Autorės nuotrauka
Nepaisant prasidedančio ankstyvo pasiruošimo Kalėdoms, artėjantis advento laikotarpis po truputį į visų širdis atneša džiugesį, vidinę ramybę. Įpusėjus lapkričiui prasideda advento vainikų pynimo edukacijos, primenančios gilias šio laikotarpio tradicijas. Kokios jos ir ką reiškia, plačiau papasakoti sutiko Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centro vedėja, renginių organizatorė-edukatorė Jurgita Brazauskienė.
Adventas yra krikščioniškas laikotarpis, kurio metu tikintieji ruošiasi Jėzaus Kristaus gimimo šventei – Kalėdoms. Žodis adventas kilęs iš lotyniškos frazės „Adventus Domini“, reiškiančios Viešpaties atėjimą. Advento laikotarpis yra įvairios trukmės, o jo pradžios data kasmet keičiasi. Jis prasideda ketvirtąjį sekmadienį prieš Kalėdas (dar vadinamą Advento sekmadieniu ir Pirmuoju advento sekmadieniu), kuris gali būti nuo lapkričio 27 d. iki gruodžio 3 d., ir visada baigiasi Kalėdų išvakarėse (per Šv. Kūčias, gruodžio 24 d.). Šiais metais Adventas prasidės gruodžio 3-iąją.
Advento vainikas
Kaip rašoma puslapyje bernardinai.lt, advento vainikas yra simbolis. Kadangi jis apskritimo formos, o pastarasis nuo seno siejamas su amžinybe, vienybe, metų ciklu, tokia simbolika priskiriama ir advento vainikui. Negana to, jis yra žiedo formos, o žiedas reiškia ištikimybę – šią simboliką perima ir advento vainikas. Būtent dėl simbolikos ir yra labai svarbu, kad jis išlaikytų klasikinę apskritą formą ir netaptų tiesiog eglišakių, gėlių, riešutų, cinamono lazdelių ir panašių atributų kompozicija. Pirmą kartą advento vainiko žvakės buvo uždegtos Vokietijoje, Hamburge, XIX amžiuje.
Kaip pasakojo J. Brazauskienė, tuo laikotarpiu Hamburge buvo labai daug našlaičių, miegodavusių miesto gatvėse, o vienas kunigas tais vaikais ėmė rūpintis. Advento laikotarpiu, trokšdamas laikotarpiui suteikti daugiau sakralumo, jis nusprendė, kad nuo advento pradžios kiekvienas vaikas kasdien galėtų uždegti po žvakutę. Tokiam tikslui vienas iš pastoriaus draugų iš medžio pagamino ratą, skirtą toms žvakėms sustatyti. Ant to rato dėdavo 24 žvakeles. Žinoma, tai buvo labai nepatogu, tad buvo nuspręsta palikti 4 žvakes ir po vieną jas uždegti kiekvieną advento sekmadienį.
Autorės nuotrauka
Jurgita priminė, kad žvakės Advento vainike turi būti tam tikrų spalvų – trys iš keturių žvakių violetinės, o ketvirtoji – rožinė. Violetinės siejamos su atgaila, o štai rožinė – su džiaugsmu.
– Dažnas ir penktą žvakę vainike pastatydavo per Kalėdas – ji turi būti balta, su žinia, kad Kristus jau gimė, – teigė J. Brazauskienė.
Pasak jos, mūsų krašte žmonės vainikus puošdavo labai paprastai – svogūnais, obuoliukais, dėdavo, ką turėdavo. Uždegdavo tik vieną žvakę, kiekvieną sekmadienį tą pačią. O eglišakės, kuriomis puošiamas vainikas, yra Kristaus gimimo simbolis.
Pasninkavimo tipai
Jurgita pasakojo, kad adventas yra susikaupimo, ramybės laikas. Šiuo laikotarpiu vienas pagrindinių dalykų buvo pasninkavimas, nes žmonės tikėjo, kad per adventą, o ypač per Kūčias, antgamtiškos jėgos gali padėti išsipildyti svajonėms. Tos svajonės dažniausiai būdavo apie šeimos gerovę, ateinančių metų derlių.
– Per adventą žmonės ypač laikydavosi pasninko. Pas mus pasninkas būdavo sausasis, kai tris kartus per savaitę negalėdavai valgyti jokio gyvulinės kilmės maisto nei vandens gerti. Ir būdavo juodasis, kai galėdavai gerti vandenį ir valgyti duoną. Vėliau bažnyčia palengvino sąlygas – tas tris dienas buvo galima valgyti pieniškus produktus, nes žmonės labai pasiilgdavo tokio maisto, – kalbėjo J. Brazauskienė.
Pasak jos, galiausiai liko tik pasninkavimas penktadieniais. Pasninko nesilaikyti galėdavo tik ligoniai ir vaikai iki 10 metų. Pasak Jurgitos, jai teko girdėti, kad kai kurie tėvai liepdavo laikytis pasninko ir savo mažamečiams vaikams.
Vykdavo šventiniai turgūs
Advento laikotarpiu nuo gruodžio 6-osios, Šv. Mikalojaus, kuris buvo pirminis Kalėdų Senelis, po jo ir atsirado Senis Kalėda, prasidėdavo turgus.
– Pirmasis šeštadienio turgus vadinosi šeškaturgiu – piemenys labai gerą uždarbį gaudavo sugavę, nudirdavę ir parduodavę šeškus. Antrasis šeštadienis buvo skaistaturgis – jame buvo daugybė grožiui skirtų daiktų, rūbų, kad mergos ir bernai pasipuoštų Kalėdoms. Trečiasis turgus buvo saldaturgis. Jame buvo galima įsigyti dirbtinio medaus, pyragų. Ir dar vienas tauragiškių mėgstamas turgus buvo žasų turgus, vykdavęs Mažojoje Lietuvoje, – pasakojo Jurgita.
