Naujasis momentinis greičio matuoklis leis patikrinti techninės apžiūros galiojimą, civilinės atsakomybės draudimą, ar kelių naudotojai yra sumokėję kelių mokestį. Autorės nuotrauka
Dariaus ir Girėno gatvėje, prie Šimtmečio pastato, praėjusių metų pabaigoje įrengtas momentinis greičio matuoklis sukėlė ne tik vairuotojų nerimo būti užfiksuotiems viršijant greitį – įrenginys, kaip baiminasi verslininkai, taps pretekstu nuo šiol jiems mokėti kelių mokestį. Dariaus ir Girėno gatvė priskiriama magistraliniam keliui A12 Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas. Diena tokiame kelyje komerciniam transportui kainuoja 6–11 eurų, metams – 1000 eurų. Iš miesto pasiekti Taurus, Tarailius yra vienintelis kelias – įvažiuojant į magistralinį kelią. O naujas momentinis greičio matuoklis, pasirodo, ne tik fiksuoja greitį, bet įrašo vaizdą.
Kreipėsi į Susisiekimo ministeriją
Prieš kurį laiką šia žinia savo feisbuko paskyroje pasidalijo Seimo narys Romualdas Vaitkus. Politikas pranešė, jog Tauragės apskrities verslininkų asociacija (TAVA), vienijanti apie 200 įmonių Tauragės apskrityje, kreipėsi su prašymu dėl magistralinio kelio A12 Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas ribų korekcijos atlikimo, prašydami kelio atkarpos 151–58 km, kertančią Tauragės miestą, nepriskirti prie magistralinių kelių kategorijos ir neapmokestinti šios atkarpos kelių naudotojo mokesčiu.
„Šiuo metu šis kelias A12 Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas (0–49,74 km; 59,49–185, 97 km) yra priskirtas prie magistralinio kelio kategorijos ir minimai kelio daliai, t.y. atkarpai 151–158 km, taikomas reikalavimas kaip magistraliniam keliui – įsigyti elektroninę transporto vinjetę. Dauguma Tauragės mieste ir apskrityje įsteigtų įmonių miesto ribose vykdo statybas, kelių ir gatvių remonto darbus bei kitus ūkio darbus. Šių įmonių darbuotojai, vykdami registruoti apmokestinamas kelių transporto priemones, atlikti Valstybinę techninę apžiūrą, neišvykdami iš Tauragės miesto ribų, neišvengiamai turi įvažiuoti į kelią A12 Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas, kertančios Tauragės miestą, kelio atkarpoje 151–158 km ir privalo mokėti Transporto priemonių ar jų junginių kelių naudotojo mokestį“, – rašė Seimo narys.
Šis apmokestinimas sukelia nemažai papildomų išlaidų tik miesto ribose veiklą vykdančioms įmonėms. Kelių mokestis komerciniam transportui miesto ribose yra neįprasta praktika Lietuvoje.
Apie tai pasiteiravome Giedrės Stulginskienės, Tauragės apskrities verslininkų asociacijos (TAVA) prezidentės. Pasak jos, asociacija gruodžio 28 d. kreipėsi į VĮ Lietuvos automobilių kelių direkciją ir LR Susisiekimo ministeriją.
– Rašte išdėstėme, kad nenorime, jog būtų taikomas kelių mokestis, nemanome, kad reikėtų krovininį transportą juo apmokestinti. Tuo suinteresuotų yra labai daug įmonių, net nepriklausančių asociacijai. Tuo suinteresuota bet kuri įmonė, kuri turi krovininį transportą. Be to, pastatytas greičio matuoklis turi kamerą. Verslininkai sako, kad ji dar neveikia, bet pradėjusi veikti taps priemone nustatyti, kas nemoka kelių mokesčio. Verslininkai sukilo. Beje, yra precedentų: Klaipėdoje esančios kelios kelių atkarpos, taip pat per Šiaulių miestą einančio to paties magistralinio kelio atkarpa buvo „išimtos“ iš magistralinio kelio ir yra neapmokestinamos. Mes prašome to paties, – sakė TAVA prezidentė.
15 000 eurų išlaidos
Antradienį Romualdo Vaitkaus iniciatyva surengtas nuotolinis susitikimas su Vyriausybės atstovais. Jame dalyvavo susisiekimo ministro patarėjai, Tauragės rajono savivaldybės administracijos atstovai bei tarybos nariai, TAVA nariai.
Susitikime dalyvavo ir įmonės „Tauragės agrotechnika“ vadovas Edmundas Abromas. Prievolė mokėti kelių mokestį skaudžiai palies šį verslininką. „Tauragės žinių“ kalbinamas pašnekovas teigė, jog Klaipėdos ir Šiaulių verslininkams pasisekė labiau, nes šiuose miestuose jie gali išvengti magistralinio kelio, pasirinkdami keliones kitais keliais, tauragiškiai tokios galimybės neturi.
– Mes, net ir važiuodami miesto teritorijoje, privalome kirsti tiltą per Jūros upę. Mūsų atvejis – išskirtinis. Mums kito kelio nėra. Mes priversti įvažiuoti į magistralinį kelią. Jeigu tiltas, vedantis į Taurus, tarkim, būtų ties Jovarais ar kiek tolėliau, ties Norkaičiais – tai būtų mums alternatyva. Nereikėtų įvažiuoti į magistralinį kelią. Bet jos nėra. Jei mes laimėjome konkursą, dirbame Sodybų gatvėje, Tauruose, mums reikia tuos 500 metrų važiuoti magistraliniu keliu. Todėl turime pirkti vienos dienos kelių vinjetę tai transporto priemonei, kuri važinės. Vien tam, kad galėtume pervažiuoti tiltą. Bet tu juk kiekvieną dieną nepirkinėsi, gi vis tiek reiks dirbti, tad pirksi ją metams. Tai jau kainuos 1 000 eurų, – teigė E. Abromas.
