Areta Didžionienė: „Menas yra neišsemiamas“
- Aušra NORVILIENĖ
- Birželio 19, 2022
Tauragiškė menininkė Areta Didžionienė nuo 2009 m. rengia personalines ir dalyvauja grupinėse parodose. 2021 m. Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakultete ji įgijo vizualinio dizaino magistro laipsnį, o nuo sausio ji – Tauragės kultūros centro dailininkė. Praėjusį penktadienį A. Didžionienė pristatė daug gerų atsiliepimų sulaukusią savo inicijuotą grupinę parodą „Ex Nova“.
– Kokia jūsų kaip menininkės istorija? Nuo ko pradėjote?
– Menu rimčiau užsiimu jau daugiau kaip 10 metų, bet meno studijas baigiau tik pernai. Dabar jau esu diplomuota menininkė, o ilgą laiką buvau mėgėja. Tapydavau ir neakivaizdžiai studijuodama teologiją, paskui – ekonomiką. Mano gyvenimas taip susiklostė, kad meno mokytis negalėjau, kadangi studijos buvo dieninės. Vėliau mano gyvenime atsirado vizualinio dizaino studijos. Buvo galima pasirinkti, kokios technikos nori mokytis. Pasirinkau piešti ir su piešiniais pieštuku pabaigiau savo studijas, toks buvo ir mano baigiamasis darbas. Iki tol nelabai mokėjau piešti pieštuku, nes rinkausi tik tapyti, pradėti piešti man buvo pati didžiausia baimė ir iššūkis. Baigusi studijas supratau, kad galiu ne tik tapyti, piešti, bet ir kurti kažką naujo.
– Naujausia paroda „Ex Nova“ norėjote priminti apie tvarumo svarbą. Kokia jūsų asmeninė nuomonė apie dabartinę situaciją pasaulyje?
– Pati apie tai susimąsčiau matydama šią problemą kasdienybėje. Visada pirkdama stengiuosi paimti produktus su mažiau įpakavimo, į parduotuvę nešuosi pirkinių maišelį, jei neturiu, prašau nebenaudojamos kartoninės dėžutės. Tokiais mažais žingsneliais stengiuosi prisidėti prie gamtos saugojimo. Iš to, ką mes kiekvieną dieną naudojame ir išmetame, galima padaryti meną. Paroda norėjau priminti, sukelti diskusiją ir paskatinti visus apgalvoti, kiek daug visko sudedama į vieno produkto įpakavimą. Manau, menininko užduotis yra ne rasti atsakymą, bet priversti susimąstyti, pasiūlyti idėją.
– Priešpaskutinė jūsų darbų paroda pavadinta „Arbareto“, pastaroji – „Ex Nova“. Ką jie reiškia?
– Esperanto kalboje arbareto reiškia giraitė, šilelis. Šį žodį sužinojau netikėtai – pernai mane pakvietė į svečius Anykščiuose. Pažįstama esperanto kalbos mokosi rimčiau nei aš ir mums bevaikštant Anykščių šilelyje ji paklausė, ar žinau, kaip esperantiškai yra šilelis. Nežinojau. Nuskambėjęs žodis įstrigo, o ir buvo panašus į mano vardą – Areta. Mano paveiksluose daug gamtos motyvų, taigi supratau – taip ir pavadinsiu parodą.
Pastarosios parodos pavadinimas „Ex Nova“ reiškia buvęs naujas daiktas. Panaudota dėžutė, prikelta antram gyvenimui, tampa meno kūriniu. Pavadinimą tiesiog logiškai sukūriau. Nova esperanto kalboje yra naujas, ex – buvęs. Draugėms, su kuriomis rengėme bendrą parodą, pasiūliau šį pavadinimą, ir jos sutiko.
– Ar seniai kuriate? Ar pamenate, koks buvo jūsų pirmasis kūrinys?
