Aktualijos

Atliekų tvarkymo kaina priklausys nuo rūšiavimo

• Jonė BAKAITYTĖ
• Sausio 10, 2025

Praėjusią savaitę Tauragės savivaldybės taryba priėmė tris su atliekų tvarkymo kaina susijusius sprendimus. Gyventojams siunčiama gera žinia: rinkliava už atliekų tvarkymą ateinančiais metais nedidės, o ateityje ji vis labiau priklausys nuo to, kaip rajono gyventojai sugebės išrūšiuoti atliekas ir kiek jų liks išvežti į sąvartyną.

Nauja metodika - teisingesnė

Liepos 18 dieną Valstybės energetikos reguliavimo tarnyba patvirtino Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro (TRATC) reguliuojamos dalies atliekų tvarkymo kainą ir įpareigojo savivaldybes pagal naują metodiką nustatyti naują atliekų sutvarkymo kainą. Reguliuojama dalis apima sąvartyno eksploatavimo, atliekų deginimo, sąvartyno uždarymo atidėjinių sąnaudas – viską, kas tiesiogiai susiję su atliekų tvarkymu. Savivaldybėms palikta nustatyti nereguliuojamų paslaugų kainą: įvertinti atliekų surinkimo ir išvežimo, rinkliavos administravimo sąnaudas, didžiųjų atliekų aikštelių, kuriose priimamais buityje nepriskirtos atliekos, eksploatavimo kainą.

TRATC administracijos skaičiavimai rodo, kad šiemet valstybės reguliuojamos sąnaudos sudaro 48 proc., o nereguliuojama dalis, kurią turi patvirtinti savivaldybės – 52 proc. sąnaudų. Kadangi jau yra patvirtintos naujos Atliekų tvarkymo įstatymo pataisos ir didžiųjų atliekų aikštelių išlaikymas taip pat priskirtas reguliuojamoms sąnaudoms, tvirtinant atliekų tvarkymo kainą 2026 metams, valstybės reguliuojamų sąnaudų dalis gali išaugti net iki 65 proc.

„Valstybės politika atliekų tvarkyme yra įtvirtinta principu „teršėjas moka“ – tai reiškia, kad gyventojai turi sumokėti tiek, kiek atliekų tvarkymo įmonė turi sąnaudų tvarkant atliekas. Sukelti nepagrįsti neramumai visuomenėje kilo dėl to, kad aplinkinės savivaldybės keletą metų nedidino atliekų tvarkymo kainos tiek, kiek priklausė. Tauragė rinkliavą peržiūri ir subalansuoja kiekvienais metais – manau, kad tokia politika buvo protinga, todėl kad žmonės mokėjo tiek, kiek kainavo atliekų sutvarkymas. Jei visi gyventojai tvarkingai sumokėtų rinkliavą, savivaldybė skolų įmonei neturėtų“,- įsitikinusi Tauragės savivaldybės administracijos direktorė Gintarė Rakauskienė.

Ankstesnė tvarka numatė, kad savivaldybė mokėjo už visas iš gyventojų surinktas atliekas pagal nustatytą 1 t atliekų sutvarkymo kainą. Naujoji metodika skirtingoms atliekų rūšims nustatyto skirtingą tvarkymo kainą.

„Tauragei palankiau mokėti už atliekų tvarkymą pagal jų rūšis, nes iki šiol žaliųjų atliekų sutvarkymas kainavo tiek pat, kiek ir mišrių komunalinių atliekų – TRATC savivaldybei išrašydavo sąskaitą už bendrą surinktą atliekų kiekį. Tokia buvo įstatymu patvirtinta metodika, bet dabar mes jaučiamės apgauti. Nauja sistema yra daug teisingesnė, ir ji labiau skatina rūšiuoti“,-įsitikinusi savivaldybės administracijos direktorė.

Daugiau rūšiuosim, mažiau kainuos

Pasak G. Rakauskienės, ateityje rinkliavos dydis tiesiogiai priklausys nuo to, kiek atliekų bus išvežama į sąvartyną, nes ten jų sutvarkymas kainuoja brangiausiai. Gyventojams teks suprasti, kad kuo geriau jie išrūšiuos atliekas, tuo mažiau jų bus išvežama į sąvartyną ir tuo mažiau reikės mokėti už jų sutvarkymą. Išrūšiavus atliekas, komunalinių atliekų, kurios išvežamos į sąvartyną, lieka visai mažai. Maisto ir žaliosios atliekos kompostuojamos, didžiosios atliekos pristatomos į specialiai įrengtas aikšteles, atskirai surenkamos pakuotės.

