Visada džiaugiuosi, kai parašo dailininkas, kraštietis, Tauragės Garbės pilietis, apdovanotas Tauragės apskrities garbės ženklu „Už nuopelnus Tauragės apskričiai“ Alfonsas Čepauskas. Jo neišmatuojamoje ir neaprėpiamoje kūrybos versmėje visada randama naujienų. Ar tai būna nauji dailės, grafikos darbai, ar skulptūros, ar išeina nauja knyga, ar straipsnis, ar unikalus pasveikinimas švenčių proga. Alfonsas visada kuria, savo pavyzdžiu, manau, užkrėsdamas, paskatindamas ir kitus kūrėjus, gerokai jaunesnius. Štai ką rašo Maestro: „Gavau puikų, modernų "Statybos ir architektūros" žurnalą, sutinkantį savo šimto metų jubiliejų. Malonu, kad redakcija prisiminė ir mane, kur apie porą dešimtmečių tvarkiau žurnalo formą. Siunčiu gražiai, pirmuose puslapiuose pateiktą straipsnį su keliomis iliustracijomis. Gyvenimas greitai bėga, veikla lėtėja, tad prisiminti jaunystės darbus ypač malonu.“
Džiaugiuosi dėl savo bičiulio Alfonso kūrybinių pajėgumų, o dėl veiklos lėtėjimo atsakiau Alfonsui Kristijono Donelaičio žodžiais iš poemos METAI: „Žinom juk, kad ratas sens, pamaži besisukdams/ Tą daugsyk apgauna, kur vis ritasi šokdams; / O kieksyk sutrūksta jis permier besisukdams”
Pažintis
Susipažinau su dailininku Alfonsu Čepauskui jau seniai. Tai buvo apie 1982-3 metus, kuomet dirbau Tauragės rajono kultūros skyriaus vedėju. Alfonsas užėjo į kabinetą, smagiai ir nuoširdžiai pasikalbėjome ir štai jau taip kalbamės virš 40 metų. Nuo pirmos bendravimo akimirkos supratau, kad susitikau ne su eiliniu žmogumi, o su tikru, žinomu Lietuvoje ir užsienyje menininku, produktyviu dailininku, grafiku, tapytoju, skulptoriumi, žurnalistu, keliautoju, sporto meistru. „Užkabino“ ir tai, kad Alfonsas buvo ir tebėra labai didelis savo gimtojo krašto – Gedgaudiškės, Skaudvilės, Tauragės – patriotas. Kiek vėliau, labiau susipažinęs su jo kūryba, pamačiau, kad tai ne tuščios kalbos. Savo meilę gimtinei jis įrodė rimtais darbais.
Trumpa dosjė
Alfonsas Čepauskas gimė 1929 m. kovo 18 d. Tauragės rajone, Gedgaudiškėje, netoli Skaudvilės. 1947 metais persikėlė į Tauragę. Iš čia buvo pašauktas į sovietinę armiją. 1957 metais įstojo į Kauno St. Žuko taikomosios dailės technikumą, kurį baigęs, pradėjo dirbti meniniu redaktoriumi žurnalo „Mokslas ir technika“ redakcijoje Vilniuje. 1968 metais įstojo į žurnalistų sąjungą, po metų – pradėjo dalyvauti parodose ir iki šiol jose sėkmingai dalyvauja.. 1973 metais pradėjo dirbti „Mūsų sodų“ redakcijoje, dirbo ir žurnalo „Statyba ir architektūra“ meniniu redaktoriumi. 1978 metais įstojo į Lietuvos dailininkų sąjungą. 1983 m. išrinktas Vilniaus, 1987 m. Lietuvos ekslibrisininkų klubo pirmininku. Dabar yra šio klubo Garbės pirmininkas.