Verslininko skaičiavimu, 15-ai įmonės automobilių už važinėjimą Dariaus ir Girėno gatve, Tilžės plentu, metams tektų pakloti apie 15 000 eurų.
„Tauragės žinios“ apie momentinį greičio matuoklį rašė iškart po jo pastatymo. Informaciją pateikusios VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis, naujos kartos momentinis greičio matuoklis, be savo „tiesioginių“ funkcijų – fiksuoti greitį, leis patikrinti techninės apžiūros galiojimą, civilinės atsakomybės draudimą, ar kelių naudotojai yra sumokėję kelių mokesčius.
Praėjusią savaitę vykusio susitikimo metu verslininkai Susisiekimo ministerijos atstovų prašė nukelti greičio matuoklį (su kamera) į kitą vietą mieste, tačiau sulaukta atsakymo, jog tam turėtų būti svari priežastis.
– Mes kelių mokesčius sumokame atlikdami įmonės transporto techninę priežiūrą. Kiekvienam automobiliui pagal automobilio keliamąją galią apskaičiuojamas mokestis už kelius. Tai mokestis už važinėjimą, pavyzdžiui, rajoniniais keliais. O tas magistralinio kelio mokestis – tai jau mokestis už įvažiavimą į tarptautinį kelią. Tai papildomas mokestis, – kalbėjo verslininkas.
Nusiteikęs optimistiškai
Kaip „Tauragės žinioms“ sakė R. Vaitkus, antradienį vykęs susitikimas baigėsi tuo, jog priimtas sprendimas surinkti informaciją iš Tauragės rajono ūkininkų sąjungos, TAVA ir apskaičiuoti, kokių papildomų išlaidų pareikalaus magistralinio kelio mokestis. Tada būtų prašoma Susisiekimo ministerijos kreiptis į ministrų kabinetą.
– Meras ir administracijos direktorius pažadėjo tą padaryti. Ministras Marius Skuodis buvo užsiminęs, kad situaciją kiek palengvintų po dvejų metų įvedamas elektroninis apmokestinimas. Tačiau tektų laukti tuos dvejus metus. Verslininkai to nenori, jiems kelio atkarpos kirtimas pareikalaus didelių išlaidų, – sakė Seimo narys.
Politikas sakė tikintis, jog problema bus išspręsta. O kaip problemą pavyko išspręsti klaipėdiečiams, šiauliškiams?
– Šiaulių situacija – kiek kita. Klaipėdos Jakų žiedo – panaši. Ten buvo pakoreguota į verslininkų prašymus ir padaryta išimtis. Tokios pat išimties tikimės ir mes, – sakė politikas.
Klaipėdiečiai su panašia problema buvo susidūrę prieš daugiau nei dešimt metų. Vairuotojus piktino tai, kad išvažiavę iš Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) ir įvažiavę į Jakų žiedą, turėdavo mokėti kelių naudotojo mokestį, netgi jei šiuo keliu važiuodavo itin trumpą atstumą. Jakų žiedas yra magistralinio kelio dalis, todėl vairuotojai, neturintys vinjetės, būdavo baudžiami. Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytos baudos, priklausomai nuo transporto priemonės kategorijos ir jei vairuotojas metų laikotarpyje nebuvo baustas už analogiškus pažeidimus, siekdavo nuo 170 iki 750 eurų.
Panašių problemų turėjo ir kitų miestų transporto priemonių savininkai. Vairuotojams sukilus po metų išleistas susisiekimo ministro įsakymas „Dėl vinječių formos, jų reikalavimų, įsigijimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Šiuo įsakymu pasikeitė mokamų kelių ruožai – nuo to laiko vairuotojams Lietuvoje leista naudotis ilgesniais neapmokestintų magistralinių kelių ruožais, o Jakų žiedu iki sankryžos į Kretingą vairuotojams buvo leista važiuoti nemokamai.
„Tauragės žinių“ kalbintas rajono meras Dovydas Kaminskas teigė, jog verslininkų iškelta problema aktuali plačiam verslo atstovų ratui. Kol kas savivaldybės administracija renka duomenis, kokių išlaidų patirs verslininkai, pradėję mokėti magistralės mokestį, duomenys bus pateikiami Susisiekimo ministerijai. Kitos alternatyvos, kaip būtų galima padėti verslui, kol kas nėra.
– Susisiekimo ministerijos atstovai užsiminė, jog rajono savivaldybė galėtų perimti minėtąją kelio atkarpą savo nuosavybėn ir atleisti verslininkus nuo mokesčio. Tačiau čia kalbame apie tarptautinės magistralės perėmimą. Tokio kelio, kol neturime aplinkkelio, mes neišlaikytume, priežiūra pareikalautų per didelių kaštų. Kol kas visą dėmesį skiriame vidinio (mažojo) aplinkkelio įrengimui, didysis – tolimuose planuose. Tačiau žvelgiant į ES keliamus kriterijus projektams, yra viltis, jog iki 2030 m. atsirastų finansavimo galimybių ir šiam, pietiniam, aplinkkeliui, kuris prasidėtų ties Lauksargiais ir tęstųsi iki Pramonės gatvės, – teigė meras.
