Atidarytas Sąjūdžio kambarys: mažas įvykis Lietuvai, didelis Tauragei
- Birutė SLAVINSKIENĖ
- Rugpjūčio 28, 2021
Sąjūdis kaip stebuklas, fenomenas, reiškinys. Apie jį kalbėta rugpjūčio 23-ąją Tremties ir rezistencijos muziejuje, plačiajai visuomenei atidarant Sąjūdžio kambarį. Sąjūdžio muziejaus Lietuva neturi, šiam itin reikšmingam šalies istorijos puslapiui skirta kukli ekspozicija yra tik dar viename – Panevėžio muziejuje. Į renginį gausiai susirinkę žmonės ne tik apžiūrėjo naująją ekspoziciją, bet ir išklausė Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ direktorės Eglės Červinskaitės pranešimą „Sąjūdžio gimimo Tauragėje kontekstai ir prielaidos“, diskusiją „Ar Sąjūdžio stebuklas įvyktų šiandien?“, sąjūdietės, dabar Seimo narės Vilijos Aleknaitės-Abramikienės bei sąjūdiečio, dabar Tauragės rajono savivaldybės tarybos nario Sigito Mičiulio bei Vilniaus universiteto Teisės fakulteto studento ir įvairių pilietinių jaunimo iniciatyvų dalyvio Nedo Tamašausko pasisakymus.
Unikalūs eksponatai
Muziejininkė Aušra Norvilienė, pristatydama susirinkusiems naująją ekspoziciją, priminė Sąjūdžio gimimo istorines aplinkybes ir prielaidas.
– Rugpjūčio 23-oji dabar vadinama jau ne Juodojo kaspino, o Europos diena stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio diena, – tęsė ji. – Šiandien čia susirinkom ne tik dėl to – šiandien čia muziejus atidaro Sąjūdžio kambarį. Sąjūdis buvo fenomenas, pažadinęs Lietuvą, išvedęs ją į aikštes, įkvėpęs žmonėms viltį laikytis, aukotis, laimėti.
Didelė naujosios ekspozicijos dalis surinkta pačių muziejaus darbuotojų. Surinkti to laikmečio daiktus, pasak muziejininkės, buvo tikras iššūkis, nes dauguma jų seniai nukeliavo į sąvartynus. Ji prisipažino pati išieškojusi visas mamos palėpes ir dėkojo žmonėms, dovanojusiems kai kuriuos eksponatus.
Sąjūdžio kambaryje stovintys to laikmečio baldai visomis smulkmenomis primena to laiko dvasią. Čia stovi autentiškas fotelis, stalas, televizorius „Šilelis“, to laikmečio telefonas, nuotraukų albumas, kuriame – daugybė tauragiškių fotografų Benjamino Pociaus, Romualdo Baliūno, Edmundo Mažrimo fotografuotų kadrų iš mitingų, Baltijos kelio, Sausio 13-osios įvykių, ir daug kitų daiktų. Kambaryje – ir autentiškas kelmas su prie jo prisegtais sovietiniais dokumentais ir ženkliukais, irgi primenantis tragiškuosius sausio įvykius.
Ant vienos sienos – Sąjūdžio laikus primenantys plakatai. Ant sienos kabo trispalvė, kurią muziejui padovanojo Tauragės sąjūdiečių pirmininkas Bronius Martinkus. Jis padovanojo ir paveikslą, pieštą pagal skarelę, radijo imtuvą, keletą kitų daiktų. Dar vieną trispalvę – tą, kuri 1988 metais suplevėsavo virš Keramikos gamyklos ir su kuria sąjūdiečiai dalyvavo ne viename mitinge, Baltijos kelyje, Sausio 13-osios įvykiuose, padovanojo Sigitas Mičiulis, buvęs aktyvus sąjūdietis. Beje, ši vėliava kartu su sporto veteranais apkeliavo ir nemažai pasaulio šalių. Kitas svarbus to meto liudininkas, irgi padovanotas S. Mičiulio, – leidinys „Sąjūdžio žinios“, Tauragėje leistos „Mūsų žinios“.
