Asociatyvi unsplash.com nuotrauka
Keturis vaikus auginusią kvėdarniškę dėl turto brutaliai nužudžiusi ir sutuoktiniui gyvybę atimti pasikėsinusi R. E. pasijuto per griežtai nubausta. Šį rudenį Lietuvos apeliaciniam teismui iš naujo ėmus nagrinėti bylą paaiškėjo daugiau šio kraupaus nužudymo aplinkybių.
Kvėdarniškė buvo nužudyta 2020 m. rugpjūčio 10-ąją. Moters kūnas rasta kitos dienos ankstų rytą pakelės žolėse. Keturis vaikus auginusios mamos žūtis sukrėtė miestelio bendruomenę. Žiniasklaidoje pasigirdo spėliojimų, kas galėjo nutikti, o į visuomenę pagalbos besikreipę pareigūnai prašė atsiliepti vairuotojus, kurie važiavo keliu Mažeikiai–Plungė–Tauragė arba automagistrale ties Kvėdarna ir galėjo registratoriais užfiksuoti bet kokią informaciją, naudingą bylai. Prasidėjo ir intensyvios apklausos.
Stengdamasi nuo savęs nukreipti pareigūnų dėmesį R. E. elgėsi kūrybiškai ir dėjo daug pastangų, kad nusikaltimas liktų neišaiškintas.
Ikiteisminio tyrimo metu R. E. buvo apklausta kaip liudytoja tą pačią dieną, kai buvo rasti nužudytosios palaikai. Pasirodo, nusikaltėlė ir auka buvo geriausios draugės. Apklausiama R. E. skleidė gandus, kad esą kvėdarniškę nužudė sektantai, prie nužudymo prisidėjo šios darbdaviai. Vėliau teisme įrodyta, kad bandydama nukreipti nuo savęs įtarimus R. E. pati sau siuntinėjo grasinančio pobūdžio žinutes. Pareigūnams užčiuopus siūlo galą žudikės namuose atlikta krata, rastos SIM kortelės ir telefonas, iš kurio ji sau pati siuntinėjo grasinimus. Be to, pareigūnai nustatė, kad prieš nužudymą R. E. bendravo su savo geriausia drauge ir pasakė jai, jog turi duomenų apie jos buvusio sutuoktinio neištikimybę. Apgaule išviliojusi auką iš namų, moteris nuvyko kartu jos vairuojamu automobiliu prie upės ir draugei sėdint ant žemės šalia automobilio apėjo iš nugaros ir virve ėmė ją smaugti. Kvėdarniškė, aktyviai besipriešindama, stengėsi atlaisvinti smaugvirvę, tačiau nepajėgė.
Tik surinkus įkalčius moteris prisipažino nužudžiusi draugę. Pirmosios instancijos teismas už nužudymą skyrė 15 metų nelaisvės. Nuosprendyje pažymėta, kad atsakomybę žudikei lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas. Nuosprendį apeliaciniam teismui apskundusi prokuratūra pažymėjo, kad priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas viso proceso metu R. E. jokių aktyvių veiksmų, kurie būtų padėję išaiškinti nužudymo aplinkybes, neatliko: ji aktyviai slėpė įkalčius, klaidino bylą tiriančius pareigūnus ir nužudytosios artimuosius, skleisdama įvairias melagingas versijas. Prokuratūra pažymėjo, kad nors vėliau R. E. ir prisipažino nužudžiusi, jos parodymai teisme nebuvo išsamūs. Prokuratūra akcentavo, kad įtariamoji nurodė dvi skirtingas vietas, kuriose neva įmetė nužudytosios telefoną, tačiau nurodytose vietose jo nerasta.
Pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylą paaiškėjo, kad nusikaltimą R. E. įvykdė dėl turto. Kurį laiką ji buvo užmezgusi romaną su nužudytosios vyru, kuris nusprendė palikti žmoną ir 2020 m. santuoką su ja nutraukė. Buvęs aukos vyras duodavo R. E. stambias sumas – ne vieną dešimtį tūkstančių eurų – kaip skolą. Tačiau po santuokos nutraukimo vyriškis ėmė ilgėtis buvusios žmonos ir nusprendė pas ją grįžti. Kai išgirdo, kad draugės buvęs vyras nutraukia su ja santykius ir grįžta pas žmoną, R. E. suprato, kad pinigų kranelis užsisuks, be to, pasiskolintus pinigus gali tekti grąžinti. Būtent todėl moteris nusprendė nužudyti jo žmoną, kad šis neturėtų kur dėtis.