– Kūrybą mėgau dar mokykloje. Labai mėgau piešti, bet, kol mokiausi mokykloje, nebuvo jokio dailės būrelio. Neturėjau galimybės niekur tobulintis. Baigusi mokyklą ištekėjau ir kurį laiką nesimokiau. Įkūriau savo gėlių saloną, dirbau ten ir vis tiek nusprendžiau, kad noriu studijuoti. Tiesiog nuvažiavau į Klaipėdos universitetą ir sakiau – kur bus vietų, ten ir stosiu. Norėjau stoti į dailę pedagoginiame, bet jau nebepriėmė dokumentų. Sakė, pasimokius metus bus galima perstoti į kitą studijų programą, bet sužinojau, kad dailės studijos mokamos, o už teologijos studijas nemokėjau, tai ir neperstojau. Buvau įsitikinusi, kad gėlių saloną turėsiu visą gyvenimą ir tą patį darbą dirbsiu, tik tiesiog norėjau studijuoti. Po teologijos studijų baigiau ir ekonomikos magistrantūrą. Uždariau gėlių saloną ir pradėjau tapyti. Norėjosi daugiau laiko skirti menui. 13 metų dirbus gėlių salone jau norėjosi pokyčių. Man nuobodu, kai žinau, kad galiu viską padaryti, norisi iššūkių.
Savo pirmąjį kūrinį labai gerai prisimenu, nes sugalvojusi tapyti susiradau vieną dailininką Palangoje. Turėjau vos kelis darbelius, bet žinojau, kad man reikia patarimų, ir 2009 metais pirmąsyk nuvažiavau pas jį konsultacijų. Trečią ar ketvirtą kartą nuvykusi parodžiau jam savo paveikslą, o jis ir sako: „Tai yra meno kūrinys, tu turi rimtai dirbti ir tobulėti“. Ir pridūrė, kad jei planuoju rimtai dirbti, tai jis net užleisiąs savo eilę parodai Palangoje.
Daug kas norėjo nupirkti mano pirmąjį darbą, kuriame pavaizduota į angelą panaši figūra. Tai kaip simbolis vidinio žmogaus, tarsi nematomo žmogaus pasaulio. To darbo nepardaviau, jis kabo namuose. Tai gražus prisiminimas, kad dailininkas įvertino mano darbą kaip meno kūrinį.
– Iš kur semiatės idėjų kurti? Kokios temos vyrauja jūsų kūryboje?
– Dažniausiai idėjos atsiranda mano galvoje. Aš negaliu to paaiškinti. Anksčiau turėdavau labai daug idėjų, atrodė, kuriant jų tik daugėja. Po studijų situacija kiek pasikeitė, nes studijuojant reikėdavo viską paaiškinti ir pristatyti darbus. Taigi dabar labai įsijungia protas, o iki studijų kūriau visai kitaip – intuityviai. Atsiradus vaizdui galvoje atsistoju prie drobės ir tapau, kol kažkas panašaus pavyksta.
Po studijų labai gilinausi į baltų kultūrą ir simbolius. Mano kūryboje vis dar galima pastebėti ženklų bei pasaulio medį. Kol kokios nors temos giliai neišanalizuoji, tol negali jos giliai suvokti, o aš tai darau kiekvieną dieną. Pradėjau piešti studijuodama nuo 15 min. iki 10 val. per dieną. Ir kiekvieną dieną nuoširdžiai dirbdavau. Dėstytojai sakė, kad norint kažko pasiekti reikia tai tobulinti kiekvieną dieną.
Mano kūriniuose pagrindinis veikėjas yra gamta, nes gamtos formos ir spalvos yra pagrindinis inspiracijų šaltinis. Pamąstymai apie žmogaus ir gamtos ryšį atvedė ir prie kūrinių tvarumo tema.
– Papasakokite, kaip gimsta jūsų kūriniai.
– Niekada nežiūriu, ką daro kiti. Šį bruožą turiu kiek save prisimenu. Pamenu, mokykloje vaikai žiūrėdavo, ką piešia kiti, ir bandydavo daryti kažką panašaus, o man yra atvirkščiai. Aš negaliu daryti taip, kaip daro kiti. Negaliu pažiūrėti į kito idėją ir daryti panašiai. Man neįdomu. Aš pati turiu sugalvoti, ką sukurti. Man tiesiog ateina mintis ir žinau, kad ji yra mano, ir bandau ją įgyvendinti. Ir niekada nesistengiu nieko nustebinti. Aš pati jaučiu, kad tas kūrinys yra mano, nenukopijuotas, tarsi išaugęs iš manęs.
Dirbu aliejiniais dažais arba piešiu pieštuku. Esu ir dekoravusi jau pagamintus daiktus, pavyzdžiui, dekoravau šviestuvą.