A. Norvilienė papasakojo ir apie kitus kambaryje eksponuojamus daiktus:
– Spintoje – bibliotekos padovanoti to meto rajono spaudos, fiksavusios visus to meto įvykius, leidiniai, ženkliukai. Ant sienos kabančioje nuotraukoje užfiksuotas unikalus kadras – 1988 m. virš Kultūros rūmų suplevėsavusi trispalvė. Ją tuomet iškėlė Sigitas Mičiulis, Arvydas Plėštys ir Eligijus Straukas.
O išradėjo Viktoro Jokubaičio sukonstruotame unikaliame gaublio formos stende – laikraščio „Lietuvos aidas“ komplektas, išsaugotas aktyvaus sąjūdiečio Stepono Galmino. Dar viename stende – to laikotarpio buitį menantys daiktai.
Pristačius kambario eksponatus prisidėjusieji prie kambario kūrimo apdovanoti atminimo dovanėlėmis, o visi susirinkusieji pakviesti į trumpą konferenciją.
Pradžia – bibliotekoje
Pirmiausia sugiedotas Lietuvos himnas, o A. Norvilienė papasakojo, kokia buvo Sąjūdžio pradžia Tauragėje:
– Tauragėje Sąjūdžio iniciatyvinė grupė buvo įkurta 1988 m. rugsėjo 22 d. centrinėje bibliotekoje. Nepabijojusi sovietinės rajono valdžios neigiamo nusiteikimo, bibliotekos direktorė Vida Kazakevičienė leido rinktis jos vadovaujamoje įstaigoje. Pirmąjį susirinkimą pradėjo Klaipėdos Sąjūdžio iniciatyvinės grupės atstovas Algirdas Grublys. Tądien į sąjūdiečių gretas įsijungė Jonas Liorančas, Arvydas Plėštys, Tomas Šerpytis, Jonas Šimkus, Eligijus Straukas, Mindaugas Gilys, Antanas Naraškevičius, Danutė Tauginaitė, Julius Ragelskis, Edmundas Mažrimas, Antanas Bagdonas, Virginija Norkevičiutė, Bronius Jagminas, Irena Tautvydienė, Virginija Martutaitienė, svečio teisėmis – Mečislovas Lenktaitis. Atsakingąja sekretore išrinkta Valerija Bumbulienė. Vėliau prisijungė dar daugiau aktyvių tauragiškių.
Tie, kurių nebėra tarp gyvųjų, pagerbti tylos minute.
Sąjūdis kaip stebuklas, fenomenas, reiškinys
Įvadiniame „Santakos“ muziejaus pranešime direktorė Eglė Červinskaitė sudėliojo keletą akcentų iš atliktų mokslinių tyrimų apie Sąjūdžio ištakas, apie tai, kokios prielaidos lėmė Sąjūdžio bangos regionuose formavimąsi.
– Sąjūdžio susikūrimas ir neįtikėtinai spartus virtimas masiniu judėjimu 1988 m. birželio–spalio mėnesiais atrodė lyg koks stebuklas tiek to meto įvykių liudininkams, tiek ir iš dabarties perspektyvos žvelgiantiems mokslininkams, muziejininkams ir kitiems, bandantiems perprasti Sąjūdžio fenomeną. Sąjūdžio laikotarpį išgyvenusių žmonių pažiūros buvo skirtingos, tačiau likti abejingas negalėjo niekas. Praėjus trims dešimtmečiams nuo pasaulį sudrebinusių politinių įvykių, lėmusių Sovietų sąjungos griūtį, Lietuvoje jau užaugo ir savo vaikus augina nauja karta, kuriai šis laikotarpis – jau yra ne gyvoji, bet vadovėlinė istorija. Todėl labai svarbu analizuoti Sąjūdį kaip atskirą reiškinį būtent edukaciniais tikslais bei puoselėti šių įvykių istorinę atmintį tauragiškių sąmonėje. Šia intencija ir atidarytas Sąjūdžio kambarys, – teigė ji.
