Teisėtvarka

Asociatyvi Lietuvos policijos nuotrauka

Avariją sukėlusiam miškovežio vairuotojui – teismo verdiktas

• Jonas VALAITIS
• Lapkričio 13, 2022

Kelių eismo taisyklės numato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Atrodo, savaime suprantama. Deja, šios taisyklės ne visuomet paisoma. Tai kartais sukelia skaudžių pasekmių. Žalos būna ypač daug, jeigu ne tik viršijamas greitis, bet ir neatsižvelgiama į slidžią kelio dangą. 

Rugsėjo 12-ąją Tauragės apylinkės teismas paskelbė nuosprendį anksčiau neteistam J. R.

Bylos duomenimis, vyriškis, vairuodamas miškovežį, praėjusių metų gruodžio 3-ąją, apie 7.15 min., Šilutės rajone, Macikų kaime, Žemaičių Naumiesčio gatvėje, kelyje Šilutė–Žemaičių Naumiestis, viršijo greitį ir, siekdamas išvengti susidūrimo su jo važiavimo krypties eismo juostoje sustojusiu automobiliu „Opel Vivaro“, kurio vairuotojas sustojo praleisti į kairę pusę sukančio automobilio, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su automobiliu „Opel Astra“. Pastarojo vairuotojai padaryti galvos, dešinio peties ir žasto, dubens sumušimai, kaklo raiščių patempimas, plėštinė žaizda, šlaunikaulio lūžis. Nukentėjo ir vairuotojos 6-erių sūnus, kuriam padarytas galvos ir kaklo sumušimas su odos nubrozdinimu, sukrėsta galva, patempti kaklo raiščiai, nubrozdinta oda. 

Teisme kaltinamasis J. R. savo kaltę pripažino visiškai. Jis teigė, kad tą dieną išvažiavo iš Saugų kaimo, turėjo vykti į Jurbarką pasikrauti krovinio. Anot jo, kelias buvo slidus. „Važiavau 70–80 km/h greičiu, privažiavau žiedą, juo važiuodamas pasukau link Žemaičių Naumiesčio, išsukęs iš žiedo greitį po truputį didinau“, – kalbėjo jis teisme. J. R. nurodė, kad staiga kelyje pamatęs sustojusią mašiną ėmė stabdyti, tačiau jo krovininis automobilis ėmė čiuožti stovinčios transporto priemonės link. J. R. pasakojo, kad metėsi į šoną ir tuomet jo vairuojama mašina susidūrė su nukentėjusiosios automobiliu. Stabdymo atstumo būta 63 metrų. 

Vyras negalėjo paaiškinti, kaip išvažiavęs iš žiedo nepamatė stovinčio automobilio, tačiau teigė daręs viską, kad sustabdytų savo vairuojamą transporto priemonę. „Nenorėjau atsitrenkti į kitas mašinas ar kažką sužaloti“, – kalbėjo kaltinamasis. 

Avarijos kaltininkas buvo blaivus ir pats įvykio metu nenukentėjo. 

Teisme vyras nurodė, kad jo vairavimo stažas siekia 8 metus, prieš 5 metus pradėjęs vairuoti ir miškovežį, taigi praktikos vairuoti didelius automobilius jis turi. 

„Po įvykio išėjau iš darbo, nes nebenorėjau patirti streso ir vairuoti, šiuo metu dirbu individualioje įmonėje, pjaunu mišką, darbo reikalais mašiną vairuoju retai“, – teigė J. R.

Teisme kaltinamasis teigė, kad su nukentėjusiąja po įvykio nebuvo susitikęs, todėl neturėjo galimybės atsiprašyti, tačiau atsiprašė jos teisme ir paaiškino jai, kad gailisi ir nenorėjo, jog taip įvyktų. 

Vyriškis kartą jau buvo baustas administracine tvarka tiek už krovinio gabenimo taisyklių pažeidimą, tiek už greičio viršijimą. 

Nukentėjusioji teigė, kad tą rytą su sūnumi iš namų išvažiavo į darželį. Moteris patvirtino, kad ties Armalėnų kaimu pamatė, kad priekyje nuo Šilutės miesto pusės yra sustojęs automobilis, panašus į autobusiuką. Priartėjusi prie šio automobilio, ji išvydo, kaip į jos važiuojamosios dalies eismo juostą išvažiuoja miškovežis. Vairuotoja teigė supratusi, kad įvyks susidūrimas, nes atstumas nuo miškovežio iki jos vairuojamo automobilio buvo nedidelis. Ji teigė norėjusi savo automobilį pasukti į dešinę pusę, kad išvengtų susidūrimo, tačiau dešinėje pusėje buvo kelio atitvarai, todėl nebuvo vietos, kur galėtų automobilį nusukti. Taip miškovežis trenkėsi į jos automobilio priekį. Po smūgio ji prarado sąmonę, o atsipeikėjusi išgirdo, kad verkia vaikas. 

Apie eismo įvykį pranešė jį pamatęs liudytojas. 

Automobilio „Opel Astra“ vairuotoja pristatyta į Klaipėdos universitetinę ligoninę,  mažametis sūnus – į Klaipėdos vaikų ligoninę.

Transporto saugos administracijos priežiūros departamento specialistai teisme nurodė, kad eismo įvykio priežastis – slidi kelio danga (plikledis) bei pavėluota krovininio automobilio vairuotojo reakcija į kliūtį kelyje. 

Avarijos kaltininkui buvo pareikšti civiliniai ieškiniai 5,5 tūkst. eurų neturtinei žalai ir 2 tūkst. turtinei žalai atlyginti. 

Nukentėjusioji paaiškino, kad nors sūnui psichologo pagalbos nereikėjo ir baimė važiuoti automobiliu dėl įvykio nesusiformavo, tačiau jis patyrė labai didelį išgąstį ir stresą, baimę. Moteris teigė, kad pati dėl savo sveikatos būklės ir šiuo metu negali nei tūptis, nei klauptis, nei nešti daiktų. Jai reikalingi ramentai. Kadangi šiuo metu lūžęs vienas varžtas, sutvirtinęs kaulą, reikia papildomų gydytojų konsultacijų. Moteris teigė, kad po įvykio nedarbinga buvo apie 8 mėnesius. 

„Byloje pateiktų duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusioji dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų patyrė ne tik skausmą ir nepatogumus, bet ir ženklius gyvenimo pakitimus, esminį gyvenimo kokybės sumažėjimą dėl patirtų sužalojimų, teisiamojo posėdžio metu ji paaiškino, kad net ir praėjus ilgam laikui po įvykusios avarijos jai iš esmės nėra galimybių gyvenimą sugrąžinti į iki eismo įvykio buvusią padėtį“, – konstatuojama Tauragės apylinkės teismo nuosprendyje. 

Pačiai nukentėjusiajai  draudimo bendrovė išmokėjo 754,77 eurų turtinei žalai ir 4,5 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti. 

Tauragės apylinkės teismas papildomai nukentėjusiajai priteisė 500 eurų neturtinei žalai atlyginti, taip pat ir 50 eurų teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti. 

J. R. pripažintas kaltu sukėlęs avariją, jam skirta 800 eurų bauda, kurią jis privalės sumokėti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.