Tauragiškė menininkė Areta Didžionienė nuo 2009 m. rengia personalines ir dalyvauja grupinėse parodose. 2021 m. Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakultete ji įgijo vizualinio dizaino magistro laipsnį, o nuo sausio ji – Tauragės kultūros centro dailininkė. Praėjusį penktadienį A. Didžionienė pristatė daug gerų atsiliepimų sulaukusią savo inicijuotą grupinę parodą „Ex Nova“.
– Kokia jūsų kaip menininkės istorija? Nuo ko pradėjote?
– Menu rimčiau užsiimu jau daugiau kaip 10 metų, bet meno studijas baigiau tik pernai. Dabar jau esu diplomuota menininkė, o ilgą laiką buvau mėgėja. Tapydavau ir neakivaizdžiai studijuodama teologiją, paskui – ekonomiką. Mano gyvenimas taip susiklostė, kad meno mokytis negalėjau, kadangi studijos buvo dieninės. Vėliau mano gyvenime atsirado vizualinio dizaino studijos. Buvo galima pasirinkti, kokios technikos nori mokytis. Pasirinkau piešti ir su piešiniais pieštuku pabaigiau savo studijas, toks buvo ir mano baigiamasis darbas. Iki tol nelabai mokėjau piešti pieštuku, nes rinkausi tik tapyti, pradėti piešti man buvo pati didžiausia baimė ir iššūkis. Baigusi studijas supratau, kad galiu ne tik tapyti, piešti, bet ir kurti kažką naujo.
– Naujausia paroda „Ex Nova“ norėjote priminti apie tvarumo svarbą. Kokia jūsų asmeninė nuomonė apie dabartinę situaciją pasaulyje?
– Pati apie tai susimąsčiau matydama šią problemą kasdienybėje. Visada pirkdama stengiuosi paimti produktus su mažiau įpakavimo, į parduotuvę nešuosi pirkinių maišelį, jei neturiu, prašau nebenaudojamos kartoninės dėžutės. Tokiais mažais žingsneliais stengiuosi prisidėti prie gamtos saugojimo. Iš to, ką mes kiekvieną dieną naudojame ir išmetame, galima padaryti meną. Paroda norėjau priminti, sukelti diskusiją ir paskatinti visus apgalvoti, kiek daug visko sudedama į vieno produkto įpakavimą. Manau, menininko užduotis yra ne rasti atsakymą, bet priversti susimąstyti, pasiūlyti idėją.
– Priešpaskutinė jūsų darbų paroda pavadinta „Arbareto“, pastaroji – „Ex Nova“. Ką jie reiškia?
– Esperanto kalboje arbareto reiškia giraitė, šilelis. Šį žodį sužinojau netikėtai – pernai mane pakvietė į svečius Anykščiuose. Pažįstama esperanto kalbos mokosi rimčiau nei aš ir mums bevaikštant Anykščių šilelyje ji paklausė, ar žinau, kaip esperantiškai yra šilelis. Nežinojau. Nuskambėjęs žodis įstrigo, o ir buvo panašus į mano vardą – Areta. Mano paveiksluose daug gamtos motyvų, taigi supratau – taip ir pavadinsiu parodą.
Pastarosios parodos pavadinimas „Ex Nova“ reiškia buvęs naujas daiktas. Panaudota dėžutė, prikelta antram gyvenimui, tampa meno kūriniu. Pavadinimą tiesiog logiškai sukūriau. Nova esperanto kalboje yra naujas, ex – buvęs. Draugėms, su kuriomis rengėme bendrą parodą, pasiūliau šį pavadinimą, ir jos sutiko.
– Ar seniai kuriate? Ar pamenate, koks buvo jūsų pirmasis kūrinys?
