Su Liudu Mikalausku, jo mama Virginija ir sužadėtine Sigita kalbėjomės tuoj po Velykų. Daug laiko Liudas sakė neturįs, skubąs į Kauną, kurį jau laiko savo namais. Šįkart susitikome ne tik paklausti, kaip sekasi išgarsėjusiam tauragiškiui, bet ir pasmalsauti, kokio verslo ėmėsi jo mama. Virginija sako, kad geriausias jo patarėjas – Liudas. Gaila tik, kad susitinka jiedu labai retai.
Prarado darbą
Jaukioje mažytėje parduotuvėlėje Vytauto gatvėje gurkšnojame arbatą. Būtent čia, ne į namus „Tauragės žinių“ korespondentę pasikvietė Liudo mama Virginija. Sako, kad norėtų tauragiškiams ją pristatyti.
– Pats savo kailiu esu išbandęs visus mamos gydomuosius receptus. Mamos patarimas visada padeda, – sako Liudas.
Virginija sūnui antrina, kad naujo verslo nusprendė imtis nebenorėdama dirbti kitiems. Moteris įsitikinusi, kad nors ir krizė, dejuoti netekus darbo – apsileidimas. Esą visada yra galimybė imtis naujos veiklos, tam labiausiai prireikia ryžto, ne pinigų.
– Nebijau rizikuoti, nes tikiu tuo, ką darau, – sako ekonomistė Virginija, ne per seniausiai praradusi darbą draudimo bendrovėje.
Prekiauja netradiciniais produktais
Vytauto g. 63 V. Mikalauskienė atidarė mažutę sveikatos, higienos ir profilaktikos priemonių parduotuvėlę. Čia pat įkurdino ir masažinę lovą.
– Tai didžiausia mano investicija, – sako Virginija, o sūnus patvirtina, kad būtent mamos masažai jį gelbsti nuo nugaros skausmų.
Virginijos parduotuvėlėje galima sužinoti apie beveik šimtmetį visame pasaulyje gyvuojančios kompanijos „Tupperware“ indus, įsigyti šeimininkių jau spėtų pamėgti „Trend“ šluosčių, valymo priemonių, organizmą valančių japonų kompanijos „Kenriko“ pleistrų, šveicarų firmos „Vivasan“ higienos ir maisto papildų produkcijos.
Paklausta, kodėl pasirinko platinti būtent šių gamintojų produkciją, V. Mikalauskienė sako – todėl, kad ją išbandė pati.
– Niekada neturiu tikslo apgauti žmogaus. Apgauti galima vienintelį kartą. Visada patariu, kas mano klientui geriausia, nes pati išbandžiau visas priemones, kuriomis prekiauju, – sako Virginija.
Į Kauną vežėsi kočėlą
Mikalauskų šeima tikina nuo seno gyvenanti sveikai. Virginija sako, kad parduotuvėse neperka paukštienos.
– Esu dirbusi, mačiau, kaip paukštiena patenka vartotojui. Stengiamės valgyti kuo mažiau maisto iš pusfabrikačių. Picai tešlą gaminamės patys. Todėl ir Liudui į Kauną vežtis prireikė „Tupperware“ padėklo tešlai ruošti kočėlo, – juokiasi Virginija.
Namo grįžęs Liudas sako pasigendąs čia mažų vietos gamintojų maisto prekių parduotuvėlių, kurių daugybę regėjo užsienio šalyse.
– Belankant artimųjų kapus senosiose miesto kapinėse nosį pasiekė toks gardus kepinių kvapas, kad suskubome ieškoti, kas taip gardžiai kvepia. Manėme, kad gretimais įsikūrusi kepykla tikrai turi savo ką tik iš krosnies ištrauktų kepinių parduotuvėlę, tačiau nieko panašaus neradome, – nusivylęs pasakoja Liudas.