„Apskaičiavus atliekų tvarkymo kaina pagal naują metodiką, paaiškėjo, kad 2025 metais rinkliava Tauragėje turėtų didėti maždaug 1,6 proc. Tačiau nusprendėme nedidinti rinkliavos, nes tikimės, kad žmonės supras, jog išrūšiavus atliekas į sąvartyną bus išvežami mažesni jų kiekiai - nereikės daugiau mokėti už atliekų tvarkymą savivaldybei, ir nereikės kelti rinkliavos dydžio gyventojams“,- sakė G. Rakauskienė.

Administracijos direktorė tikisi, kad 2025 metais atliekų tvarkyme įvyks lūžis ir daugiau atliekų bus išrūšiuojama, nei išvežama į sąvartyną. Pradėjus statyti laikinus maisto atliekų surinkimo konteinerius, pastebėta, kad maisto atliekų surenkama daug daugiau, nei tada, kai gyventojai buvo skatinami naudotis maišeliais. 2025 metų pabaigoje ar 2026 metų pradžioje Tauragėje atsiras ir pusiau požeminiai maisto atliekų surinkimo konteineriai, atskirus 60 l konteineriukus gaus ir gyvenantys individualiuose namuose. Kol jų nėra, maisto atliekos, išskyrus gyvulinės kilmės, turi būti šalinamos žaliųjų atliekų konteineriuose.

Gyventojus skatina taupyti

TRATC direktorė Donvina Arlauskienė tikina, kad gyventojams brangiau mokėti už atliekų tvarkymą nereikės ir dėl to, kad į bazinį konteinerių kiekį, už kurį suskaičiuota rinkliava, 2025 metais nebus įskaičiuojami išvežami žaliųjų atliekų konteineriai.

Prieš keletą metų buvo pastebėta, kad namų valdose žaliųjų atliekų kompostuotis nesistengiama, dėl to papildomų konteinerių išvežimas buvo apmokestintas. Nuo 2025 metų kaip ir už pakuočių, stiklo atliekų, taip ir už žaliųjų atliekų konteinerių išvežimą mokėti nereikės.

„Individualių namų gyventojai gali sutaupyti iki 30 proc. kintamosios dalies rinkliavos dydžio, jei išstums išvežti mažiau konteinerių, nei yra nustatytas bazinis kiekis. Paskaičiuota, kad galima išvežti 46 konteinerius, kurių talpa 120 litrų, tai išvežus ne daugiau kaip 32 konteinerius, rinkliavą sumažėtų trečdaliu. Turintys 240 litrų talpos konteinerius už paskaičiuotą rinkliavą gali išvežti 23 konteinerius, bet jei išveš ne daugiau kaip 16 konteinerių, kintamoji rinkliavos dalis taip pat sumažės trečdaliu“,- tikina D. Arlauskienė.

TRATC direktorė D. Arlauskienė ragina gyventojus nebijoti paprašyti UAB „Dunokai“ darbuotojų atvežti papildomą pakuočių ar stiklo konteinerį, jei rūšiuodami nesutalpina, arba per dideliu tapusį komunalinių atliekų konteinerį pakeisti į mažesnį, nes tada taip pat galima būtų mokėti mažiau.

„Pakuočių konteineriai dalijami nemokamai ir pakuotės išvežamos nemokamai, todėl galima kreiptis dėl papildomo pakuočių ir stiklo atliekų konteinerio išdavimo – galite turėti juos kad ir penkis, svarbiausia, kad žmonės rūšiuotų. Jei teisingai rūšiuojate, mišrių komunalinių atliekų lieka labai nedaug“,- tvirtina D. Arlauskienė.

Teks išmokti gyventi be atliekų

TRATC direktorė tikina, kad reikia kuo greičiau keisti požiūrį į atliekų tvarkymą, nes užpildžius visas sąvartyno sekcijas, naujo sąvartyno statyti niekas neleis.

„Vokietijoje, Norvegijoje sąvartynai jau nebeeksploatuojami, vyksta jų uždarymas. Tokia ateitis laukia ir Lietuvos. Sąvartynas sudarko aplinkos ekosistemą, kenčia gyvūnija, nyksta augalai, vyksta oro tarša. Reikia rūšiuoti, stengtis ir turėti tokią viziją, nes naujų sąvartynų niekas nebeatidarinės“,-sakė D. Arlauskienė.

Dabar eksploatuojamame regiono sąvartyne net ir labai gerai rūšiuojant atliekas, vietos užteks geriausiu atveju maždaug 8 – 12 metų, o sąvartyno uždarymui pinigus reikia pradėti atidėti jau dabar – tai kainuos mažiausiai 2 mln. eurų.