Visuomenė kviečiama padėti žmonėms, gyvenantiems su depresija
Įkelta:
2024-02-06
Nuotrauka
nebenoriu

„Eurostat“ duomenimis, kasmet depresija Lietuvoje diagnozuojama daugiau nei pusei šimto tūkstančių gyventojų. VšĮ „Skirtingos spalvos“ 3 metus iš eilės kviečia prisidėti prie depresijai gydyti skirto fondo #nebeNORIUGYVENTI ir taip padėti tiems, kurie dėl finansinių priežasčių negali eiti sveikimo keliu. Fondo organizatoriai bendradarbiaudami su Depresijos įveikimo centru siūlo specialią dešimties savaičių savigalbos programą su klinikine psichologe Aušra Mockuviene.

10 savaičių savigalbos programos metu mokysitės iš naujo pamilti kasdienius dalykus, kiekvieną savaitę aptardami po naują gyvenimo būdo temą: mitybą, dienotvarkę, įkyrias neigiamas mintis, fizinį aktyvumą, šviesą, miego sutrikimus, bendravimą, traumas, laimės ir vertybių ryšį.

Kam verta dalyvauti programoje? 

Šioje programoje gali dalyvauti kiekvienas, kuris jaučia depresijos simptomus, o galbūt jau seniai gyvena su šia liga. Galite tapti šios programos dalimi, jei jaučiate nuolatinį nerimą, nejaučiate gyvenimo džiaugsmo, kuris laikas esate liūdnas ir galvojate, kad kasdienybėje nebėra šviesių spalvų. Šioje programoje verta dalyvauti tiems, kurie nežino, kur eiti, ko siekti, tačiau nori pasijusti geriau, pažinti save.

Kodėl verta dalyvauti programoje? 

  • Galimybė padėti sau jaustis geriau.
  • 10 savaičių paskaitų su patyrusia psichologe.
  • Praktiniai patarimai, kuriuos galėsite pritaikyti kasdienybėje.
  • Galimybė pažinti save ir Jus supančią aplinką.
  • Virtuali aplinka bendrauti visiems programos dalyviams.
  • Programa padės Jums atrasti motyvacijos, valdyti savo emocijas ir jausmus.
  • #nebe(NORIUGYVENTI) fondo dalimi jau tapo 100 žmonių, kuriems ši programa padėjo pasijusti geriau.

Kaip vyksta programa?

  • Šios programos kūrėja ir lektorė yra Depresijos įveikimo centro vadovė, psichologė-psichoterapeutė Aušra Mockuvienė.
  • Programa vyksta internetu, prisijungus prie savo sukurtos paskyros.
  • Kiekvienai savaitei bus skiriama nauja tema.
  • Kiekvieną savaitę peržiūrėsite maždaug 2 val. trukmės paskaitos įrašą.
  • Kiekvieną savaitę susitiksite su programos lektore aptarti savaitės temą ir klausimams atsakyti.
  • Kiekvieną savaitę bus suteikiami praktiniai patarimai, kuriuos galėsite taikyti sau.
  • Savo patyrimais ir sunkumais galėsite dalintis su grupės dalyviais.

Ką reikia padaryti, kad tapčiau programos dalyviu?

  • Norint tapti programos dalyviu, Jums reikės parašyti motyvacinį laišką, kodėl ši pagalba Jums yra svarbi ir reikalinga.
  • Motyvacinį laišką siųskite el. paštu: savipagalba@depresijosiveikimas.lt.

Dalyvaujantiems šioje programoje yra svarbu suprasti, kad ji gali padėti į gyvenimą pradėti žiūrėti kitomis akimis, padėti pamilti save ir šalia esantį, padėti tikėti rytojumi ir sveikti, tačiau ši programa yra tik pagalba, didžiausia darbą turi padaryti pats žmogus. Pats žmogus turi tikėti, jog verta nepasiduoti, o programos specialistai nurodys kelią, kaip to siekti.

