Aktualijos

Bemokslė karta – kaimo naikinimo rezultatas

• Daiva BARTKIENĖ
• Prieš 19 valandų

Kuo toliau, tuo dažniau esame raginami mokytis visą gyvenimą, tačiau 2024 metų Valstybės duomenų agentūros skaičiavimais, šalies regionuose dešimtadalis žmonių yra nebaigę pagrindinės mokyklos, o 16,4 tūkst. gyventojų neturi net pradinio išsilavinimo. Daugiausiai išsilavinimo neturinčių ir nesimokančių jaunų žmonių gyvena kaimo vietovėse. Jų galimybės mokytis ribotos, o susirasti darbą darosi vis sunkiau – darbdaviai reikalauja, kad ir valytojos turėtų bent vidurinio mokslo atestatą.

Pabijojo likti bemoksle

Keturiasdešimtmetė Dovilė šią vasarą Tauragės profesinio mokymo centre išlaikė abitūros egzaminus – užbaigė tai, ko nepadarė prieš 23 metus, baigdama vidurinę mokyklą. Individualios priežiūros darbuotoją mokytis paskatino supratimas, kad nuo šių metų sausio pasikeitus įstatymams, ji bus laikoma neturinčia jokio išsilavinimo.

„Mums paaiškino, kad tie individualios priežiūros slaugytojo pažymėjimai, kuriuos mes gavome išklausę kursus, nuo šių metų nebegalioja – pasikeitus įstatymui, reikalingas diplomas. Tas pats ir darželio auklėtojų bei mokytojų padėjėjoms, nebaigusioms vidurinės mokyklos“,- tikina Dovilė.

Ne vienerius metus užsienyje gyvenusi moteris tikina, kad Vokietijoje, Airijoje jos niekas neklausė , kokį turi išsilavinimo dokumentą, o štai Lietuvoje be jo – niekur. „Ten žiūri, ką tu sugebi ir kaip dirbi, čia pretendentą užimti kokias nors pareigas vertina pagal popierių“,- neslėpė apmaudo Dovilė.

Du vaikus auginanti moteris pripažįsta, kad apie egzaminų, kurie vidurinėje mokykloje neatrodė svarbūs, laikymą, galvojo jau seniai, bet prisiruošti paduoti prašymą pasirodė sunkiau, nei mokytis. Pamokos Tauragės profesinio rengimo centre vyko nuotoliniu būdu, tad moteris tik retkarčiais nuvykdavo pasikonsultuoti pas sunkesnių dalykų mokytojus. Atestatui gauti ji laikė privalomą lietuvių kalbos ir pasirenkamą vokiečių kalbos egzaminą.

„Nesitikėjau, kad bus lengva, bet jei nebūčiau keletą metų dirbusi Vokietijoje, nežinau, kaip būtų sekęsi“,- pripažįsta Dovilė, padavusi prašymą mokytis Karaliaus Mindaugo profesinio rengimo centre.

Nei apie vidurinės mokyklos baigimą, nei apie tolimesnius planus savo darbdavių jurbarkietė neinformavo. Dirba pamainomis, todėl nesunkiai pavyko suderinti mokslą su darbu. Vis dėlto Dovilė mano, kad įmonės, kurioje dirba, vadovas, nebūtų apsidžiaugęs žinia apie jos nusiteikimą mokytis. Dovilė jau spėjo įsitikinti, kad darbdaviai netoleruoja visko, kas gali trukdyti darbui.

Mažiausiai išsilavinusių – Tauragės regione

Tokių kaip Dovilė – neturinčių net vidurinio išslavinimo, yra labai daug. Valstybės duomenų agentūros pateikiama informacija rodo, kad net 117,2 tūkst. 25 – 64 metų šalies gyventojų pernai turėjo mažesnį nei vidurinį išsilavinimą, iš jų 16,4 tūkst. buvo baigę ar net nebaigę pradinės mokyklos. Ir tai ne pokario karta, o žmonės, gimę ne anksčiau nei praėjusio amžiaus septintąjį dešimtmetį.

Pernai šalyje net 8,4 proc. jaunimo, kurio amžius nuo 18 iki 24 metų, neturėjo vidurinio išsilavinimo ir nesimokė. Pastaraisiais metais jų daugėjo: 2019 metais buvo 4 proc., 2022 metais – 4,8 proc., 2023 metais – 6,8 proc. Mokytis nenorėjo dešimtadalis vyrų ir tik 6,8 proc. žemą išsilavinimą turinčių moterų.