Atlikėjas sako bandantis prekybos centruose ieškoti produktų be konservantų ir kitokių priedų, tačiau jų sunkiai randantis. Gal todėl taip vertina mamos namuose išaugintas daržoves. O Virginija sako net majonezo parduotuvėje neperkanti – puikiai mokanti pasigaminti ir naminį. Jam tereikia kiaušinio, garstyčių, žiupsnelio cukraus, acto, gero aliejaus ir truputėlio meilės.
Išgarsino televizija
Mamos idėją praradus darbą nenuleisti rankų palaiko Liudas ir jo sužadėtinė Sigita. Liudo tėvų namuose Tauragėje jiedu nedažni svečiai. Tačiau kai atvažiuoja, pailsi, susitinka su pačiais artimiausiais žmonėmis, draugais. Liudas sako didžiuojąsis, kad gimė ir užaugo Tauragėje. Beveik visada kalbinamas žurnalistų pabrėžia, kad jo gimtinė – Tauragė.
– Pamenu, kai dalyvavau „Triumfo arkoje“, prasitariau, kad esu kaunietis. Tada sulaukiau atgarsių, kad tauragiškiai dėl to užpyko. Bet aš juk gyvenu Kaune. O iš Tauragės nepabėgau, visiems pasisakau, kad esu kilęs iš Tauragės. Myliu ir gerbiu tauragiškius. Smagu sugrįžus eiti gatve, smagu, kad gimtojo miesto žmonės mane atpažįsta, – sako Liudas.
Liudas neslepia, kad išgarsėti jam padėjo televizija. Jos galią esą reikia pripažinti. Dainininkas prisipažįsta, kad darbą teatre jam pasiūlė būtent po to, kai jis laimėjo „Auksinio balso“ titulą.
Gimtajam miestui žada dovaną
Liudas Mikalauskas sako, kad jam maloniausia dainuoti savo kraštiečiams. Suvirpa širdis, kai salę išvysta pilną žiūrovų. Tarp jų visada pamatysi jo buvusį muzikos mokytoją Romualdą Eičą ir tėvus.
– Tauragė – ne vienintelis, bet vienas iš tų miestų, kur dainuodamas jaučiu iš žiūrovų salės plūstančią šilumą, – prisimena paskutinį savo koncertą Tauragėje šių metų sausį Liudas.
Gal todėl Liudas atskleidžia savo ateities planus. Kitąmet kartu su Sigita į gimtąjį miestą jis žada atvežti kamerinės muzikos festivalį.
– Esu įsitikinęs, kad Tauragei reikia rimto kultūrinio renginio. Gal dar anksti skelbti, bet tikrai turiu planų pakviesti į Tauragę koncertuoti šventojo Kristoforo orkestrą, operos dainininkų, atvažiuotume ir mudu su Merūnu padainuoti, – Liudas tikisi, kad tokį koncertą įsileistų naujoji katalikų bažnyčios parapijos namų salė.
Pasak dainininko, lėšų tokiam renginiui reikėtų nemažai, tačiau jis neatmeta, kad koncertą paremtų savivaldybė, vietos verslas. Juolab, kad Tauragės kultūros padangė šiandien šviečia ne itin ryškiai.
Paklaustas, ką, be naujo televizijos projekto „Šeimų dainos“, veikia šiandien, Liudas išvardija daugybę savo pareigų: magistrantūroje mokosi dviejų specialybių – dainavimo ir pedagogikos, dainuoja Kauno muzikiniame, Panevėžio, Nacionaliniame operos ir baleto teatruose, rudenį planuoja pradėti dėstyti Muzikos ir teatro akademijoje. Daugybė darbų sutrukdys aplankyti mamą per Motinos dieną. Tačiau Virginija neliūdi, Liudas ją visada pakviečia atvažiuoti į Motinos dienai skirtą koncertą, kuris surengiamas vis kitame mieste.
– Tai būna man pati didžiausia šventė. Per visą bažnyčią stebint miniai klausytojų Liudas nešinas gėlėmis ateina manęs pasveikinti, – prisimena Virginija.
– Dažniausiai mamai skiriu Raudonikio „Švelnumą“, – sako Liudas Mikalauskas.
