Prieš pasirašant greitojo kredito sutartį reikia įvertinti, ar galėsite grąžinti skolą
Asociatyvi pexels.com nuotrauka
„Greita paskola vos per 15 minučių“, – skelbia viena reklama kompiuterio ekrane ieškant internete paskolą suteikti galinčios institucijos. Skamba gundančiai. Tačiau prieš spustelėdami greitųjų kreditų bendrovių tinklalapius žmones turėtų dažniau pagalvoti, ar jiems tikrai reikalingi, iš pirmo žvilgsnio, itin lengvai pasiekiami pinigai. Kreditas ne tik gali padėti įgyvendinti svajones ar pasirūpinti buitimi, bet ir tapti tikru galvos skausmu. Taip nutiko tauragiškei, nusprendusiai pasiskolinti beveik 1 tūkst. eurų.
Nepajėgė grąžinti
Moteris grąžinti kredito nebeišgalėjo. Dėl to ji atsidūrė teisme, kuriame kovo 14-ąją išgirdo ją ne itin pradžiuginusį sprendimą.
Viena greitojo kredito bendrovė kreipėsi į teismą dėl klientės nesumokėtos skolos. Ieškinyje buvo nurodyta, kad įmonė negavo pajamų iš palūkanų, kurių tauragiškė nesumokėjo. Bendrovė panoro, kad iš klientės būtų priteistos tiek palūkanos, tiek bylinėjimosi išlaidos.
Tauragės apylinkės teisme nagrinėjant kreditų bendrovės ieškinį paaiškėjo, kad paskolą moteriškei iš pradžių 2017 m. gegužę suteikė kita įmonė. Tauragiškė gavo 944,19 Eur kreditą ir įsipareigojo kas mėnesį mokėti įmokas, o visą paskolą turėjo grąžinti per 1080 dienų. Tačiau laiku nesumokėjusi eilinės įmokos moteris įklimpo į bėdas. Buvo pradėti skaičiuoti delspinigiai, o kai moteris išaugusios skolos visiškai nepadengė, skolą ėmėsi išieškoti kita bendrovė.
Priteisė įspūdingą skolą
Tauragės apylinkės teismo teisėjas Vaclovas Jurjonas sprendime pabrėžė, kad skolininkei negrąžinus kredito ir taip neįvykdžius savo sutartinių prievolių kreditoriaus negavo pajamų – palūkanų, kurias pagrįstai tikėjosi gauti, kai skolininkė būtų grąžinusi visą kreditą.
Teismas nusprendė iš moteris priteisti bendrovės naudai 895,56 Eur negrąžinto kredito, 49,21 Eur palūkanų ir 733,86 Eur negautų pajamų. Taigi, iš viso moteris liko skolinga 1 678,63 Eur.
Palūkanos gali siekti ir iki 300 proc.
„Swedbank“ gyventojų finansavimo ekspertas Tomas Pulikas banko tinklaraštyje teigia, kad dažniausiai šalies gyventojai skolinasi tuomet, kai jiems prireikia pinigų didesnės vertės pirkiniams įsigyti ar padengti nenumatytas išlaidas, kurioms neužtenka mėnesio pajamų. Tiesa, vis dažniau žmonės renkasi ne greituosius, o vartojimo kreditus.
Žmonės jaučia pagundų įsigyti naujesnių telefonų, pažangesnių buities prietaisų, gal net automobilių ar gražesnių baldų. Tačiau jeigu skolinasi pasinaudoję greituoju kreditu, dalis jų įsisuka į nesibaigiantį skolų ratą. Greitieji kreditai vis dar tampa pražūtimi mažesnį finansinį raštingumą turintiems asmenimis. Kaip skelbia „Swedbank“, pasirašant kredito sutartį paprastai numatomos ir baudos, delspinigiai, kuriuos reikia mokėti, jei paskolos žmogus negrąžina ar grąžina ne taip, kaip parašyta sutartyje. Greituosius kreditus, skelbiama, teikia ne bankai, o kitos bendrovės, kurių veiklos, priešingai nei bankų, neprižiūri valstybinės institucijos. Šių kreditų ypatybė ta, kad jie labai greitai išduodami, t.y. pinigai žmogų pasiekia vos išsiuntus trumpąją žinutę ar užpildžius trumpą anketą. Tačiau šių kreditų palūkanos labai didelės. Jei vartojamojo kredito metinės palūkanos paprastai siekia iki 30 proc., tai greitojo kredito palūkanos gali siekti net 300 proc. ir daugiau. Išduodant šias paskolas dažnai nėra vertinamos asmens galimybės grąžinti paskolą, tad skolininkas gali patekti į rimtą bėdą.