Tokių žemo išsilavinimo jaunuolių miestuose buvo mažiau nei kaimuose. Pernai mieste nesimokė 6,4 proc., kaimo vietovėse – net 12,1 proc. 18 – 24 metų vidurinio išsilavinimo neturinčių jaunuolių. Labiausiai vengė mokytis kaime gyvenantys jauni vyrai – pernai jų buvo net 16,2 proc. 2020 metais tokių nesimokančių jaunų kaimo vyrų buvo 14,7 proc., 2021 metais – 9,7 proc., 2022 metais – 8,2 proc., 2023 metais – 7,8 proc. Pedagogai įsitikinę, kad tai yra kaimo mokyklų naikinimo ir socialinės atskirties rezultatas.

Didžiausia dalis žemą išsilavinimą turinčių asmenų ir mažiausia dalis aukštą išsilavinimą turinčių asmenų gyvena Tauragės apskrityje – tokį faktą atskleidė VšĮ „Žaliasis regionas“ užsakymu šiemet atliktas Tauragės apskrities investicinės aplinkos tyrimas.

Jei Lietuvoje aukštąjį išsilavinimą, tai yra, baigusių bakalauro, profesinio bakalauro, magistrantūros, rezidentūros ir doktorantūros studijų programas, 2023 metais turėjo 46 proc. gyventojų, tai Tauragės apskrityje tik 27 proc. suaugusių asmenų buvo baigusių studijas kolegijose ir universitetuose. Sostinės regione tokių asmenų buvo 62 proc., Vidurio ir vakarų Lietuvos regione – 39 proc.

Gerokai mažesnė dalis nei vidutiniškai Vidurio ir vakarų Lietuvos regione išsilavinusių žmonių gyveno Marijampolės apskrityje (29 proc.), Alytaus apskrityje (30 proc.), Šiaulių apskrityje (31 proc.), taip pat Panevėžio, Telšių, Utenos apskrityje. Ir atvirkščiai: ten, kur mažiau aukštą išsilavinimą turinčių gyventojų, didesnė gyventojų dalis turi tik pradinį ir pagrindinį išsilavinimą, su ar be profesiniu pasirengimu. Tauragės apskrityje tokių gyventojų yra net 14 proc. – dvigubai daugiau nei vidutiniškai Vidurio ir vakarų Lietuvos regione. Sostinės regione tokių gyventojų yra tik 2 proc., Alytaus apskrityje – 3 proc., Kauno apskrityje – 4 proc.

Vidurinis reikalingas net vairuotojui

Tauragės apskrities investicinės aplinkos tyrimą atlikęs konsultacijų kompanijos Impact Advisory strategas Domas Zdanevičius įsitikinęs, kad žemas išsilavinimas tiesiogiai susijęs su ribotu verslumu – gyventojams trūksta ne tik kvalifikacijos, bet ir pasitikėjimo kurti verslą - didžioji dalis jų kuria tik minimalią vertę sau ir aplinkiniams.

“Žemas išsilavinimo lygis taip pat lemia tokį išsilavinimą turinčių žmonių gebėjimą persikvalifikuoti apskritai, įgyti naujų žinių ir jas panaudoti. Verslumas dažniausiai siejamas su žmogaus savivertės lygiu – tikėjimu, jog jis gali ko nors pasiekti ir atradimu būdų kaip to siekti. Žemesnis išsilavinimas trukdo kokybiškai orientuotis verslo ir sociokultūrinėje aplinkoje, pasirinkti teisingas veikimo strategijas. Juolab, žemo išsilavinimo suponuojamos gaunamos pajamos nesukuria galimybių tvariai kaupti startinio kapitalo”,- tvirtina D. Zdanevičius.

Tačiau tai nėra vien tik Tauragės apskrities problema. Užimtumo tarnybos duomenimis, žemesnį nei pagrindinį išsilavinimą Lietuvoje turi apie 3 proc. darbo ieškančių žmonių – birželio 1 d. tarnyboje registravosi 4656 tokie asmenys. Rasti darbo jiems – sunkiai įmanomas reikalas, nes netgi valytojoms dabar reikalingas vidurinis išsilavinimas.

Užimtumo tarnybos Komunikacijos skyriaus darbuotojai tikina, kad neturintys pagrindinio išsilavinimo gali būti siunčiami mokytis ir įgyti naujų kvalifikacijų, jei mokymo paslaugų teikėjai nenurodo papildomų reikalavimų išsilavinimui. Tačiau 2023 m. Užimtumo tarnybos paramos mokymuisi priemonėse dalyvavo 76 asmenys, 2024 m. – 111, o 2025 m. sausio-gegužės mėn. – 16 asmenų, turinčių žemesnį nei pagrindinis išsilavinimą.