Čepauskas kuria lakštinę grafiką, tapybą, mažąją skulptūrą, metalo plastiką, asambliažus, yra gerai įvaldęs kompiuterinę techniką.... Jis organizavo daugybė tarptautinių ekslibrisų parodų, konkursų. Tarp jų keletą Skaudvilėje ir Tauragėje. Tauragės 500 metų jubiliejaus proga jis organizavo tarptautinė ekslibrisų konkursą, vertinimo komisijos pirmininku teko garbė būti šių eilučių autoriui.
Tiesioginis darbas ir kūryba
Nuo 1962 m. žurnalo „Mokslas ir technika“ meninis redaktorius, 1973–1989 m. žurnalo „Mūsų sodai“ meninis redaktorius. Nuo 1978 m. kartu ir žurnalo „Statyba ir architektūra“ dailininkas. Sukūrė ir paskelbė kelis šimtus iliustracijų žurnaluose, iliustravo rašytojų kūrinių. Sukūrė per 1200 ekslibrisų, apie 300 estampų, keliasdešimt skaitlingų grafikos ciklų Lietuvos istorinėmis temomis: „Karšuvos poringė“, „Trapėnų kronikos“, „Išlikimo kelias“, „Lizdeika“, „Karšuvos mitas“ ir daugelį kitų atspindinčius individo būties, veiklos įprasminimo filosofinius pamąstymus: „Būties ženklai“, „Žemiškos interpretacijos“, „Gyvenimiškos atodangos“, „Genokavitacija“, „Troškimų saugykla“, „Siluetai“, „Simbiozė“ ir kt. Sukūrė plakatų, tapybos, asambliažų, fotokoliažų, instaliacijų, kamerinių medžio skulptūrų, mažosios metalo plastikos skulptūrėlių. Dalyvavo daugelyje užsienio šalių tarptautinių parodų. Surengė per 60 asmeninių ekslibrisų ir grafikos parodų Lietuvoje ir užsienyje. Tarptautiniuose konkursuose pelnė per penkiasdešimt įvairių apdovanojimų. Dvidešimt metų vadovaudamas „Lietuvos ekslibrisininkų“ klubui surengė apie šimtą vietinių ir tarptautinių parodų: „Vilnius-metropolis Lituanie“, „Gediminui-650“, "Sakralinis ekslibrisas", „Catechismus-450“, „Lietuvos mokyklai-600“, „Baltijos kelias '89“, „M. K. Čiurlioniui-125“, "Žalgiriui-600", „1863 sukilimas“,„M. K.Oginskiui-250“ ir daugelį kitų bei kitokių renginių. Sudarė keliasdešimt parodų katalogų, bibliografinių leidinių, publikavo straipsnius apie parodas, konkursus, kūrybą Lietuvos ir užsienio leidiniuose.
Skaudvilėje (Tauragės r.) atidaryta nuolatinė "Alfonso Čepausko dailės galerija", kurioje eksponuojama arti 600 meno kūrinių, autorinių ir kitokių leidinių.
Organizavo pirmąsias sportinio turizmo didžiausio sudėtingumo keliones motociklais, 1975 m. vadovavo keliautojams, kurie pirmieji įveikė Kyzylkumų, Karakumų dykumas motociklais maršrutu Dušanbė-Samarkandas-Učkudukas-Chiva-Ašchabadas. Sukūrė apie keliones tapybos ciklą "Dykumose ir oazėse", fotokoliažų ciklą "Kelionių miražai", Išleido šešias knygutes "Septintasis malonumas: kelionės motociklu".
Mažai kas pasikeitė
Štai taip savi feisbuko paskyroje rašiau prieš beveik šešis metus, nes 2025-ųjų kovo 18 d. Alfonsui sukaks 96-eri. O tada buvo 90. Nedaug kas pasikeitė, tik metų keletas prisidėjo, todėl, kiek paredagavęs , siūlau paskaityti: „Dailininkui grafikui, keliautojui, žurnalistui, Tauragės Garbės piliečiui Alfonsui Čepauskui sukanka 90 metų! „Man tik devyniasdešimt!“ – atsiimdamas iš žurnalisto, fotografo, menininko Zino Kazėno kurtą atminimo dovaną, prieš keletą dienų sakė A.Čepauskas. Mūsų kraštietis kovo 6 d. (2019 m.) pagerbtas žurnalistų senjorų klubo susirinkime Lietuvos teatro sąjungos salėje, kur susirinko klubo nariai, dalyvavo žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, kiti svečiai ir kolegos.
