Samanta ir Skirmantė. Autorės nuotrauka
Gėlių salonas Šilalės gatvėje pavadintas „Gėlių baru“, tačiau neapsirikite – svaigaus gėrimo čia niekas neįpils. Užtat čia rasite daugybę nuostabių augalų ir juos puoselėjančią jo savininkę – 24-erių Samantą Venckutę. Visai kitos profesijos mokslus baigusi mergina, įkurdama gėlių saloną, tvirtina ieškojusi erdvės kūrybai, savęs realizacijai. Ir tai, panašu, jai labai neblogai sekasi – gėlių salonas išties išskirtinis, traukiantis akį neįprastais augalais ir jų kompozicijomis, širdžiai mielomis interjero detalėmis. O prie iškabos sudėti ryškiaspalviai moliūgai rėkte rėkia – čia dirba kūrybiškas, stereotipų nesupančiotas žmogus.
Karantino planas
Floristikos nestudijavusi, baigusi burnos higienos studijas ir kurį laiką pagal specialybę dirbusi Samanta, paklausta, kodėl ryžosi keisti veiklos kryptį, sako:
– Mano darbas man patiko, dirbau jį su malonumu, tačiau, kita vertus, esu jauna, taigi nieko nuostabaus, kad ieškau kitokios veiklos, svajoju ir bandau rasti savo vietą gyvenime. Turbūt atėjo momentas, kai norėjosi kažką keisti. Aš už tai, kad kol dar gali ir nori, viską reikia išmėginti. Tačiau nesakau, kad niekada negrįšiu dirbti pagal specialybę – niekada negali žinoti...
Paklausta, kodėl pasirinko kurti būtent floristikos saloną, Samanta svarsto:
– Manau, visos moterys mėgsta gėles. Visos jomis džiaugiasi. Namuose daug gėlių, mama augina, mėgsta kurti grožį, eksperimentuoti.
Savo verslą Samanta pradėjo pačiu netinkamiausiu metu – per patį karantino įkarštį, kai viskas buvo uždaryta, žmonės niekur nevaikščiojo. Pasak jos, aplinkiniai, išgirdę apie sumanymą pradėti savo verslą, sukiojo pirštą ties smilkiniu.
– Daug kas pavadintų absurdiškiausia idėja – atidaryti parduotuvę krizės metu, kai viskas uždaryta, švenčių nėra, sveikinimų nėra – nieko nėra... – pritaria mums kalbantis į saloną užsukusi Samantos draugo mama Skirmantė, kuriai ir priklauso šios patalpos. – Laukėme, kol bus leidžiama dirbti, ir kovo 8-ąją atsidarėme tyliai, be jokios pompastikos...
Viskas savomis jėgomis
Samanta sako, kad kol kas „Gėlių baro“ verslu net nepavadintų – kol kas tai tiesiog graži idėja. Apie pelną ar sugrįžtančias investicijas kalbėti, pasak jos, dar gerokai per anksti. Vis dėlto ji sako entuziazmo dar nepraradusi. Idėjų ir naujų minčių ji nestokoja, tik prisipažįsta bijanti naujo karantino – jei tektų vėl užsidaryti, nežinia, ar pavyktų išgyventi...
Nors investicijų verslui pradėti prireikė nemažai, jaunoji verslininkė jokios paramos negavo – sako domėjusis Užimtumo tarnyboje, tačiau neatitikusi reikalavimų. Sako, po metų galės pretenduoti gauti paramą, galbūt tada pavyks.
Įrengti saloną jai labai padėjo artimieji – kartu su draugu, abiejų tėvais viską darė savomis rankomis – rinko ir dažė baldus, atnaujino kai kuriuos senus.
Daugiau natūralumo ir ekologijos
– Norėjosi ką nors įdomiau, daugiau natūralumo ir ekologijos, – sako Samanta. – Kai kurie lankytojai nusivilia čia neradę plastikinių gėlių, tačiau mūsų koncepcija kitokia. Norime būti kuo arčiau gamtos, kuo mažiau ją teršti. Todėl ir plastikinių gėlių čia nerasite.
Pasak jos, kur kas daugiau džiaugsmo teikia natūralūs augalai, juo labiau, kad ir džiugina jie kur kas ilgesnį laiką – ne kelias dienas, kaip skintų gėlių puokštė, o bent jau kelis mėnesius, o gal ir metus.
– O kai dovana išliks ilgiau – ilgiau prisiminsime ir tą žmogų, kuris ją padovanojo, ar ne? – įsitikinusi jaunoji floristė.