– Kūrybą mėgau dar mokykloje. Labai mėgau piešti, bet, kol mokiausi mokykloje, nebuvo jokio dailės būrelio. Neturėjau galimybės niekur tobulintis. Baigusi mokyklą ištekėjau ir kurį laiką nesimokiau. Įkūriau savo gėlių saloną, dirbau ten ir vis tiek nusprendžiau, kad noriu studijuoti. Tiesiog nuvažiavau į Klaipėdos universitetą ir sakiau – kur bus vietų, ten ir stosiu. Norėjau stoti į dailę pedagoginiame, bet jau nebepriėmė dokumentų. Sakė, pasimokius metus bus galima perstoti į kitą studijų programą, bet sužinojau, kad dailės studijos mokamos, o už teologijos studijas nemokėjau, tai ir neperstojau. Buvau įsitikinusi, kad gėlių saloną turėsiu visą gyvenimą ir tą patį darbą dirbsiu, tik tiesiog norėjau studijuoti. Po teologijos studijų baigiau ir ekonomikos magistrantūrą. Uždariau gėlių saloną ir pradėjau tapyti. Norėjosi daugiau laiko skirti menui. 13 metų dirbus gėlių salone jau norėjosi pokyčių. Man nuobodu, kai žinau, kad galiu viską padaryti, norisi iššūkių.
Savo pirmąjį kūrinį labai gerai prisimenu, nes sugalvojusi tapyti susiradau vieną dailininką Palangoje. Turėjau vos kelis darbelius, bet žinojau, kad man reikia patarimų, ir 2009 metais pirmąsyk nuvažiavau pas jį konsultacijų. Trečią ar ketvirtą kartą nuvykusi parodžiau jam savo paveikslą, o jis ir sako: „Tai yra meno kūrinys, tu turi rimtai dirbti ir tobulėti“. Ir pridūrė, kad jei planuoju rimtai dirbti, tai jis net užleisiąs savo eilę parodai Palangoje.
Daug kas norėjo nupirkti mano pirmąjį darbą, kuriame pavaizduota į angelą panaši figūra. Tai kaip simbolis vidinio žmogaus, tarsi nematomo žmogaus pasaulio. To darbo nepardaviau, jis kabo namuose. Tai gražus prisiminimas, kad dailininkas įvertino mano darbą kaip meno kūrinį.
– Iš kur semiatės idėjų kurti? Kokios temos vyrauja jūsų kūryboje?
– Dažniausiai idėjos atsiranda mano galvoje. Aš negaliu to paaiškinti. Anksčiau turėdavau labai daug idėjų, atrodė, kuriant jų tik daugėja. Po studijų situacija kiek pasikeitė, nes studijuojant reikėdavo viską paaiškinti ir pristatyti darbus. Taigi dabar labai įsijungia protas, o iki studijų kūriau visai kitaip – intuityviai. Atsiradus vaizdui galvoje atsistoju prie drobės ir tapau, kol kažkas panašaus pavyksta.
Po studijų labai gilinausi į baltų kultūrą ir simbolius. Mano kūryboje vis dar galima pastebėti ženklų bei pasaulio medį. Kol kokios nors temos giliai neišanalizuoji, tol negali jos giliai suvokti, o aš tai darau kiekvieną dieną. Pradėjau piešti studijuodama nuo 15 min. iki 10 val. per dieną. Ir kiekvieną dieną nuoširdžiai dirbdavau. Dėstytojai sakė, kad norint kažko pasiekti reikia tai tobulinti kiekvieną dieną.
Mano kūriniuose pagrindinis veikėjas yra gamta, nes gamtos formos ir spalvos yra pagrindinis inspiracijų šaltinis. Pamąstymai apie žmogaus ir gamtos ryšį atvedė ir prie kūrinių tvarumo tema.
– Papasakokite, kaip gimsta jūsų kūriniai.
