Lietuva

Berniukai vis dar spaudžiami savo vertę įrodyti jėga, o mergaitės – nuolankumu

• Pranešimas spaudai
• Lapkričio 4, 2025

Vaiko teisių gynėjai vis dažniau sužino apie smurto ir patyčių tarp vaikų atvejus. Gilindamiesi į juos, ieškodami priežasčių, paskatinusių tokį vaikų elgesį, įžvelgia ir lyčių stereotipų įtaką.

Pasitaiko, jog iš vaikų vis dar tikimasi elgesio ir pasirinkimų pagal lytį, jiems primetama, kas „priklauso" berniukui arba mergaitei. Dėl to berniukai aplinkos tarsi būna spaudžiami savo vertę patvirtinti per drąsą, jėgą ar dominavimą, o iš mergaičių tikimasi nuolankumo, prisitaikymo. Tad kalbant apie smurtą tarp vaikų, vaiko teisių gynėjai pirmiausiai atkreipia dėmesį į vaikui rodomą vertybių pavyzdį šeimoje, mokykloje, bendruomenėje.

Kaip kurti labiau pagarbią aplinką, kurioje formuojasi jaunas žmogus, vaiko teisių gynėjai kviečia išgirsti diskusijoje. Aktualia tema įžvalgomis dalijasi vaiko teisių gynėjas Deivydas Aidukas, Lietuvos psichologų sąjungos narė, Vaikų linijos psichologė dr. Jurgita Smiltė Jasiulionė ir ledo ritulio trenerio asistentė bei dizainerė Rugilė Paražinskaitė-Gintalė.

Deivydas Aidukas: „Gajūs įsitikinimai, kaip „turi" elgtis berniukas arba mergaitė, kuria nesaugią erdvę vaikui"

D. Aidukas diskusijoje pastebi, jog į vaiko teisių gynėjų akiratį patenka situacijų, kuomet smurtas tarp vaikų kilo dėl paprasčiausių stereotipinių klišių: dėl mergaitei ar berniukui „netinkamos" aprangos, pomėgių, būrelio ir pan. Tokie nesutarimai tarp vaikų prasideda nuo užgauliojimų, o kartais perauga ir į apsistumdymus ar net muštynes.

„Pavyzdžiui, aiškinomės situaciją, kuomet iki tol atsakingas, savo elgesį gebantis reguliuoti vaikas smurtavo prieš bendraamžius. Atvykę į šeimą, išklausę vaiką, sužinojome, jog jis jau kurį laiką kentė bendraamžių patyčias, o viskas prasidėjo jam ėmus lankyti baleto pamokas. Dėl savo užsiėmimo buvo išjuokiamas, vadinamas „mergaite". Galiausiai vaikas nusprendė gintis jėga.

Gali atrodyti, kad ši situacija yra apie patyčias mokykloje ar vaiko pasirinktą netinkamą konflikto sprendimo būdą, visgi jos šaknys yra stereotipai ir jie kuria vaikui nesaugią aplinką. Be to, nuostata, jog berniukai turi būti „kieti", padūkę ir fiziškai stiprus, tarsi verčia vaiką prisitaikyti. Tai gali tapti rimta kliūtimi vystyti savo gabumus bei talentus", – kalba D. Aidukas.

Vaiko teisių gynėjų turimais duomenimis, pastaruoju metu auga smurto panaudojimas tarp jaunesnių vaikų, kurie yra 7-9 m. amžiaus. Visgi daugiausiai užfiksuojama pranešimų apie tarpusavyje smurtaujančius 10-14 ir 15-17 m. amžiaus paauglius.

Dr. Jurgita Smiltė Jasiulionė: „Per socialinius tinklus vaikus pasiekia toksiška informacija apie vyriškumą ir moteriškumą"

J. S. Jasiulionė diskusijoje atkreipia dėmesį į interneto erdvėje plintantį toksišką požiūrį į vyriškumą ir moteriškumą. Pavyzdžiui, „TikTok" platformoje paaugliai patenka į burbulą žinučių, kuriose vėl grįžta ribojantis kalbėjimas apie lytis: moters vertė kuriama per jos išvaizdą ir seksualumą, o vyro galia matuojama fizine jėga, statusu, moterų dėmesiu ir pan. Psichologė įsitikinusi – taip daromas galingas poveikis paauglių elgesiui.

Pašnekovė akcentuoja, jog tėvams svarbu suprasti tokias grėsmes vaikui bei išnaudoti situacijas, kuriose gali rastis erdvės diskusijai. Svarbu ir patiems analizuoti savo elgesį, būti kritiškiems sau: ar aš skirstau buities darbus į vyriškus ir moteriškus, pripažįstu normas, brėžiu lyčių ribas ir pan.?

