Sportas

A diviziono elitas rikiuojasi pusfinaliams – pristatome porų apžvalgą

• Nostra.lt inform.
• Gegužės 2, 2025

Nostra.lt – A diviziono sezonas artėja prie kulminacijos – Kėdainiuose laukia finalo ketverto kovos, kuriose susitiks keturios labai skirtingos, bet savo vietą aikštelėje įrodžiusios komandos. Vieni – tituluoti favoritai, kiti – iš apačios atėję išsišokėliai, tačiau visus juos vienija tas pats tikslas: žengti į finalą. Pristatome finalinio ketverto pusfinalio porų apžvalgas.

Nuvertę Lyderių Taurės ketverto komandas – dabar kovos dėl finalo

Pirmojoje Nostra.lt – A diviziono finalo ketverto pusfinalio dvikovoje susitinka dvi komandos, kurios ketvirtfinaliuose sugebėjo nustebinti visus, nugalėdamos reguliariojo sezono top 4 komandas – tas, kurios į ketvirtfinalį žengė tiesiai, be aštuntfinalių. Tiek Tauragė, tiek Raseiniai savo serijas laimėjo rezultatu 3:2, parodydamos stiprų charakterį ir gebėjimą prisitaikyti serijų eigoje.

Reguliariajame sezone šios komandos susitiko du kartus, ir abu kartus pergalę įtikinamai iškovojo Tauragė. Pirmasis susitikimas baigėsi rezultatu 84:68 (21:15, 23:12, 21:20, 19:21), antrasis – dar ryškesne pergale 100:74 (32:20, 18:21, 24:18, 26:15). Abejose rungtynėse Tauragės puolimas ir gynyba dominavo – Raseiniai atakavo itin prastai: pirmosiose rungtynėse metė vos 31 % taiklumu, antrose – 37 %. Tuo tarpu Tauragės ekipa iš toli atakavo itin užtikrintai – 40 % ir 46 % tritaškių tikslumas parodė, kad ši komanda gyvena nuo metimo formos.

Tauragė viso sezono metu buvo stipriausia tada, kai pavykdavo įsivažiuoti tritaškių lietui. Komanda per rungtynes išmeta beveik 30 tritaškių ir, jei tik pataikymas viršija įprastą normą, tampa labai pavojinga bet kuriam varžovui. Vienas pagrindinių Tauragės ginklų antroje tarpusavio akistatoje buvo Dominykas Petkevičius, kuris tuomet pelnė 25 taškus ir tapo tikru galvos skausmu Raseinių gynybai. Tose rungtynėse Tauragės puolimas veikė sklandžiai, ypač iš toli, o gynyba sėkmingai ribojo varžovų taiklumą.

Tuo tarpu ketvirtfinalyje Raseinių komanda pagerino savo žaidimą – padidino metimų taiklumą ir atrado veiksmingus sprendimus puolime. Įdomus faktas: jie laimėjo visas rungtynes, kuriose iš baudos aikštelės pelnė bent 30 taškų. Tai rodo aiškų puolimo akcentą – agresyvus žaidimas į vidų, kontaktų ieškojimas ir taškai iš artimų distancijų.

Raseinių puolimo organizatorius Ernestas Serkevičius tapo vienu svarbiausių komandos ramsčių. Nors ketvirtfinalio serijoje jam nesisekė atakuoti iš trijų taškų zonos, jis sėkmingai išnaudojo kitas savo stipriąsias puses – rinko beveik 15 taškų per rungtynes, kūrė progas komandos draugams ir drąsiai veržėsi po krepšiu. Be to, Raseiniai gali pasigirti itin produktyvia atsarginių žaidėjų linija – dvejose ketvirtfinalio rungtynėse jų suolelis surinko daugiau nei 50 taškų. Tokią rotaciją turėti gali tikrai ne kiekvienas.

Statistiniai rodikliai rodo subtilius, bet svarbius skirtumus. Raseiniai sezono metu vidutiniškai rinko 88.3 taško per rungtynes, o Tauragė – 80. Dvitaškių taiklumas: 54.1 % prieš 51.9 %, tritaškių – skirtumas labai nežymus: 32.7 % Raseinių, 32.8 % Tauragės. Tauragė šiek tiek pranašesnė perimtuose kamuoliuose (8.7 vs. 7.6), bet daro ir daugiau klaidų – 15.6 prieš 14.3. Skirtumai gali atrodyti neryškūs, tačiau finaliniame sezono etape kiekviena detalė tampa lemiama.