– Niekada nežiūriu, ką daro kiti. Šį bruožą turiu kiek save prisimenu. Pamenu, mokykloje vaikai žiūrėdavo, ką piešia kiti, ir bandydavo daryti kažką panašaus, o man yra atvirkščiai. Aš negaliu daryti taip, kaip daro kiti. Negaliu pažiūrėti į kito idėją ir daryti panašiai. Man neįdomu. Aš pati turiu sugalvoti, ką sukurti. Man tiesiog ateina mintis ir žinau, kad ji yra mano, ir bandau ją įgyvendinti. Ir niekada nesistengiu nieko nustebinti. Aš pati jaučiu, kad tas kūrinys yra mano, nenukopijuotas, tarsi išaugęs iš manęs.
Dirbu aliejiniais dažais arba piešiu pieštuku. Esu ir dekoravusi jau pagamintus daiktus, pavyzdžiui, dekoravau šviestuvą.
Kiek trunka sukurti vieną kūrinį, sunku pasakyti. Labai įvairiai. Gali trukti porą vakarų, gali savaitę, porą mėnesių. Dažniausiai tapau etapais, nes aliejinė tapyba taip greitai neišdžiūsta, reikia palaukti, kad galėtum dėti kitą sluoksnį.
– Ar jau galvojate apie naują parodą?
– Norėtųsi kitais metais padaryti kokią didesnę iniciatyvą – įtraukti kitas organizacijas, mokyklas, kaip, pavyzdžiui, miesto šventei buvo daromi ragai. Kodėl nepadarius kažko panašaus iš daiktų pakuočių? Galima būtų surinkti medžiagas, į veiklą įsitrauktų vaikai, tėvai, mokytojai. Tai tarsi bendra gija ir norisi šią temą aktualizuoti. Ypač menininkai, dizaineriai kuria galvodami, kaip aktualizuoti tas tvarumo idėjas.
Dar planuoju parodą Kaune, o daugiau planų kol kas neturiu.
– Kaip vertinate šiuolaikinį meną?
– Na, aš ne tiek vertinu, kiek stebiu. Dažniausiai visi menininkai būna stebėtojai. Man tas stebėjimas sukuria viziją, aš stebiu, kaip menas keičiasi. Aš to nevertinu, man tiesiog įdomu. Džiaugiuosi, kad Lietuvoje yra be galo daug kūrėjų, kad vyksta daug meno renginių. Man pačiai įdomiausia yra tapyba ir grafika, tos klasikinės technikos, ir įdomu, kaip tuos būdus žmonės atranda naujai.
– Kokių turėtumėte patarimų ar palinkėjimų jauniesiems menininkams?
– Imti ir daryti. Daryti daryti daryti… Kaip sakė mano dėstytojas – smuikininkas turi kiekvieną dieną groti. Jeigu vieną dieną nerepetuosi – žinosi tik pats, jeigu negrosi kelias dienas – girdės tavo mokytojai, o jei negrosi ilgiau – tuomet supras ir visi klausytojai. Dabar ir pati suprantu šį jo pasakymą, nes kuo daugiau kuri, tuo labiau įsitikini, kad menas yra neišsemiamas. Patarčiau nesistengti konkuruoti su kitais kūrėjais. Aš kaip tik stengiuosi į parodas įtraukti drauges, pažįstamas.