Kiek trunka sukurti vieną kūrinį, sunku pasakyti. Labai įvairiai. Gali trukti porą vakarų, gali savaitę, porą mėnesių. Dažniausiai tapau etapais, nes aliejinė tapyba taip greitai neišdžiūsta, reikia palaukti, kad galėtum dėti kitą sluoksnį.
– Ar jau galvojate apie naują parodą?
– Norėtųsi kitais metais padaryti kokią didesnę iniciatyvą – įtraukti kitas organizacijas, mokyklas, kaip, pavyzdžiui, miesto šventei buvo daromi ragai. Kodėl nepadarius kažko panašaus iš daiktų pakuočių? Galima būtų surinkti medžiagas, į veiklą įsitrauktų vaikai, tėvai, mokytojai. Tai tarsi bendra gija ir norisi šią temą aktualizuoti. Ypač menininkai, dizaineriai kuria galvodami, kaip aktualizuoti tas tvarumo idėjas.
Dar planuoju parodą Kaune, o daugiau planų kol kas neturiu.
– Kaip vertinate šiuolaikinį meną?
– Na, aš ne tiek vertinu, kiek stebiu. Dažniausiai visi menininkai būna stebėtojai. Man tas stebėjimas sukuria viziją, aš stebiu, kaip menas keičiasi. Aš to nevertinu, man tiesiog įdomu. Džiaugiuosi, kad Lietuvoje yra be galo daug kūrėjų, kad vyksta daug meno renginių. Man pačiai įdomiausia yra tapyba ir grafika, tos klasikinės technikos, ir įdomu, kaip tuos būdus žmonės atranda naujai.
– Kokių turėtumėte patarimų ar palinkėjimų jauniesiems menininkams?
– Imti ir daryti. Daryti daryti daryti… Kaip sakė mano dėstytojas – smuikininkas turi kiekvieną dieną groti. Jeigu vieną dieną nerepetuosi – žinosi tik pats, jeigu negrosi kelias dienas – girdės tavo mokytojai, o jei negrosi ilgiau – tuomet supras ir visi klausytojai. Dabar ir pati suprantu šį jo pasakymą, nes kuo daugiau kuri, tuo labiau įsitikini, kad menas yra neišsemiamas. Patarčiau nesistengti konkuruoti su kitais kūrėjais. Aš kaip tik stengiuosi į parodas įtraukti drauges, pažįstamas.
Daugiau naujienų
- Prieš 1 valandą
Tauragės miesto šventė birželio 5–8 dienomis: šurmuliuos nuo ryto iki vakaro
Yra dienų, kurios lieka širdyje. Tauro ragas 2025! Tauragės radijo studijos viešnia – Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktorė Gintarė Rakauskienė ir Kultūros skyriaus vedėja Šarūnė. Kalbino Arūnas Graželiūnas. https://open.spotify.com/episode/09zWygSvN4pKFq8x3NRY4T Birželio 5–8 dienomis Ta
- Prieš 6 valandas
Kai pavasaris suskamba eilėmis – 25-asis „Poezijos pavasaris“ Tauragėje!
Pirmieji „Poezijos pavasario“ skaitymai Lietuvoje įvyko dar 1965 metais. Jų iniciatorius – poetas Justinas Marcinkevičius. Šiandien ši poezijos šventė jau skaičiuoja 61-uosius metus. Į Tauragę Poezijos paukštė pirmą kartą atskrido prieš 25 metus – nuo tada kiekvieną pavasarį čia renkasi poe
- Prieš 11 valandų
Policijos pareigūnai informuoja apie prevencines priemones, kurias vykdys birželio mėnesį
Policijos pareigūnai, užtikrindami eismo saugumą ir mažindami eismo įvykių skaičių, birželio mėnesį Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnaujamojoje teritorijoje vykdys prevencines priemones. Birželio 2-4 d. vyks vairuotojų veiklos, nesusijusios su vairavimu, kontrolė (naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojan
- Gegužės 31, 2025
Trys vyrai, kuriems būti „tėveliu“ yra smagiausias darbas pasaulyje
„Vos gimus dukrai mano ikšioliniai tikslai pradėjo atrodyti tokie mažareikšmiai. Dabar kiekviename žingsyje galvoju ne vien apie save, bet ir savo vaiką. Kas bus jei aš kažką ten pasakysiu vienaip, jei kažką padarysiu antraip, kaip jai tai atrodys? Aš net greičio viršyti nenoriu, pagalvoju, kas bus jeigu a&s
