Laisvalaikis

Asmeninio albumo nuotrauka

Auksines vestuves pasitikus – žvilgsnis į bendro gyvenimo pradžią

• Rūta GRUODYTĖ
• Rugsėjo 13, 2021

Rugsėjo 3-ią dieną Pranciška ir Vladislovas Petrauskai, gyvenantys ir puoselėjantys gimtojo krašto istorinį atminimą, savo sodybą bei žaliuojantį parką Žygaičiuose, pasitiko auksines vestuves, kurių, kaip prisimena penki poros vaikai, jie laukė visą savo pilną gražių akimirkų bendrą šeimyninį gyvenimą.

Susipažino per vestuves

Gražios šeimyninės sutarties proga Vladislovas, žvelgdamas į praeitį, apie savo ir žmonos gyvenimą gali pasakoti su smulkiausiomis detalėmis.

– Su panelėmis nedaug bendraudavau mokyklos laikais, kiek daugiau studentišku laikotarpiu, bet apie vedybas mintis vis nuvydavau. Pirmiausia, kad neturėjau nuolatinės gyvenamosios vietos. Darbas vis buvo besikeičiantis. Vengdavau draugysčių su mieste augusiomis merginomis. Su jomis nerasdavau bendros kalbos. Mintyse vaizdavausi, kad mergina, tinkanti į žmonas, turėtų būti iš kaimo. Ne taip svarbu grožis. Labiau vertinau darbštumą, mokėjimą bendrauti, eiti į kompromisus. Aišku, ir gera šeimininkė. Vienas būdamas visko prisigalvoji. Tik iš kur tokią paimti? – apie dar viengungišką gyvenimą prisimena Vladislovas.

Su žmona Pranute Vladislovas susipažino 1969-ųjų rugsėjį per pusseserės Danos Ežerinskaitės vestuves Pietaraičių kaime (Šilutės rajonas).

– Buvau pabrolys su kita mergina. Pirmą vakarą su ja artimiau leidau laiką. Kitą dieną kelis kartus šokdinau jauną panelę Pranikę. Atrodo, ir ji mane išvedė šokti. Dar pusseserė paklausė, ar ji man patinka. Pasakiau, kad patinka. Jos kažką kampe pasišnibždėjo. Matyt, apie mane. Tą vėlų vakarą Pranikę palydėjau iki jos namų Timsrių kaime (Šilutės rajonas). Po poros savaičių parašiau Pranikei laišką ir pasiūliau ateinantį šeštadienį susitikti Šilutės geležinkelio stotyje, – prisiminimais dalijosi Vladislovas.

Pirmasis pasimatymas

Ūkanotą rudens popietę jaunuolis važiavo traukiniu iš Telšių per Klaipėdą į Šilutę, Pranutė atvažiavo autobusu.

– Susitikus pasiūliau eiti į centrinį restoraną. Kalba kažkaip nesimezgė, kviečiau eiti pas tetą, bet ji skubėjo į paskutinį autobusą. Kelionei sutrukta pusę dienos. Kartu pabuvome gal valandą. Abu nedrąsūs, tam kartui išsiskyrėme. Pažadėjau parašyti laišką. Laiškus man sekdavosi rašyti geriau nei kalbėti. Taip kas dvi–tris savaites pasikeisdavome laiškais, – į prisiminimus leidosi Vladislovas.

1969-ųjų pabaigoje Vladislovas su seserimi Dana pirmą kartą apsilankė pas jos tėvus.

– Pakalbėjome po truputį apie viską, išgėrėme arbatos. Išsiskyrėme jau šiek tiek daugiau pažįstami. Po Naujųjų metų vėl susitikome pas mano tetą. Vakarojome, – tęsė Vladislovas.

Apie draugystės laiką šiltai prisimena ir Pranutė:

– Kol draugavome, Vladas vis sakydavo, kad tikrai dalyvaus mano vestuvėse, o aš sakydavau, gal ir nepakviesiu... Vestuvių laukiau, kaip visos mergaitės.

Pavėlavo

– Kartu šventėme Velykas jos tėvų namuose. Vasaros atostogų metu dažniau susitikdavome, rudenį – rečiau. Kalėdas pavyko sutikti kartu. Prasidėjo 1971 metai. Bendravimas tęsėsi. Jau buvau subrendęs kavalierius, tad pradėjau galvoti apie šeimą. Birželio pabaigoje sutarėme važiuoti į metrikacijos biurą, – pasakojo Vladislovas.

Tiesa, šis susitikimas taip ir neįvyko – būdamas komandiruotėje Rietave iki Šilutės atvyko pavėlavęs, nes ankstų rytą autobusas pagal grafiką nepasirodė, vėlavo pakeleivingomis mašinomis į Klaipėdą, o ir Šilutės link teko laukti autobuso gerą valandą.

– Tad į Šilutės metrikacijos skyrių pavėlavau daugiau nei valandą. Kiek pavaikščiojęs Pranikės nesutikau. Gal persigalvojo, gal autobuso nebuvo. Visokios mintys tokiu metu aplanko. Nepaskambinsi. Tada tikrai būtų pravertęs mobilusis. Susinervinęs išvažiavau Kauno link. Nuo mažens buvau įpratęs laikytis žodžio ir punktualumo. Tokiu svarbiu gyvenimo momentu pasirodžiau lengvabūdis. Paprasčiausiai tą dieną nesisekė, – prisiminė Vladislovas.

Po savaitės atvykęs pas Pranutę, ją rado grėbiančią šieną.