Tas Alfonso Čepausko pasakymas parodo visą mūsų kraštiečio natūrą. Prieš metus laiko (2018 m.) skambinu Alfonsui iš pat ryto, dar lovoje besivartydamas, gražią kovo 18 dieną, norėdamas pasveikinti su 89-uoju gimtadieniu. Atsiliepia žvalus Alfonsas ir paklaustas, kaip švenčia gimtadienį, sako:
- Skulptūrą drožiu. Sode.
Truputį susigėdau tuomet, kad aš „šmotą“ jaunesnis guliu štai lovoje, o Alfonsas dirba. Ir taip jis visą gyvenimą. Jei ne drožia, tai fotografuoja, jei jau nebekeliauja savo motociklu „Jawa“ po dykumas (beje, jo legendinis motociklas atsidūrė Nemakščiuose „Aštuonračio“ muziejuje patikimose muziejaus įkūrėjo Leono Tamulevičiaus rankose, Alfonsas jį padovanojo), tai spaudžia ekslibrisus, jei ne tašo akmenį, tai tapo, jei ne rašo knygas, straipsnius, tai lipdo, jei ne keliauja su parodomis po pasaulį, tai organizuoja jas. O kiek jų suorganizuota Tauragėje, Skaudvilėje, savo gimtajame krašte. Visa tai mūsų prusinimui, mūsų lavinimui, mūsų vertės suvokimui ir šlovingosios krašto istorijos priminimui. Dailininko, Menininko Alfonso mintyse, galvoje beveik visada gimtasis kraštas, Gedgaudiškės kaimas, Skaudvilė, Tauragė. Čia prabėgo jo vaikystė ir jaunystė, atrdodo, kad čia ir jo gausios kūrybos įkvėpimo šaltinis, čia, Skaudvilėje, Alfonso Čepausko vardo puikioje galerijoje, jo dovanoti kūriniai džiugina lankytojų akis ir Skaudvilės prestižą kelia.
Alfonso Čepausko kūryba daugiaplanė ir universali. Dailininkas tikras eksperimentatorius, nevengiantis ieškoti naujų meno išraiškos būdų ir formų ir tam naudoja skirtingas grafikos technikas, skirtingus meno žanrus. Jo kūrybos lauke yra ekslibrisas, estampas, iliustracija, asambliažas, skulptūra, koliažai, kelionių eskizai, etiudai. O vaikystėje girdėti pasakojimai, legendos apie Karšuvą, įspūdingos gamtos apsuptis, turtinga Tauragės krašto istorija – pagrindinis jo siužetų maitintojas.
Kada tik Maestro atvyksta į Tauragę, niekada tai nebūna tuščias atvykimas. Visada Alfonsas atveža parodą, pristato ją pats, atgabena naują savo knygą ar naują idėją. Būna taip: atvažiuoja iš Vilniaus autobusu, jei tai žiema (dar pernai pats už savo automobilio vairo buvo ne kartą atvykęs), pasikalba su reikalingais žmonėmis, pristato parodą, paskleidžia naujų idėjų ir skuba į autobusų stotį grįžti atgal į Vilnių. Kelyje praleidžia kokias 7-8 valandas tam, kad Tauragėje pabūtų valandą ar dvi.