Didžiausia dalis pagrindinio išsilavinimo neturinčių asmenų registruojasi Elektrėnų savivaldybėje veikiančiame Užimtumo tarnybos skyriuje – beveik 14 proc. Pagėgiuose tokių bedarbių yra 12,3 proc., Akmenės savivaldybėje – 8,6 proc., Tauragės savivaldybėje – 7,4 proc. Iš viso Tauragės apskrityje darbo ieško 4824 asmenys, iš jų 283 arba 5,8 proc. užsiregistravusių Užimtumo tarnyboje neturi net pagrindinio išsilavinimo.

Atgal į mokyklą po 40 metų

Šilalės suaugusiųjų mokyklos direktorė Daiva Rudminienė tikina, kad norinčių mokytis vyresnio amžiaus žmonių daugėja, bet mokyklų, kur jie gali įgyti vidurinį išsilavinimą, lieka vis mažiau, o Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje net nėra skyriaus, kuris kuruotų suaugusiųjų mokymą.

„Ateina žmonės rašyti prašymų ir sako, kad jaunystėje jiems to atestato nereikėjo, kad norėjo dirbti ir užsidirbti. Kitiems sutrukdė ankstyvai sukurta šeima, gimę vaikai, emigracija į užsienį. Dabar žmonės grįžta į mokyklos suolą, nes pasikeitė tvarka. Pavyzdžiui, anksčiau greitosios pagalbos automobilio vairuotojui svarbu buvo turėti teises, dabar jau reikia specialaus išsilavinimo – o to be vidurinio ugdymo atestato negausi. Tas pats ir mokytojo padėjėjoms – reikalingas atestatas. Vieni darbdaviai iš karto atleidžia jo neturinčius, kiti sudaro galimybę ir skatina mokytis. Labai padeda socialinės darbuotojos, jaunesnius žmones skatinančios mokytis, įsigyti profesiją. Mes priimame visus, džiaugiamės galėdami padėti – ir palaikome kiek įmanydami, kad jiems nepritrūktų kantrybės“,- sakė Šilalės suaugusiųjų mokyklos direktorė D. Rudminienė.

Šiemet Šilalės suaugusiųjų mokykloje dvyliktą klasę lankė 56 mokiniai – ne tik šilališkiai, nemažai buvo ir aplinkinių savivaldybių gyventojų. Buvo ir prieš 20 metų, ir prieš 40 metų mokyklą baigusių – vienam mokiniui šiemet sukako 57 metai. Ne visiems lengva vėl sėsti prie vadovėlių ir bandyti prisimintai tai, ko mokėsi prieš dešimtmečius. O yra ir tokių kliūčių, kurios norintiems mokytis sunkiai įveikiamos.

„Mūsų rajone labai prastas susisiekimas, autobusai pritaikyti prie kaimo mokyklų darbo laiko, o automobilius turi tikrai ne visi mūsų mokiniai. Žmonės pasakoja, kad samdo vairuotojus, kurie atveža iki seniūnijos centro, tada važiuoja į Šilalę, grįžti vėl reikia ieškoti, kas parveš. Kliūčių daug, viena jų yra kompiuterinis raštingumas. Patikėkite, ne visi namuose turi kompiuterius, ne visi gali naudotis internetu, todėl daliai žmonių nuotolinis mokymasis yra pernelyg sudėtingas dalykas“,- neslėpė Šilalės suaugusiųjų mokyklos direktorė. Kliūtys smukdo žmonių pasitikėjimą, nemaža dalis net nelaiko egzaminų, tik pasiima vidurinio ugdymo programos baigimo pažymėjimą, sudarančio galimybę mokytis profesijos kai kuriose profesinio ugdymo įstaigose.

Mokyklų poreikis mažėja?

Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, 2024 – 2025 mokslo metais pagal suaugusiųjų vidurinio, pagrindinio ir pradinio ugdymo programas Lietuvoje mokėsi 5155 asmenys. Norinčių mokytis būtų kelis kartus daugiau, tačiau ne visos savivaldybės savo gyventojams tokias galimybes sudaro – visoje šalyje veikia tik 31 suaugusiųjų mokykla. Daugiausiai besimokančių pagal suaugusiųjų vidurinio, pagrindinio ir pradinio ugdymo programas yra Vilniuje (1700), Kaune (490), Kaišiadoryse (420), Klaipėdoje (382), Marijampolėje (269). Kaimiškose savivaldybėse mokosi mažiau žmonių, kai kur tik po keliolika ar keliasdešimt. Pedagogai akcentuoja, kad daugiau norinčių mokytis yra tose savivaldybėse, kur veikia atskiros suaugusiųjų mokyklos, nes vyresnio amžiaus žmonės bijo paauglių patyčių.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pateiktame komentare teigiama, kad suaugusiųjų, iškritusių iš švietimo sistemos, skaičius Lietuvoje yra vienas mažiausių visoje Europoje. Nors Lietuvoje suaugusiųjų dalyvavimas bendrojo ugdymo programose nėra gausus, bendrai suaugusiųjų švietimo galimybės yra plėtojamas ir skatinamos. Poreikis asmenims nuolat tobulėti vis labiau pabrėžiamas tiek Lietuvos, tiek Europos Sąjungos lygiu.

Ministerijos specialistai teigia, kad Lietuvoje plėtojama galimybė suaugusiesiems bendrojo ugdymo programas pabaigti profesinio mokymo įstaigose. Tai patrauklu, nes leidžia kartu įgyti ir profesiją, kuri galėtų padėti kuo greičiau įsitvirtinti darbo rinkoje. Šiuo metu tokias paslaugas teikia šešios profesinio mokymo įstaigos.

Nors EUROSTAT statistika rodo, kad Lietuvoje dalyvavimo suaugusiųjų švietimo veiklose lygis (9,8 proc.) yra kiek žemesnis, palyginus su ES vidurkiu (13,5 proc.), tačiau pastaraisiais metais pastebima augimo tendencija. Šiek Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, tiek kitos ministerijos ir savivaldybės investuoja į suaugusiųjų mokymą, siekia padaryti jį kuo patrauklesnį ir prieinamesnį. Nuo 2024 metų šalyje veikia individualių mokymosi paskyrų sistema KURSUOK.lt, kurios tikslas yra sudaryti kuo palankesnes galimybes tobulėti darbingo amžiaus suaugusiesiems.

Nepritekliai programuoja ateities skurdą

Įvairūs Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, kad vienas iš keturių asmenų, turinčių pagrindinį arba žemesnį už pagrindinį išsilavinimą, patiria nedarbo riziką, tuo tarpu aukštąjį išsilavinimą turintiems asmenims nedarbo rizika yra mažesnė nei 3 proc. 2017 metais paskelbti EUROSTAT duomenys rodo, kad asmenų, kurie turi aukštąjį išsilavinimą, skurdo rizika Lietuvoje yra tik 4 proc., o asmenų, kurie turi pagrindinį arba žemesnį išsilavinimą, skurdo rizika siekia 33,4 proc.

Aukštojo išsilavinimo svarbą labiau akcentuoja aukštesniam socialiniam ir ekonominiam statusui priskiriami gyventojai – apklausų rezultatai rodo, kad tai svarbu 69 proc. finansiškai pasiturinčių, 57 proc. negaunančių socialinių pašalpų ir net 70 proc. aukštąjį išsilavinimą turinčių gyventojų.

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras– ekspertinė institucija, teikianti įrodymais grįstą informaciją ir rekomendacijas dėl visuomenei aktualių mokslo, studijų ir inovacijų politikos formavimo ir įgyvendinimo sprendimų priėmimo, 2018 metais atskleidė, kad mokiniai iš mažas pajamas gaunančių šeimų rečiau nei kitų šeimų vaikai tęsia mokymąsi pagal švietimo programas, teikiančias aukštesnio lygio kvalifikaciją.

Pagrindinio ugdymo programą (10 klasių) baigę žemų pajamų šeimų vaikai dvigubai dažniau nei kiti tęsia mokymąsi profesinio mokymo įstaigose. Praėjus penkeriems metams po 8 klasės baigimo vaikai iš žemų pajamų šeimų 1,7 karto dažniau nebūna įgiję nei profesinės kvalifikacijos, nei vidurinio išsilavinimo. Tik ketvirtadalis jaunų žmonių, mokyklose gavusių socialinę paramą, tęsia mokslą aukštosiose mokyklose – dvigubai mažiau, nei gyvenančių palankesnėmis socialinėmis ekonominėmis sąlygomis. Tai patvirtina seniai socialinių darbuotojų pastebėtą tendenciją, kad skurdas programuoja ateities skurdą.

Projektui „Regionų atskirtis – grėsmė valstybės saugumui“ įgyvendinti 6 tūkst. eurų stipendiją skyrė Medijų rėmimo fondas.