestinio maestro, Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro meno vadovo ir vyr. dirig
Birželio 16 dieną „Pilių ir dvarų kelias“ paskelbtas naujausiu nacionaliniu kultūros keliu. Kultūros paveldo departamento Ekspertų komisija šį titulą suteikia tik trečiąjį kartą – iki šiol tokiu garbingu statusu galėjo pasigirti tik Čiurlionio ir Vėtrungių keliai, tame pačiame posėdyje regioninio kelio statusas sutei
Lietuvos antstolių rūmai (LAR) atkreipia dėmesį, kad išlaikymo išmokos, arba vadinamieji alimentai vaikams, nėra skola, kurią galima laikinai „atidėti“. Tai – vaiko teisė į išlaikymą. Antstolių vertinimu, 2024 m. gruodį įsigaliojusi „skolų atostogų“ tvarka, kuri leidžia alimentų skolininkams pusmet
Kai šiandien praeiname pro Tauragės pilį, nedaugelis susimąstome, kad šis pastatas per beveik du šimtmečius patyrė tiek virsmų, kad atspindi kone visą miesto raidą – nuo imperinių represijų iki kultūrinio atgimimo. Naujas miestas naujoje vietoje 1836 m. Tauragę sukrėtė didžiulis gaisras – ugnies išvengė vos
Tauragės apskrities gatvėmis nuo 2024 m. lapkričio iki 2025 m. balandžio važinėjo ne vienas stipriai apsvaigęs vairuotojas – jų kraujyje alkoholio kiekis svyravo nuo 1,86 iki 3,11 promilės. Per šį pusmetį Šilutėje, Šilalėje, Tauragės rajone ir Pagėgių savivaldybėje teismai nuteisė daugiau nei dešimt tokių asmenų. P
Tauragės apskrities policijos pareigūnai aiškinasi grasinimus, narkotikų turėjimą, smurtą ir eismo įvykius. Per pastarąsias dienas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai pradėjo kelis ikiteisminius tyrimus dėl įvairių nusikalstamų veikų. Grasinimai žinutėmis2025 m. birželio 9 d. į Tauragės apskrities VPK kreipėsi
Artėja 141-osios Joninės ant legendinio Rambyno kalno „Rambynas. Joninės Mažojoje Lietuvoje“. „Rambynas – lietuvių šventovė ir liks lietuvių tautos arka. Tavęs neįveiks jokios audros, jei tavęs neišpeiks patys tavo žmonės. Rambynas bus šventa vieta, kol liks pasaulyje nors vienas lietuvis&ldqu
Uogų sezonas trumpas, tad skanaukite jų kuo įvairesnių ir nepamirškite įkomponuoti į kasdienius patiekalus. Nors įprasta braškes naudoti glotnučiams, gardinti jomis pusryčių košę, jogurtus ar varškę, jas galime panaudoti ir sočioms salotoms. „Rimi Lietuva“ komercijos operacijų vadovė Irina Berkman siūlo bra&s
Nors rotavirusas dažniausiai siejamas su kūdikiais, ši virusinė žarnyno infekcija vis dažniau diagnozuojama ir suaugusiesiems. Šiltuoju metų laiku protrūkiai fiksuojami ne tik darželiuose, bet ir šeimose bei kolektyvuose. Pasak Joniškio šeimos klinikos „Meliva“ (anksčiau – „InMedica“)
Beveik pusė Lietuvos regionuose gyvenančių žmonių kaip pagrindinę kliūtį įsigyti būstą įvardija per aukštas nekilnojamojo turto kainas, tad būsto paskola su valstybės parama jaunoms šeimoms atlieka svarbų vaidmenį gerinant būsto įperkamumą. Kodėl ši parama – svarbus žingsnis stiprinant regionus, pasakoja „Luminor&ld
Nuo 2026 m. sausio 1 d. Lietuvoje bus taikomi 2 lengvatiniai pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifai – 5 ir 12 proc. dydžio. Už tai numatančius Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimus (projektas Nr. XVP-440(2) balsavo 77 Seimo nariai, prieš – 19, susilaikė 16 parlamentarų. Pagal įstatymo pakeitimus, nuo 9 iki 5 proc. sum