Štai ir kovo 11-ąją, dailininkas Alfonsas Čepauskas atvažiavo į Tauragę, kur kultūros rūmuose pristatė tarptautinę ekslibrisų parodą „Atkurtai Lietuvai – 100“. Atvažiavo ir vėl išlėkė – kaip visada. Garbųjį Maestro jubiliejinio 90-ojo gmtadienio proga sveikino Tauragės rajono savivaldybės vadovai, Tauragės kultūros centro, muziejaus, kultūros paveldo tarnybos žmonės, kiti kraštiečiai. Alfonsas Čepauskas vėl turi pasiūlymų tauragiškiams dėl parodų rengimo, dėl savo personalinės, jubiliejinės parodos Tauragėje. Jubiliatas išskubėjo į Vilnių, nes, pasak jo, laukia susitikimas Dailininkų sąjungoje, kiti renginiai. Juose 90-metį švenčiantis mūsų kraštietis bus pagerbtas. Šį Menininką tikrai yra už ką gerbti.“ Taip baigiasi mano prisiminimai ir rašinys apie Alfonso 90-metį.
Panašiai buvo paminėtas ir Alfonso 95-metis. Kaip pats Maestro sako – po 90 metų kiekvieni metai jau yra jubiliejiniai. Kaip visada su humoro gaidele kalba Alfonsas. 95-mesčio progą į Vilnių vyko mūsų valdžios atstovai, skaudviliškiai, tauragiškai...
Štai dar vienas nesenas bičiulio laiškas iš pandeminio laikotarpio:
„ Kvietė atvažiuoti, į Plungę, tačiau nevažiavau, bet pasiekė maloni žinia. Tapau vienu iš trijų laureatu, atvežė ir medalį. Tai buvo didžiulė staigmena. Niekada to nesitikėjau. Šeštadienį Skaudvilėje vyks šventė. Rengiuosi atvažiuoti "su kauke". Mat priklausau "super" rizikos grupei, o turiu dar ČIA kai ką padaryti, užbaigti. Ką gi, pasigyriau Tau apie netikėta žinią ir liekuosi toliau slinkti finišo link. Sėkmės Tau visuose veiklos baruose, geros sveikatos ir nuotaikos “.
Labai apsidžiaugiau,
kai šių, 2024-ųjų, metų kovo 17 dieną, žiūrėjau LRT TV laidą „Duokim garo“, kurioje gausiai ir gražiai pasirodė Tauragės meno kolektyvai, bet labiausiai apsidžiaugiau dėl to, kad buvo parodytas išsamus reportažas iš Skaudvilės Alfonso Čepausko dailės galerijos. Ačiū Linai Mačiulei už puikų galerijos pristatymą laidoje.
Kaip nesidžiaugsi, jei jau kitą dieną, kovo 18, garbingajam Maestro , sukako 95-eri metai. Gražus amžius, gražūs jo darbai. O ši laida tarsi priminimas mums, tauragiškiams, skaudviliškiams, kad turime kuo didžiuotis, turime nuostabų menininką, garsinantį kraštą visame pasaulyje.
Rašyti apie Alfonsą Čepauską būtų galima labai daug, vardinti titaniškus jo darbus. Geriausias būdas susipažinti su kūryba – nuvykti į Skaudvilės jo vardo galeriją. Ten tada ir suprasite, kokio masto menininką mūsų žemė išaugino. Tuo pagrįstai galime didžiuotis ir linkėti kraštiečiui stiprios sveikatos, naujų parodų ir susitikimų.