– Kai priėjau, piktai metė grėblį tolyn ir nesileido į jokias kalbas. Mano aiškinimų, kad skubėjau, bet pavėlavau, nenorėjo klausytis. Tik po gero pusvalandžio „atsileido“. Sutarėme tą pačią savaitę važiuoti iš namų į Šilutę kartu, kad nebūtų kokių nesusipratimų, – pasakojo Vladislovas.

Pasiruošimas vestuvėms

Galiausiai vestuves užregistravo rugsėjo 3 dienai. Kaip prisimena Vladislovas, rugpjūtį jis atostogavo, tėvams statė ūkinį pastatą. Vis dažniau pas tėvus atsiveždavo ir būsimą žmoną. . – Ji padėjo skiedromis uždengti stogą ir prie kitų darbų. Iki rugpjūčio vidurio ūkinį baigėme. Ruošėmės vestuvėms. Pirkome rūbus, batus, – kalbėjo Vladislovas.

O vestuvinių batų pirkti jaunikis motociklu vyko į Šilalę.

– Pardavėja paaiškino, kad yra tik pagal sąrašus. Pusiau juokais paprašiau, kad pakviestų vedėją. Sako, išvykęs. Kažkokia kvaila mintis šovė ir pasakiau: „ Kaip gaila, esu jo artimas giminaitis. Jeigu būčiau radęs, tikrai būtų padėjęs. Ilgoką kelią važiavome, o be reikalo“, – teigė pašnekovas, tada batus nusipirkęs ir pasijutęs nesmagiai, nes pasielgė ne pagal savo gyvenimo principus.

Iš pasiruošimo vestuvėms akimirkų prisimena, kaip kvietė svečius, kaip rūpinosi, jau vestuvių dieną ieškojo ne ten nusiųsto Šilutės urėdijos autobusiuko.

– Mano tėvai pasiūlė per 100 kg sveriančią kiaulę, kurią traktoriumi parvežėme į Timsrius. Pats dariau biržietišką alų. Ne visai pavyko paruošti miežius. Prisipažinsiu, savarankiškai dariau pirmą kartą. Vietiniai nebuvo pratę prie tokio gėrimo. Gal ir stiprumo trūko. Gerokai jo liko ir po vestuvių, – teigė Vladislovas.

Pirmasis pabrolys buvo jaunojo brolis Jonas, pirmoji pamergė – Pranikės draugė iš kursų laikų. Porų surinko bene penkias, o piršliavo jaunosios brolis Vytautas su žmona Raja.

– Į Timsrius grįžome visai vakare. Buvo paprastos kaimiškos vestuvės. Mandroki muzikantai iš Tauragės grojo pirmą vakarą ir ryte, vėliau užteko vietinio muzikanto Jucevičiaus. Dar trumpai pagrojo trys sesers vaikai. Vyriausiam buvo vos 10 metukų, – pasakojo Vladislovas.

Užaugino 5 vaikus

Su jauna žmonele autobusu Vladislovas kraustėsi į Girionis, įsikūrė kambaryje dviejų kambarių bute. Kitame kambaryje gyveno Vladislovo bendradarbiai. Pranutė įsidarbino miškų institute laborante.

– Kai sužinojome, kad laukiamės vaikelio, džiaugėmės ir dažnai eidavome pasivaikščioti. Išgirdę šią žinią išsikraustė ir bendradarbiai, mums liko dviejų kambarių butas. Taip įsikūrėme ir laimingai sau gyvenome. Gimus pirmajam sūnui Valdučiui buvo daug džiaugsmo. O ir rūpesčių abiem užteko. Gyvenom gražiai, laimingi. Atsirado ir duktė Rasutė, o po trejų metų Genutė, vėliau Vitutė ir Dariukas. Oho, kaip reikėjo suktis, kad viską suspėtum. Vladas išeidavo su vaikais pasivaikščioti, o aš tuo metu tvarkydavau namus, gamindavau valgį. Vladas visur padėjo. O tuo pačiu metu dar ir dirbdavau, nes vieno atlyginimo neužteko. Tad sukomės ir sukomės. O septynių žmonių šeimoje, kasdien pakakdavo ne tik džiaugsmų, bet ir rūpesčių... – prisiminė Pranutė.

Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Vladui – tėviškės žemes, vis dažniau šeima būdavo Žygaičiuose, o Vladislovui išėjus į pensiją čia ir persikėlė.

– Džiaugiamės, kad kartu su mumis gyvena ir sūnus Darius, kurio pagalba su metais vis labiau tampa neįkainojama. Labai džiaugiamės ir laukiame mus aplankančių vaikų su šeimomisꓽ Valdo su žmona Jurgita ir sūnumis Domantu ir Eimantu, Rasos su vyru Rimantu ir sūnumi Herkumi, Genutės su vyru Dainiumi ir vaikais Kipru ir Kreta, Vitos su vyru Johanu ir vaikais Jonu ir Marta. Taip linksma ir triukšminga tampa, bet tuo pačiu nenusakoma ramybė ir gerumas širdis užlieja, kai susitinkame visi kartu ir vėl būname viena didelė, linksma ir laiminga šeima, – šypsosi kalbėdama Pranutė.

Per 50 kartu praleistų metų Pranutė ir Vladas užaugino ne tik penkis vaikus, savo jėgomis pastatė namą, įkūrė parką, pastatė kelias dešimtis paminklų įamžinti Lietuvos istoriniams įvykiams ar žygaitiškių buvusioms sodyboms, daug prisidėjo prie Žygaičių istorijos išsaugojimo.

Kaip medžio sėkla virsta mažu daigeliu, o per daugybę metų užauga dideliu medžiu, taip ir Pranutės bei Vlado pirmasis susižavėjimas, peraugęs į draugystę ir aistrą, virto tikrąja gyvenimo meile.

Asmeninio albumo nuotrauka