Elgetos – tarpininkai
Per adventą prisimenami mirusieji, prašoma jų pagalbos.
– Ne be reikalo per Kūčias ant stalo paliekama tuščia lėkštė tiems, kurių šalia jau nebėra. Per Kūčių vakarienę būtinai prie stalo turėdavo būti porinis skaičius asmenų. Jeigu būdavo neporinis skaičius, tada laukdavo, kol koks elgeta užsuks, eidamas pro šalį, ar vienišą kaimyną pasikviesdavo, kad būtinai prie stalo būtų porinis skaičius. Jei būdavo neporinis, tikėta, kad vienas iš šeimos narių gali numirti, – apie advento papročius pasakojo J. Brazauskienė.
Pasak jos, tuomet elgetos būdavo labiau gerbiami, nes žmonės tikėjo, kad jie yra tarpininkai tarp mirusiųjų ir gyvųjų pasaulių ir kad jų maldos pasiekia Dievą daug greičiau nei visų kitų žmonių.
Autorės nuotrauka
Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) informuoja, kad teisingai užpildžiusiems ir pajamų mokesčio deklaracijas pateikusiems gyventojams, kovo 12 d. VMI pradėjo grąžinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) permokas. Naujausiais duomenimis 28 tūkst. šalies gyventojų jau grąžinta daugiau nei 12 mln. eurų permokų. Taur
Tauragė ir Lietuva neteko garsaus aktoriaus, režisieriaus, rašytojo Kęstučio Macijausko Sendaikčių turguje sutikau seną draugą. Pardavinėjo laikrodį su gegute... – Kodėl parduodi? Gal sugedęs? – paklausiau juokais. – Ne, rodyklės dar sukasi, bet gegutė nustojo kukuoti, – liūdnai atsakė draugas. –
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną įteiktas unikalus apdovanojimas – „Sidabrinės nendrės“ premija. „Sidabrinės nendrės“ laureatu išrinktas Tauragės apskrities policijos kapelionas Remigijus Saunorius. Kapeliono veikla išsiskiria gebėjimu reaguoti į šiandienos aktualijas ir inicijuoti pokyčiu
Čekijoje vykusiame tarptautiniame bokso turnyre „Trutnov open 2025” Lietuvai atstovavę keturi tauragiškiai parvežė du aukso ir du sidabro medalius. Turnye dalyvavo 150 boksininkų iš 9 šalių (Vokietija, Tunisas, Izraelis, Slovakija, Vengrija, Lenkija, Latvija, Čekija ir Lietuva). Aukso medalį iškovojo Austėja
Vidaus reikalų ministerija, siekdama gerinti Lietuvos visuomenės pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, didinti jos informuotumą civilinės saugos srityje bei ugdyti savisaugos kultūrą, inicijavo mobiliosios programėlės LT72 sukūrimą. Ši aplikacija jau yra prieinama elektroninėse parduotuvėse APP STORE ir GOOGLE PLAY. „Dabartinė sa
Kovo 11-ąją, minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 35-metį, LR Seimo rūmuose iškilmingos ceremonijos metu visų Lietuvos savivaldybių jaunimo atstovams signatarų vardu įteiktos trispalvės ir simboliniai Kovo 11-osios akto dokumentai. Šie šalies nepriklausomybę patvirtinantys ženklai įteikti deleguotai Tauragės Žalgirių gimn
Kovo 11-osios minėjimo renginiai Tauragėje buvo išskirtiniai. Vienas ryškiausių akcentų – šventinės akcijos „Su gimtadieniu, Lietuva“ metu ant Tauragės rajono savivaldybės pastato stogo uždainavo choras „Jūra“, kuris savo dainomis pasveikino Lietuvą 35-ųjų Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metinių
Balandžio 26-ąją Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre (KVMT) vyks dviejų dalių šiuolaikinės choreografijos vakaras „Hommage à Čiurlionis", dedikuotas M. K. Čiurlionio 150-ajam jubiliejui. Pirmoje dalyje – vienaveiksmis šokio spektaklis, kuriame KVMT baleto trupė, skambant kompozitoriaus Arvydo Malcio sukurtai
Protezai šimtmečiais buvo patikimas sprendimas siekiant atkurti prarastus dantis, susigrąžinti šypseną ir kramtymo funkciją. Sužinoti, išsiaiškinti kuo daugiau informacijos apie dantų protezus – labai svarbu, nes iš dalies tai nulemia ir protezų tarnavimo laiką bei sėkmę. Dantų protezų tipai &n
„Mano dainų istorijos – tai mano gyvenimas, kuriame yra ir juodo, ir balto“, – sako bardas, dainų autorius ir atlikėjas Kazimieras Jakutis-Pagulbis. Dainas tarsi dienoraščius vartantis kūrėjas prisimena svarbiausius savo gyvenimo įvykius, kuriuose būta ir KGB verbavimo, o taip pat – tėviškės prisiminimai,
Penktadienį Tauragės B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje atidaryta Ingridos Tautkutės paroda „Vidinės Erdvės“. Menininkė Ingrida Tautkutė tauragiškius kviečia į unikalią kelionę per žmogaus vidinį pasaulį su savo ketvirtąja paroda „Vidinės Erdvės“. Tai abstrakcijos ir simbolikos susiliejima
Tauragės krašto muziejus „Santaka“ šiemet švenčia kartu su nepriklausoma Lietuva – 35-erius Laisvės ir kūrimosi metus. 1990-ieji – ne tik šiuolaikinės Valstybės, bet ir modernios atminties saugojimo tradicijos Tauragėje pradžia. 35-eri metai valstybės istorijoje – neilgas laiko tarpas, tačia