Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ archyvas
Baltijos kelias, vadinamas keliu į laisvę, tautiečių sąmonėje iškyla kaip Sąjūdžio kulminacija – kertinis įvykis, užtvirtinęs Baltijos šalių laisvės siekį, signalizavęs bręstančius ryžtingus nepriklausomybės atkūrimo veiksmus. Šiemet rugpjūčio 23-ąją minime Baltijos kelio 35-etį. Per Tauragę nuvilnys šiai istorinei datai skirti minėjimo renginiai, o tauragiškiai galiausiai turės savo atminimo žymenį istorinėje Baltijos kelio vietoje.
Kaip šių eilučių autorė yra minėjusi atidarant „Sąjūdžio kambario“ ekspoziciją Tremties ir rezistencijos muziejuje Tauragėje 2021-aisiais, Lietuvoje jau užaugo ir savo vaikus augina karta, kuriai Nepriklausomybės priešaušris – ne gyvoji, bet vadovėlinė istorija. Todėl be galo svarbu įamžinti Sąjūdį, Baltijos kelią kaip unikalų reiškinį Lietuvos istorijoje bei puoselėti šių įvykių istorinę atmintį tauragiškių sąmonėje. Dėl to įkurta „Sąjūdžio kambario“ ekspozicija Šubertinėje (Tremties ir rezistencijos muziejuje), sauganti daug žmonių suneštų to laikotarpio artefaktų, ją pernai papildė muziejininkų iniciatyva sukurtas filmas „Sąjūdis tauragiškių prisiminimuose“. Tam tęsti, matyt, nėra geresnės progos, nei Baltijos kelio 35-erių metų sukaktis.
Taip pat svarbu atminti – nors šiandieninė Lietuva pakiliai mini Nepriklausomybės aušrą, Baltijos kelio prisiminimuose iškyla vieningas tautos pasiryžimas siekti laisvės ir šviesa okupacinio tunelio gale, broliška šalis šiandien gina savo išlikimą, todėl minint Baltijos kelio dieną prasminga būtų paaukoti kovojantiems už Ukrainos laisvę.
MO muziejaus kolekcija
Šiandien 13 val. Tremties ir rezistencijos muziejuje pranešimą „Iššūkiai, kuriantys istoriją“ skaitysiantis dokumentinių filmų kūrėjas, žurnalo „Biker Baltics“ redaktorius Rimas Bružas yra sakęs, jog Lietuvos istorija yra dėlionė. Viena iš nepaneigiamai ryškių jos detalių – Rugpjūčio 23-osios data, Lietuvoje minima kaip Juodojo kaspino diena, Europos Komisijos paskelbta Europos diena stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti.
Rugpjūčio 23-osios data į Lietuvos istoriją įsirašė lemties ženklu – šią dieną 1939 d. Rusijos užsienio ir Vokietijos ir reikalų ministrai – Molotovas ir Ribentropas – paktu pasidalijo Rytų Europą ir pradėjo Baltijos valstybių okupacijos, trėmimų ir kančių istoriją bei de facto panaikino ir Lietuvos nepriklausomybę.
1987 rugpjūčio 23-ąją įvyko pirmasis Sąjūdžio Mitingas prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje susirinko apie 500–1000 žmonių, tyliai pasmerkti Ribentropo-Molotovo pakto. 1988-aisiais tą pačią dieną laisvės siekis jau liejosi nesustabdoma banga – Vingio parke Ribentropo-Molotovo pakto metinių proga Sąjūdis suorganizavo mitingą, kuriame dalyvavo apie 250000 žmonių.
1989-aisiais, lygiai po 50 metų nuo lemtingo pakto – už rankų susikibusios lietuvių, latvių ir estų tautos stojo į dviejų milijonų žmonių arba virš 600 kilometrų ilgio grandinę, kurioje du kilometrai buvo skirti ir tauragiškiams.
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ rinkinyje saugomas Tauragės sąjūdžio iniciatyvinės grupės leidžiamas laikraštis „Mūsų žinios“ 1989 m., kuriame be kita ko išspausdintas skelbimas rinktis į mitingą ir vykti į Baltijos kelią organizuotai bei nuosavu transportu. „Susitelkime, susikibkime rankomis, dalyvaukime!“ – aidi neišblunkantis kvietimas vienytis.
1991 m. rugpjūčio 23 dieną Vilniaus Lukiškių aikštėje buvo demontuotas Lenino paminklas – tai tapo simboline apsivalymo nuo sovietmečio traumų pradžia. Šią akimirką yra užfiksavęs fotomenininkas Antanas Sutkus. Iškalbinga fotografija saugoma MO muziejaus kolekcijoje. Autoriaus archyvas sutiko pasidalinti šiuo iškalbingu meno kūriniu su „Tauragės žinių“ skaitytojais.
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ eksponatas
Simboliai svarbūs istorinės atminties išsaugojimui. Baltijos kelio atkarpoje miestų ir rajonų bendruomenių bei institucijų iniciatyva jau seniai dygsta atminimo ženklai šiam unikaliam fenomenui, įamžinantys kraštiečių vietą gyvoje grandinėje. Tauragės rajonas iki šiol tokio atminimo žymens neturėjo. Baltijos kelio 35-mečiui paminėti Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ muziejininkai, kartu su Tauragės sąjūdiečiais, inicijuoja atminimo koplytstulpio pastatymą kelio atkarpoje Panevėžys-Pasvalys (350-352 km. / 24-26 km. nuo Panevėžio, ties Pumpėnų gyvenviete). Koplytstulpį sukūrė tauragiškis skulptorius Nerijus Alšauskas. Penktadienio vakarą kultūros darbuotojai kviečia tauragiškius susiburti Tauragės kultūros prieigose Laisvės vakarienei – piknikui po atviru dangumi. Vakaro metu žadama prasmingų staigmenų, tarp kurių ir tauragiškių koplytstulpio Baltijos keliui įamžinti pristatymas.