Tauragė į šį pusfinalį žengia kaip nominali favoritė – dvi ankstesnės tarpusavio pergalės tam suteikia pagrindo. Tačiau ketvirtfinalis parodė, kad Raseiniai turi savų ginklų: atkovotus kamuolius, suolelio indėlį ir gebėjimą išnaudoti baudos aikštelę. Tai gali tapti kertiniais veiksniais kovoje dėl vietos finale. Viena aišku – laukia atkakli, fizinė ir emociškai sunki akistata, kurioje kiekviena ataka gali lemti sezono pabaigą.

Lygos žvaigždės prieš pelenės istoriją: Kėdainiai priima išsišokusius VDU

Antrajame Nostra.lt – A diviziono finalo ketverto pusfinalyje laukia akistata tarp tituluotų sezono favoritų ir netikėtai iššovusios ekipos. Finalo ketverto šeimininkai Kėdainių sporto centras, šiemet pasipuošę ir Lyderių taurės, ir reguliariojo sezono nugalėtojų titulu, stos į kovą su Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) krepšininkais – komanda, kuri dar neseniai užėmė vos 12 vietą, tačiau dabar – tarp keturių stipriausių. Skamba kaip pelenės istorija? Tikrai taip – ir tai viena iš tų, kurias parašo tik krepšinis.

Kėdainiai šį sezoną beveik nežino, ką reiškia pralaimėti. Paskutinį kartą jie suklupo dar vasario 7 dieną, o nuo to laiko jų žaidimas – tarsi laikrodis: tikslus, stabilus ir nesustabdomas. Kėdainiai vidutiniškai renka net 92.5 taško per rungtynes – tai aukščiausias rezultatas visame A divizione. Jie atakuoja itin efektyviai tiek iš dviejų taškų zonos (58 % taiklumas), tiek iš trijų (31.9 %), o net penki žaidėjai renka dviženklį taškų skaičių. Komandos gynyba taip pat verta atskiro dėmesio – net 10.2 perimto kamuolio per rungtynes, 3.9 bloko, ir apskritai agresyvus, fiziškas žaidimo stilius, kuriuo jie diktuoja tempą.

Tuo tarpu VDU kelias iki pusfinalio – tikras netikėtumas visam A divizionui. Nuo 12 vietos reguliariajame sezone iki įspūdingo spurto atkrintamosiose, kur buvo įveiktos 4-oje vietoje buvusi Birštono komanda ir 5-tą vietą užėmusi Kazlų Rūda. Ši komanda nebuvo tarp favoričių, tačiau pagavusi ritmą tapo pavojinga bet kam. VDU žaidžia greitai, atakuoja iš įvairių pozicijų ir, svarbiausia, turi tai, ko dažnai trūksta net stipresnėms ekipoms – tvirtą tarpusavio chemiją ir pasitikėjimą.

Statistika rodo, kad VDU neturi ryškių žvaigždžių, bet komandinėje statistikoje stovi labai arti elito. Jie renka 87.5 taško per rungtynes, o dvitaškių taiklumas siekia 52.6 %. Iš trijų taškų zonos – 32.3 %, o tai beveik identiška Kėdainių taiklumui. VDU stiprūs kovojant dėl kamuolių puolime, dažnai spaudžia varžovus gynyboje ir nei vienas žaidėjas nesibaimina prisiimti atsakomybės.

Tačiau ryškiausias skirtumas – individualus talentas ir rotacijos gylis. Kėdainiai turi aiškiai išreikštą puolimo arsenalą, gilią sudėtį ir demonstruoja aukštą žaidimo organizacijos lygį – 21.4 rezultatyvaus perdavimo per rungtynes, palyginus su 16.9 VDU. Be to, šeimininkai dominuoja ir gynybiniuose rodikliuose: daugiau blokų, daugiau atkovotų kamuolių, daugiau perimtų kamuolių – tai atspindi jų fizinę jėgą ir patirtį.

Net jei statistika rodo panašius skaičius, pusfinaliuose pergales dažnai lemia smulkmenos. Kėdainiai – tvirtas, subrendęs varžovas, kurio dar niekam nepavyko išmušti iš ritmo. VDU – žaidžiantys su laisvumu, energija ir tuo gerąja prasme neprognozuojamu jaunatvišku maksimalizmu.

Ar pavyks VDU padaryti dar vieną stebuklą ir nuversti A diviziono titaną? O gal Kėdainiai tik dar kartą patvirtins, kad jų dominavimas šiemet – neatsitiktinumas? Viskas išaiškės jau šį šeštadienį.