J. S. Jasiulionė kalba, jog pirmiausiai suaugusiesiems dera suprasti, kad berniukai ir mergaitės niekada nėra vienalytė grupė, vaikai gali būti labai skirtingi, įvairių gabumų ir galimybių. Diskusijos dalyvė kelia retorinį klausimą: „ar tikrai visi esame suinteresuoti vengti skirstymo į, kas mūsų įsivaizdavimu, yra „berniukiška" ir „mergaitiška"? Esame užaugę stereotipų visuomenėje ir tikrai tos žinutės kartais prasimuša. Vaikai jas perima".

Psichologė tokius atvejus iliustruoja pavyzdžiu iš savo darbo praktikos konsultuojant vaikus.

„Padėjau spręsti patyčių situaciją, kuri iškilo pradinėje klasėje besimokantiems vaikams. Klasės berniukai kreipėsi pagalbos į mokytoją, sakydami, jog viena mergaitė juos erzina. Jie jau kurį laiką prašė pagalbos ir jos nesulaukė. Pagrindinė mokytojos žinutė buvo tokia: ką jau čia tokius bernus nuskriaus mergaitė. Istorija iškilo viešumon tada, kai berniukai neištvėrė ir susistumdė su mergaite, tuomet kilo triukšmas dėl jų elgesio, įsitraukė tėvai.

Tai tipinis pavyzdys, kuomet sakome, jos visus vaikus priimame ir vertiname vienodai. Bet štai nutiko konkreti situacija ir paaiškėjo, kad stereotipas „mergaitės geros, berniukai – padūkę" – tebeveikia, tad turime būti budrūs", – įžvalgomis dalijasi J. S. Jasiulionė.

Rugilė Paražinskaitė-Gintalė: „Visada jaučiau tėvų palaikymą, todėl patyčių net nepastebėdavau"

Ledo ritulininkė, o šiandien vaikus tėčiui padedanti treniruoti R. Paražinskaitė-Gintalė diskusijoje dalijasi apie besąlyginį tėvų palaikymą jai augant, kuris leido jaustis saugia ir pašaipų nepastebėti.

Jėgos ir ištvermės reikalaujančiame ledo ritulyje pašnekovei teko pajusti spaudimą: sako, pastebėdavo žiūrovų nuostabą aikštelėje išvydus žaidėją su ilga šviesia kasa, berniukai kartais pasistumdydavo sakydami, kad per lėta žaidėja ir pan. Diskusijos dalyvė tikina, jog niekada nesijautė kuo nors prastesnė už vaikinus.

Rugilė sako, kad nuo jos vaikystės įvyko dideli pokyčiai, bet bandymą sprausti vaikus į tam tikrus rėmus, kartais dar mato.

„Pamenu, keliavom po mokyklas, ieškodami ledo ritulį norinčių žaisti vaikų. Kai vienoje klasėje paklausiau moksleivių, kas norėtų išbandyti savo jėgas ant ledo, daugiausia rankų pakėlė mergaitės. Tačiau klasės mokytoja suskubo sakyti, kad čia „berniukiškas" sportas. Tuomet papasakojau vaikams apie save. Dažnai ribas mes susikuriame sau patys ", – įsitikinusi diskusijos dalyvė.

Psichologė pataria, kaip padėti vaikui augti be išankstinių nuostatų

Svarbu būti pavyzdžiu vaikui. Stereotipai formuojasi vaikui stebint aplinką girdint tėvus, kalbėjimą mokykloje, sekant žiniasklaidą. Tad suaugusiesiems dera išlikti dėmesingiems savo išsakomiems vertinimams, pasirinkimams.

Verta nuolat stiprinti vaiko kritinį mąstymą. Jau su mažu vaiku galima aptarti knygose, filmuose ir aplinkoje matomas situacijas, atpažinti jose tinkamą elgesį.

Būtina išlaikyti balansą vertinant vaiko iššūkius. Svarbu neperduoti vaikui nerimo, pastebėti tikrus vaiko sunkumus ir nesureikšminant kasdienių – kartais sprendimus reikia atrasti pačiam vaikui, tai jį ugdo, brandina.

Nuo klaidinančių žinučių dera saugoti jau mažiausius. 3-4 metai yra jautriausiais ir imliausias vaiko amžius, vystosi vaiko kalba, savimonė, suvokimas, vaikai pradeda perimti stereotipines žinutes.

Reikšminga sukurti saugią erdvę diskusijai. Su paaugliu pravartu kaskart sugrįžti prie pokalbio apie jo jauseną, išgirsti, ar nesusidūrė su jį žeidžiančiomis ribomis.

Kilus klausimų, kviečiame žiūrėti Vaiko teisių TV arba konsultuotis su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 0 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.