Eglė Červinskaitė yra žurnalistė, Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ direktorė
Projektas „Tauragės archyvų paslaptys“.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. Paramos suma 5000 Eur
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ archyvas
Pareigūnai ieško į Švediją dirbti išvykusio ir be žinios dingusio Martyno Rupainio, gim. 1989 m. Nuo 2025 m. kovo mėn. su minėtu vyru susisiekti nėra galimybės. Vyras apie 180 cm ūgio, tamsiai rudų trumpų plaukų. Galinčių suteikti tyrimui vertingos informacijos, prašome pranešti Tauragės apskrities vyriausi
Dirbtinė oda baldams yra puikus pasirinkimas tiems, kurie ieško patvaraus, lengvai prižiūrimo ir estetiškai patrauklaus sprendimo savo namams ar biurui. Tačiau rinkoje siūlomas labai platus šios medžiagos asortimentas – nuo pigios ir trumpalaikės iki aukščiausios kokybės, sunkiai atskiriamos nuo natūralios odos. Ka
Šiandien vis daugiau žmonių ieško sprendimų, kaip ne tik apsaugoti savo turtą, bet ir gyventi patogiau. Vienas iš tokių sprendimų — stumdomų kiemo vartų automatika. Tai ne tik patogumas, bet ir saugumo garantas, kurį galima pritaikyti tiek privačiuose namuose, tiek komerciniuose objektuose. Automatizuoti slenkami vartai
Orapūtės – tai universali įranga, plačiai naudojama tiek buityje, tiek pramonėje. Jos dažnai tampa nepakeičiamu komponentu nuotekų valymo sistemose, tačiau panaudojimo spektras tuo nesibaigia – orapūtės pasitarnauja aeruojant tvenkinius, akvariumus, baseinus ar netgi gamybos procesuose maisto, medicinos ir chemijos srityse. Tačiau kaip
Sodo bei daržo įrankiai padeda lengviau nudirbti įvairius daržo darbus. Be jų sunkiai įsivaizduotume daržo sodinimo, auginimo ir derliaus nuėmimo sezoną. Tinkami įrankiai pasitarnauja daugeliu atvejų. Tačiau, kartais pavasarį pravėrę pašiūrės duris, galime nemaloniai nustebti, radę surūdijusius sodo įrankius arba pradėję jais darbuotis pajus
Nusprendėte palikti Lietuvą gyvenimui Jungtinėje Karalystėje? Šiame kelyje gali kilti įvairiausių teisinių iššūkių. Juk Jungtinei Karalystei pasitraukus iš „Brexit“, ženkliai sumažėjo laisvo judėjimo galimybės, taip pat kito imigracijos, darbo, socialinių garantijų sistema. Gera žinia: patyrę lietuvių advokat
Kadangi žiemos mėnesiai dažniausiai būna praleisti namuose, santykiuose gali įsivyrauti monotonija ir ta pati rutina. Dėl to pavasaris yra puikus atsinaujinimo metas, kai bunda gamta, dienos ilgėja, o oras tampa šiltesnis. Šis laikotarpis gali būti puiki proga įnešti į santykius daugiau energijos ir spalvų. Tad kaip pavasarį at
Statybų projektai skiriasi ne tik sudėtingumu, bet ir reikiamos įrangos kiekiu bei specifika. Netinkamai parinkta įranga gali lemti darbų vėlavimą, papildomas išlaidas ar net techninius gedimus. Dėl to svarbu įvertinti, kokia įranga bus reikalinga jūsų projektui – nuo mažų renovacijos darbų iki didelių infrastruktūros projektų. Jei nes
Tauragės rajono savivaldybės administracija skelbia: 1. Mokyklinis autobusas Mercedes Benz Sprinter 311, valst. Nr. BDJ533 2. Mokyklinis autobusas Volkswagen LT 46 LRS, valst. Nr. ACD681 3. Gaisrinis automobilis ZIL 130, valst. Nr. ZJU077 4. Lengvasis automobilis Ford Transit, valst. Nr. GCP720 5. Autobusiukas Citroen
Minint Prūsijos kunigaikštystės susikūrimo 500 metų sukaktį, šie metai Lietuvoje paskelbti Paprūsės metais. Paprūsės nėra Lietuvos regionų žemėlapyje, nors jai priskiriama didžiausia teritorija – nuo Vištyčio iki Kretingos, kur daugybę amžių gyveno įvairių tautybių ir tikėjimų žmonės. O pradėjus plačiau kalbėti apie
Investicijos į biosaugą yra geriausias būdas užkirsti kelią užkrečiamųjų ligų protrūkiams, tad Žemės ūkio ministerija, reaguodama į tai, kad šiemet Europoje sparčiai plinta ne viena pavojinga gyvuliams liga, paankstino kvietimą pretenduoti į paramą pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano
Iš Kvėdarnos kilęs aktorius Šarūnas Gedvilas gyvenime stengiasi vadovautis intuicija, drąsa ir gebėjimu nepasiduoti net sunkiausiomis akimirkomis. Šiandien jis jau gana gerai žinomas aktorius, klounas ir įkvepiantis pavyzdys visiems, kurie tiki savo svajonių galia. Nuo pirmųjų žingsnių mokyklos scenoje iki darbo Vilniaus &bdquo