Remdamasi Sąjūdžio 30-mečiui skirtos diskusijos metu išsakytomis mintimis, ji teigė, kad žinios apie Sąjūdį iki šiol yra labai fragmentiškos, trūksta tiek akademinių tyrimų, tiek dokumentinių šaltinių, tiek ir grožinės literatūros tekstų.
E. Červinskaitė pasidalijo mintimis ir apie Sąjūdžio gimimą Tauragėje, analizavo jo ištakas ir genezę.
Ar Sąjūdžio stebuklas įvyktų ir šiandien?
Mintimis, prisiminimais apie Sąjūdžio pradžią dalijosi ir Seimo nariai Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Romualdas Vaitkus, Tauragės rajono savivaldybės tarybos narys Sigitas Mičiulis, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto studentas ir įvairių pilietinių jaunimo iniciatyvų dalyvis Nedas Tamašauskas. Tai būta labiau sociologinio pobūdžio diskusijos – kodėl ir kaip kilo Sąjūdžio banga Tauragėje, kokie veiksniai ją lėmė ir kokiomis priemonėmis sklido Sąjūdžio idėjos. Savo mintis išsakė ir kai kurie klausytojai – savo prisiminimais pasidalijo Raimondas Matemaitis, atsargos pulkininkas Arvydas Plėštys, klojęs nepriklausomos Lietuvos kariuomenės pamatus, o politinio kalinio, tremtinio Gedimino Katino dukra padovanojo muziejui savo nutapytą paveikslą.
Į diskusijos keltą klausimą visų jos dalyvių atsakymas buvo vieningas – jei prireiktų, Sąjūdžio stebuklas įvyktų ir šiandien. O R. Matemaitis įsitikinęs – daugiau jokio sąjūdžio net nereikės, nes mes Lietuvą, jei reikės, apginsim ir nepriklausomybės prarasti neleisim.
– Kiekvienas pralietas kraujo lašas vedė į tikrą laisvę. Be aukų niekaip neišeina... Duok, Dieve, kad daugiau jokio sąjūdžio nereikėtų, kad spręstume kitas problemas, – sakė V. Aleknaitė-Abramikienė.
Diskusiją moderavo muziejininkė-etnografė Renata Jančiauskienė.
Kadangi ne visi norėjusieji galėjo dalyvauti renginyje, diskusijos medžiaga paviešinta „Santakos“ muziejaus komunikaciniais kanalais.
Daugiau naujienų
- Prieš 1 valandą
Paribių Lietuvos adresas: 200 km nuo Vilniau
Per du dešimtmečius Lietuva tapo šimtaprocentine europietiška šalimi, tačiau vos už kelių šimtų kilometrų nuo sostinės, kurioje sukoncentruotas valstybės valdymas, mokslas ir verslas su gerai apmokamomis darbo vietomis, europietiškos kultūros šalis vis labiau panašėja į skurdžią pensinin
- Birželio 27, 2025
Rūta MUR - Jausmas kitoks
- Birželio 27, 2025
Naujas saugumo lygis keliuose – mobilūs smūgio slopintuvai
Siekiant stiprinti keliuose dirbančių specialistų ir visų eismo dalyvių saugumą, AB „Kelių priežiūra“ įsigijo 20 naujų mobilių smūgio slopintuvų. Šiuo metu vykdomas dar 11 tokių pat įrenginių įsigijimo procesas. Bendra numatoma investicija į įvairias darbuotojų saugumo priemones – daugiau nei 1 milijonas eurų. Bend
- Birželio 27, 2025
Nuo rugpjūčio 1 d. valstybinės žemės paslaugos bus teikiamos tik internetu
Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. paslaugos, susijusios su valstybinės žemės valdymu, Lietuvoje bus teikiamos tik internetu – per modernizuotą Žemės informacinę sistemą (ŽIS). Asmenims nebereikės vykti į savivaldybes, Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT) ar pas kitus valstybinės žemės patikėtinius – prašymus dėl valstybinės žemės nuo
- Birželio 27, 2025
Pritarta pertvarkai: antroji pensijų kaupimo pakopa taps patrauklesnė ir lankstesnė