- Gegužės 30, 2025
Džiazo spalvos improvizacijose
Gegužės 23-ąją Tauragės Pilies kiemelyje rinkosi džiazo, bliuzo ir meno mylėtojai. Tauragėje vienuoliktą kartą pradėtas Tauragės džiazo festivalis. Koncertavo Adeama Walkowiak & Latvian Blues Band (Jungtinė Karalystė – Latvija). Koncerto metu vyko gyvos tapybos performansas „Improvizacijos ant drobės“, kuriame dalyvavo s
- Gegužės 30, 2025
Prokuratūra kreipėsi į teismą dėl Tauragės ir Telšių rajonų savivaldybių tarybų narių nepagrįsto praturtėjimo
Prokuratūros teismui pateiktuose naujausiuose civiliniuose ieškiniuose prašoma iš Tauragės ir Šiaulių rajono savivaldybių tarybų narių priteisti galimai nepagrįstai jiems išmokėtas išmokas. Tyrimus atlikę teritorinių apygardų Viešojo intereso gynimo skyrių (VIGS) prokurorai siekia, kad šie pol
- Gegužės 30, 2025
Vyriausybė padės nuo šalnų nukentėjusiems ūkininkams
Trečiadienį Vyriausybės priimtu sprendimu atverta galimybė nuo užsitęsusių šalnų nukentėjusiems ūkininkams gauti kompensacijas. Vyriausybės posėdyje nutarta visoje šalyje skelbti ekstremaliąją situaciją. Nutarimas priimtas įvertinus Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, šalies savivaldybių pateiktus d
- Gegužės 29, 2025
Ketvirtadienį džiazas „juokėsi“ iš depresijų
Gana vėsų ketvirtadienio vakarą tauragiškiai susitiko su Ella Fitzgerald, tiksliau ją įkūnijusia atlikėja Laura Budreckyte ir Kauno bigbendu. Bendra pasirodymo atmosfera ir instrumentų kuriamas ritmas nukėlė į įsivaizduojamus tarpukario salonus, „barelhausus“, kuriuose kompaniją, linksmybes ir muziką mėgstantys amerikiečiai vijo
- Gegužės 29, 2025
Svarbus pokytis: išvykus gyventi į Europos valstybę, socialinio draudimo pensija bus mokama be pertraukų
Nuo šiol socialinio draudimo pensijų gavėjams, išvykstantiems gyventi į Europos valstybes, pensijų mokėjimas nebebus stabdomas. Jiems taip pat nebereikės teikti prašymų atnaujinti pensijos mokėjimą. Pakaks kartą per metus pateikti „Sodrai" dokumentą, patvirtinantį, kad žmogus yra gyvas ir gyvena užsienyje. Kas keičiasi?
- Gegužės 29, 2025
Tauragės Vytauto stadiono atnaujinimo darbai įgauna pagreitį
Tauragės miesto gyventojų ir sporto entuziastų pamėgtame Vytauto stadione prasidėjo ilgai laukti pokyčiai. Jau pradėta lieti moderni bėgimo takų danga bei paruoštos vietos, kur bus pastatyti profesionalūs lauko treniruokliai bei speciali OCR (angl. Obstacle Course Racing) trasa. Svarbu tai, kad stadionas bus visą laiką atviras, todėl
- Gegužės 29, 2025
Ką reikia žinoti apie plastikinius langus, jų priežiūrą bei ventiliaciją.
Norėdami kokybiškai ir šiltai gyventi, pasikeiskite langų tarpines. Kodėl reikia keisti langų tarpines? Standartinių guminių tarpinių eksploatacijos laikas – 5–7 metai. Langų tarpinės dažniausiai susidėvi nuo sezonų kaitos, laiko, šalčio ir karščio. Jos tampa neefektyvios ir ima p
- Gegužės 29, 2025
"Vargonų muzika Vilkyškiuose- 2025"
Labai džiaugiamės ir nuoširdžiai kviečiame į neeilinį įvykį Vilkyškiuose!Šį sekmadienį atveriame plačiai duris tarptautiniam vargonų muzikos festivaliui "VARGONŲ MUZIKA VILKYŠKIUOSE - 2025" Labai didžiuojamės ir džiaugiamės, kad po dvejus metus trukusios kapitalinės Paul Ott vargonų renovacijos, tradiciniu tapusio, tarp