Nuo balandžio, prasidėjus antrajam metų ketvirčiui, keičiasi „Sodros" išmokų minimalios ir maksimalios ribos. Tai itin aktualu tiems gavėjams, kurių pajamos yra mažiausios arba didžiausios. Ligos, motinystės, tėvystės bei vaiko priežiūros išmokos apskaičiuojamos individualiai, remiantis žmogaus pajamomis. Vis dėlto taikomi nust
Sezoninės infekcijos kasmet tampa iššūkiu vaikų organizmui – sloga, kosulys, gerklės skausmas ir karščiavimas jį silpnina ir trikdo kasdienį ritmą. Nors svarbu laiku reaguoti į ligą, dar svarbiau – nuosekliai stiprinti jų imuninę sistemą ištisus metus. Kokie kasdieniai įpročiai padeda išlaikyti stiprų
Lietuvos banko duomenų analizė atskleidė išskirtinę situaciją – lietuviai neprivalomam automobilių draudimui išleidžia bene 4 kartus daugiau negu savo pačių finansinei apsaugai nuo nelaimingų atsitikimų, sunkių sužalojimų ar ligų. Ekspertė atskleidžia, kad tai yra kone įprasta praktika – gyventojai prioritetą teikia savo t
Balandžio 1-oji – tai diena, kai daugelis leidžia sau pajuokauti. Tačiau yra vietų, kur pokštai net ir tokią dieną nepriimtini. Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeris 112 – viena jų. Kiekvienas skambutis čia gali reikšti realų pavojų, o melagingi skambučiai užima telefono linijas ir gali lemti skaudžias pasekmes
Policijos pareigūnai, užtikrindami eismo saugumą ir mažindami eismo įvykių skaičių, balandžio mėnesį Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnaujamoje teritorijoje vykdys šias prevencines priemones: Balandžio 1 – 4 d. važiavimo per sankryžas, šviesoforo signalų paisymo, važiavimo per geležinkelių pervažos k
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) parengė teisės aktų projektus, kaip būtų galima tobulinti antrąją pensijų kaupimo pakopą ir teikia juos visuomenei svarstyti. Pataisomis siekiama didinti sistemos patrauklumą ir lankstumą, užtikrinti savanorišką dalyvių įsitraukimą ir įgyvendinti Konstitucinio teismo nutarimą, numatant galimybe
Gydytojos, tremtinės Dalios Grinkevičiūtės (1927–1987) atsiminimai „Lietuviai prie Laptevų jūros" – vienas reikšmingiausių Rytų ir Vidurio Europos literatūros kūrinių. Į šešioliką kalbų ir verstas ir plačiai pasaulyje žinomas kūrinys – vienas ryškiausių sovietinių represijų liudijimų, lietuvių atm
Tauragės rajono savivaldybės administracija ir UAB „Šilutės polderiai“ pasirašė sutartį dėl Tauragės rajono savivaldybės Gaurės seniūnijos privažiuojamojo kelio prie Lukšiškių nuo kelio 147 Tauragė–Pašventys remonto darbų. Vadovaujantis 2025 m. vasario 5 d. Tauragės rajono savivaldybės tarybos s
Tauragės rajono savivaldybės administracija (kodas 188737457), kurios buveinė Tauragėje, Respublikos g. 2, skelbia statinių (kioskų) Tauragėje, Spaustuvės g. 1, elektroninius nuomos aukcionus. Kiekvienas statinys (kioskas) išnuomojamas 5 metų terminui (su galimybe pratęsti nuomos sutartį iki 10 metų). Numatytas veiklos pobūdis kiekviename st
Pareigūnai ieško į Švediją dirbti išvykusio ir be žinios dingusio Martyno Rupainio, gim. 1989 m. Nuo 2025 m. kovo mėn. su minėtu vyru susisiekti nėra galimybės. Vyras apie 180 cm ūgio, tamsiai rudų trumpų plaukų. Galinčių suteikti tyrimui vertingos informacijos, prašome pranešti Tauragės apskrities vyriausi
Dirbtinė oda baldams yra puikus pasirinkimas tiems, kurie ieško patvaraus, lengvai prižiūrimo ir estetiškai patrauklaus sprendimo savo namams ar biurui. Tačiau rinkoje siūlomas labai platus šios medžiagos asortimentas – nuo pigios ir trumpalaikės iki aukščiausios kokybės, sunkiai atskiriamos nuo natūralios odos. Ka
Šiandien vis daugiau žmonių ieško sprendimų, kaip ne tik apsaugoti savo turtą, bet ir gyventi patogiau. Vienas iš tokių sprendimų — stumdomų kiemo vartų automatika. Tai ne tik patogumas, bet ir saugumo garantas, kurį galima pritaikyti tiek privačiuose namuose, tiek komerciniuose objektuose. Automatizuoti slenkami vartai