Užtat į jos saloną dažniau užsuka vazoninių, o ne skintų gėlių ieškantys žmonės – jau žino, kad čia ras didesnį ir įvairesnį jų asortimentą. Yra čia ir originalių, išskirtinių vazonų, ir kiemui ar terasai puošti skirtų lauko augalų. Tarp jų – unikalūs iš sukulentinių augalų sukurti rutuliai, šią vasarą pelnę itin daug pagyrų. Jų, pasak Samantos, daug iškeliavo ir į kitus miestus.
– Samanta – gamtos vaikas, – pasakoja Skirmantė, – beje, ji net ir medžiotoja. Grįždama iš miško ji būtinai parsiveža ar kokią įdomesnę šaką, augalą ar sutrūnijusią medžio nuolaužą. Ir kuria iš jų.
Paėmusi dalelę gamtos, pridėjusi augalų, ji kuria nuostabias kompozicijas.
„Gėlių bare“ galima pamatyti tokių iš medžio nuolaužų ir augalų sukurtų kompozicijų, ir jos išties traukia akį.
Puokštės – pagal užsakymus
Žinoma, Samanta kuria ir puokštes, tačiau tik pagal užsakymą. Skintų gėlių ji sako užsisakanti minimaliai – bandanti pratinti klientus prie išankstinių užsakymų. Tada gėlės būna tikrai šviežios, be to, jai svarbu iš anksto aptarti su klientu, kokios būtent puokštės jis nori, kad netektų nusivilti. Ji sako išsiklausinėjanti, kas žmogui svarbu – ar spalva, ar apimtis, ar kad ilgiau laikytųsi.
– Iš pradžių buvo visko – užsisakydavome kokių retesnių, įdomesnių gėlių, pasitaikydavo, kad puokštėms jų neprireikdavo. Taigi per patirtį, tyrinėdama rinką, supratau, kad racionaliausia kurti puokštes pagal individualius užsakymus, – svarsto ji.
Vis dėlto, pasak jos, puokštės jai labiau svarbios kaip saviraiška, kūryba.
Artėjant lapkričio 1-ajai, mirusiųjų pagerbimo dienai, į saloną dažnai užsuka kapų papuošimui skirtų kompozicijų ieškantys žmonės.
– Kartais jie nustemba, kad pas mus nėra plastikinių gėlių, vainikų, – pasakoja Samanta, – tada bandom aiškinti, kad kapus papuošti galima ir kitaip, natūraliau. Bet jaučiasi, kad kapų „mados“ pamažu keičiasi. Ir į laidotuves žmonės nebeneša didelių vainikų ar krepšelių, o tik vieną ar kelias rožes ar kitas gėles. Juk baisu, kas po lapkričio 1-osios kapinėse darosi – prie konteinerių – stiklo, plastiko šiukšlių kalnai...
Kyla ir gėlių kainos
Dabar visi dejuoja dėl į kosmines aukštumas kylančių kainų. Samanta irgi turi ką pasakyti – per neilgą savo salono gyvavimą ji jau sako pajutusi gana drastišką kainų kilimą.
– Pavyzdžiui, žmogus pirko palmę, o po kurio laiko atėjo dar vienos tokios pat. Deja, už tą pačią kainą gauti jos jau nebepavyko – pas didmenininkus ji kainavo net 8 eurais brangiau, – pasakoja mergina.
Ji pasakoja, kad neretai klientai, kainas gėlių salone lygindami su prekybos centrų kainomis, pastebi, kad ten kur kas pigiau.
– Todėl stengiamės net neturėti tokių pat augalų kaip didžiuosiuose prekybos centruose, – sako ji. – Visų pirma, jie jau būna nusibodę, tokių pilna visur, o kitas dalykas – dėl kainos su jais mes nepakonkuruosim, jie perka visai kitomis kainomis. Jų galimybių derėtis perkant dideliais kiekiais nepalyginsi su mūsų galimybėmis...
Vis dėlto, jei verslas seksis, Samanta prisipažįsta pasvajojanti ir apie plėtrą – ši sritis plati, galima dar daug ko imtis – ir puošybos, namų dekoravimo šventėms, kūrybos. Galima būtų prekiauti ir žvakėmis, namų kvapais, interjero detalėmis. Ta linkme, beje, jai jau teko išbandyti jėgas – gyvais augalais dekoruota viena kavinukė, būta ir daugiau panašių užsakymų.
Samanta ir Skirmantė. Autorės nuotrauka