Seimas priėmė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtus įstatymus, kurie atveria kelią antrosios pensijų kaupimo pakopos pokyčiams. Sistema bus patrauklesnė ir lankstesnė, bus užtikrintas savanoriškas dalyvių įsitraukimas ir įgyvendintas Konstitucinio Teismo nutarimas, numatant galimybes pasitraukti iš kaupimo antroje
- Birželio 26, 2025
Seimas įteisino naują GPM tarifą, atskirą apmokestinimą ūkininkams, papildomą NPD
Seimas priėmė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimus, kuriais įteisintas naujas GPM tarifas, nustatytas atskiras apmokestinimas ūkininkams ir papildomas neapmokestinamąsias pajamas auginantiems vaikus, individualios veiklos pajamos įtraukiamos į bendrą progresinį apmokestinimą. Už tai numatančias Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas
- Birželio 26, 2025
Seimas priėmė Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą
Seimas priėmė naujos redakcijos Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą, kuriame skirtingai apmokestintas gyventojų turimas nekomercinį nekilnojamasis turtas – išskiriant pagrindinį gyvenamąjį būstą* ir kitą asmens nekomercinį nekilnojamąjį turtą. Nustatyta, kad savivaldybių tarybos nustatys pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės
- Birželio 26, 2025
Šunys pagalbininkai teiks pagalbą žmonėms su negalia
Siekiant, kad žmonės su negalia galėtų sėkmingai naudotis šunų pagalbininkų pagalba, bus patobulintas prieinamumo reglamentavimas, įtvirtinta asmenų su negalia teisė į šuns pagalbininko įsigijimo išlaidų kompensaciją, teisė patekti ir būti viešojoje erdvėje, statiniuose, nepriklausomai nuo jų paskirties, naudotis vie&sca
- Birželio 26, 2025
Vyskupas Jonas Viktoras Kalvanas
Šiemet minime 30 metų, kai mirė evangelikų liuteronų vyskupas Jonas Viktoras Kalvanas vyresnysis. Žmogus, palikęs ryškų pėdsaką pirmiausia Tauragės, bet ir Lietuvos istorijoje. Ir ne tik liuteronų bendruomenei. Ką tik šventėme Jonines, todėl puikus laikas jį prisiminti. Vyskupo vardu 2013 m. Tauragėje pavadintas parkas, supanti
- Birželio 26, 2025
Neapgalvoti socialinių tinklų įrašai – skaudžios pasekmės ateityje
Vaiko teisių gynėjai dažnai iš vaikų, jų tėvų ar mokytojų išgirsta istorijas, kai nemalonūs nutikimai mokykloje ar kitoje aplinkoje persikelia ir į skaitmeninę erdvę. Būna paviešinamos asmeninės vaiko nuotraukos, galbūt pasityčiojama, įžeidžiama žodžiu. Apie neapgalvotus socialinių tinklų įrašus bei kaip kalbėti su vaiku
- Birželio 26, 2025
Policijos suvestinė: vagystės, sukčiavimas, smurtas ir pavojingi vairuotojai
Tauragės apskrities policijos pareigūnai per pastarąją savaitę pradėjo keletą ikiteisminių tyrimų dėl įvairaus pobūdžio nusikalstamų veikų. Pranešame apie svarbiausius užregistruotus įvykius. VagystėsBirželio 17 d. apie 15.00 val. Tauragės r., Visbarų k., 1954 m. gimusi moteris pasigedo piniginės su grynaisiais, banko kortele ir asm
- Birželio 25, 2025
Artėja LEA kvietimas teikti paraiškas taršių katilų keitimui į efektyvius šilumos siurblius
Pasinaudojus skiriamomis dotacijomis dabar galima sutaupyti net 90 proc. šilumos siurblio kainos Lietuvos energetikos agentūra (LEA) nuo liepos 1 d. kvies gyventojus, jau įsirengusius šilumos siurblius „oras–vanduo“, teikti paraiškas kompensacijai. Tai puiki žinia tiem