Nuotraukos iš Eugenijaus Šalčio archyvo
Vyriausioji rinkimų komisija patenkino Tauragės savivaldybės tarybos narės Rimos Bandzinaitės-Latožienės prašymą atsistatydinti ir pripažino tarybos nario įgaliojimus nutrūkus nesuėjus terminui. R. Bandzinaitę-Latožienę Tauragės savivaldybės taryboje pakeis Liberalų sąraše pirmoji tarybos nario mandato negavusi kandidatė Sonata Jurgil
Etninės kultūros globos taryba savivaldybių kultūros ir švietimo skyriams išsiuntė raštą, kuriame raginama puoselėti lietuviškas tradicijas advento ir kalėdiniu laikotarpiu. Jame atkreipiamas dėmesys, kad Lietuva pasižymi ypač turtingomis ir išskirtinėmis kalendorinių švenčių tradicijomis. Jų puoselėjimą i
Pirmadienį gūsingo vėjo išversti medžiai ir nulaužtos šakos pridarė nemažai žalos tinklui. „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) duomenimis, iš viso yra daugiau 1000 pažeistų tinklo vietų, kur reikia atlikti remonto darbus. Padarinius operatyviai šalina daugiau kaip 200 brigadų, tačiau darbus sunkina tebe&
Burnos skalavimo skystis – viena iš dažniausiai reklamuojamų burnos higienos priemonių, kuri žada gaivų kvapą, apsaugą nuo bakterijų ir netgi dantų emalio stiprinimą. Tačiau ar šis produktas tikrai yra būtinas kasdienėje dantų priežiūros rutinoje? Ar jis gali pakeisti dantų šepetėlį ar siūlą? Profesionali odontologijos k
Artėjant žiemos šventėms pradedame mąstyti dvasingiau. Kalėdos, Kristaus užgimimo šventė, pasėja meilės artimui grūdą ne tik praktikuojančių krikščionių širdyse. Tam nebūtini gilūs religiniai įsitikinimai, Kalėdų šventės prasmė slypi bendražmogiškų vertybių ir dvasinių prasmių pajautime, kuris savaime užlie
Lietuvai nusprendus pertvarkyti karo prievolės sistemą, nuo 2026 m. į šauktinių sąrašus bus įtraukti visi mokyklą baigę ir 18 m. sulaukę jaunuoliai. Taip bus sudarytos sąlygos ateityje pereiti prie visuotinio šaukimo. Tuo tarpu Suomijoje visuotinė karinė tarnyba yra privaloma jau daugiau nei šimtmetį, o apklausos rodo, k
Užbaigus remonto darbus Tauragėje duris atvėrė lopšelio-darželio „Pušelė“ II korpusas. Šiame korpuse iš viso atnaujintos šešios grupės, iš kurių dvi – papildomai įrengtos ikimokyklinio ugdymo grupės vaikams nuo 1 iki 1,5 metų. Tauragės savivaldybėje tai jau trečia ikimokyklinio ugdy
Tauragė ilgus metus buvo žinoma kaip regionas, iš kurio dažniau išvykstama, nei grįžtama. Martynas Aužbikavičius – iš Tauragės kilęs, čia užaugęs, šiandien sėkmingai kuriantis tarpdisciplininis menininkas. Po 10-ies metų Martynas grįžta į gimtąjį miestą dar kartą čia įspausti spalvoto pėdsako, šįkart –
Privačiam asmeniui priklausantys istoriniai Lietuvos banko Tauragės skyriaus rūmai nuo 2020 m. spalio 1 d. neteko pagrindinio nuomininko – „Luminor“ banko, kuris nutarė, kad visoje apskrityje jam neverta turėti nė vieno padalinio. Mažosiose patalpose dar veikia vienas kitas biuras, tačiau pastato pagrindinė operacijų salė stovi tu
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad smulkieji verslininkai jau gali įsigyti verslo liudijimus 2025 m. Tai ypač aktualu gyventojams, kurie veiklą pradės vykdyti jau nuo sausio mėn. pradžios, nes jie turėtų pasiruošti iš anksto ir verslo liudijimą įsigyti nelaukiant paskutinių šių metų dienų. Patogiausia tą padar
Mintimis dalinasi Janina Pukelienė, Tauragės Jovarų pagrindinės mokyklos direktorė. Kalbino Arūnas Graželiūnas. https://open.spotify.com/episode/6ZvaPL4Dh9acIKZ3Y3y4hR ...iš istorijos... - Prisiminėme visus keturis buvusius mokyklos direktorius nuo pirmojo iki ketvirtojo - Valentiną Pocevičių, Algirdą Medeikį, Eugenijų Šaltį