R. E. buvo nuteista 1 metų laisvės atėmimo bausme už tai, jog išniekino nužudytosios kūną.
R. E. nuosprendį išgirdo ir dėl to, jog 2019 m., nutraukusi santuoką su buvusiu sutuoktiniu, ji suplanavo šio nužudymą ir mėgino planą įvykdyti. Moteris taip siekė, kad nebūtų padalintas santuokoje įgytas turtas. Bylos duomenimis, 2019 m. balandžio 14-ąją ji nusivežė nusikalstamų kėslų neįtariantį sutuoktinį į miško keliuką, staiga smogė vyrui akmeniu į viršugalvį. Šis prarado orientaciją ir griuvo ant žemės. Pasinaudodama proga moteris jį apipylė degiu skysčiu ir padegė. Užsidegė ir automobilis. 19 proc. kūno paviršiaus ploto nudegęs vyriškis plėšė nuo savęs drabužius ir sugebėjo ugnį užgesinti. Moteris dar kartą užsimojo akmeniu, bet sutuoktinis smūgio išvengė ir ėmė bėgti. Nuovoką atgavęs ir pasprukti sugebėjęs nukentėjusysis prisišaukė pagalbą. Už pasikėsinimą nužudyti sutuoktinį pirmosios instancijos teismas R. E. atseikėjo 16 metų laisvės atėmimo. Kratos, per kurią rastos SIM kortelės ir telefonas, metu moters namuose buvo aptikti ir apdegę vyriškio rūbai.
Apeliacinį skundą pateikusios prokuratūros vertinimu, R. E. paskirta bausmė – per švelni. Pirmosios instancijos teisme už visus nusikaltimus jai skirta subendrinta 18 metų laisvės atėmimo bausmė. Nuosprendyje nurodyta, kad kaltinamoji yra jauno amžiaus, anksčiau neteista, bausta administracine tvarka už nelabai pavojingus administracinius nusižengimus. Prokuratūra skunde apeliaciniam teismui nurodė, kad R. E., siekdama turtinės naudos, suplanavo du labai sunkius nusikaltimus: savo sutuoktinio ir geriausios draugės nužudymus. Būdama darbingo amžiaus ji niekur nedirbo, o turtinės naudos tikėjosi nužudydama savo draugę, todėl, prokuratūros vertinimu, paskirta bausmė turėtų būti gerokai griežtesnė.
Tuo metu žudikės advokatas prašė jo klientei skirtą bausmę sušvelninti. Tačiau nuteistosios ir jo gynėjo prašymas buvo atmestas.
Apeliaciniam teismui nuosprendį apskundė ir buvęs nužudytosios sutuoktinis. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad esą jo su auka nesiejo šeiminiai ryšiai, nes jų santuoka buvo nutraukta, todėl jam esą nepriklauso ir neturtinės žalos atlyginimas. Kaip teigė vyras, nors su nužudytąja ir buvo nutraukę oficialius santuokinius ryšius ir kurį laiką kartu negyveno, ilgainiui būdamas santykiuose su į vėliau teisiamųjų suole atsidūrusia R. E., suprato, kad ilgisi pirmosios žmonos. Vyras teigė supratęs ir tai, kad jis R. E. buvo reikalingas tik dėl finansinių sumetimų. Taigi nukentėjusiuoju pripažintas vyriškis sakė dėjęs pastangas atkurti artimus ryšius su nužudytąja ir susitarė su ja vėl gyventi kartu. Jis grįžo iš užsienio į Lietuvą, pasakė R. E., kad gyvens pas žmoną. Teisme vyras teigė, kad norėjo nuraminti R. E. ir pasakė jai, kad jie galės ir toliau būti meilužiai, nors artimų santykių su vėliau žudike tapusia moterimi palaikyti neketino. Skunde nukentėjusysis nurodė, kad patyrė dvasinių išgyvenimų dėl mylimos moters nužudymo, vis dar išgyvena širdgėlos ir nesaugumo jausmą. Vyriškis teigė, kad jį kamuoja košmariški sapnai, o dvasiniai skausmai atsiliepė ir fizinei savijautai. Jis paprašė jam priteisti 30 tūkst. eurų neturtinės žalos ir 5,7 tūkst. eurų turtinės žalos, patirtos tvarkant kapavietę, organizuojant laidotuves.
Apeliacinis teismas sugriežtino bausmę už nužudymą – skyrė 18 metų laisvės atėmimo bausmę. Subendrinus visas anksčiau paskirtas bausmes žudikė už grotų praleis dviem metais ilgiau – 20 metų.
Apeliacinis teismas konstatavo, kad nuo 2016 m. intymius santykius su R. E. palaikęs nukentėjusysis negalėjo per 2 mėnesius po 2020 m. įvykusio santykių nutraukimo vėl atkurti stiprių emocinių ryšių su nužudytąja. Be to, apeliacinio teismo teisėjų kolegija nurodė, jog pirmosios instancijos teismas priteisė iš žudikės atlyginti žalą aukos vaikams, o žalos priteisimas iš buvusio sutuoktinio tik sumažintų tokios žalos išieškojimo tikimybę.
Iš nuteistosios 5,2 tūkst. eurų priteista nužudytosios buvusiam vyrui dėl patirtos turtinės žalos, papildomai 800 eurų – už advokato išlaidas.