Pagal „Eurostat“ atliktus tyrimus, depresija visame pasaulyje serga apie 250–300 milijonų žmonių. Pagal šios ligos sergamumą Lietuva užima 10 vietą pasaulyje, o diagnozuojamų atvejų skaičius nuolat auga. Būtent šie rodikliai parodo visuomenės emocinės ir dvasinės sveikatos būklę, todėl labdaros fondas #nebeNORIUGYVENTI sieks suteikti žmonėms, jaučiantiems depresijos simptomus arba jau seniai gyvenantiems su šia liga, pagalbą. Kaip teigia fondo organizatoriai, kad tik kartu su visuomenės palaikymu galime padėti žmonėms, jaučiantiems nuolatinį nerimą, galvojantiems apie savižudybę ar nejaučiantiems gyvenimo džiaugsmo.

Sumanymas steigti fondą kilo po pokalbio su viena iš iniciatyvos herojų Ieva Zasimauskaite. „Sirgdama depresija, ji pasidalijo patirtimi, kad yra labai daug žmonių, kurie nori sveikti, bet negali finansiškai sau to leisti. Taip 2020 m. pirmą kartą visuomenei pristatėme fondą, kuris kvietė padėti su emociniais sunkumais susiduriantiems žmonėms, nebematantiems tikslo gyventi, nebenorintiems pabusti, kažko siekti ar tikėti gyvenimu po saule. Mūsų tikslas jau trečius metus iš eilės – padėti surasti viltį gyvenimui ir ištarti žodžius NORIU GYVENTI‘‘, – sako labdaros sumanytojas ir VšĮ „Skirtingos spalvos“ įkūrėjas Dalius Stankevičius.

Ar patiriami išgyvenimai ir neigiamos emocijos gali daryti įtaką savižudiškam elgesiui? Klinikinė psichologė Aušra Mockuvienė sako, kad mintys apie savižudybę kyla, kai žmogus patiria labai didelį emocinį skausmą, kuris tuo metu gali būti nepakeliamas. Taip pat žmogus gali išgyventi neviltį, bejėgiškumą, vienišumą, menkavertiškumą, jaustis kitiems našta.

Veiksmingiausi būdai, kaip žmonės gali padėti kitiems, norintiems negyventi su nevilties jausmu, pasak jos, yra bendrystė: „Nesiekčiau tokioje užduotyje veiksmingumo, juo labiau –kovos. Ieškočiau – bendrystės, saugumo, galimybės suprasti, kaip ir kodėl žmogus patiria neviltį. Neviltis gali mažėti ne tiek dėl efektyvių argumentų, kiek patiriant bendrumo išgyvenimą, jaučiantis suprastam, išgirstam, pamatytam.“

Turbūt didžioji dalis visuomenės išgirdusi žodžius ,,nebenoriu gyventi‘‘ išsigąstų ir nežinotų, kaip elgtis toliau. Kaip tinkamai suteikti emocinę pagalbą? „Aš ir pats prieš keletą metų būčiau nežinojęs, kaip turiu padėti žmogui, kuris ištaria žodžius ,,nebenoriu gyventi‘‘. Ir tai yra mūsų visuomenės neišmoktos pamokos, kaip galime išgelbėti žmogų, nuo ko prasideda pagalbos kelias. Bet įsileidę žmones giliau į savo vidų, laiku pastebėję jų tam tikrus išgyvenimus, galime jiems padėti eiti sveikimo keliu, suteikti drąsos. O tos drąsos reikia, nes dalis visuomenės vis dar nepatogiai žiūri, klijuoja ,,ligonio‘‘ etiketes. Be to, reikia suprasti, kad šie žodžiai atsiranda tuomet, kai gyvenimo patiriamas skausmas užgožia kasdienybės džiaugsmą, kurio žmogus tiesiog nebegali jausti, nes aplinkui mato tik tamsą. Dabar, išgirdęs šiuos žodžius, stengiuosi išbūti su žmogumi ir parodyti, kad jis man rūpi“, – mintimis dalijasi labdaros fondo sumanytojas D. Stankevičius.

Patiems žmonėms, kurie susiduria su nenoru gyventi ar depresija, klinikinė psichologė Aušra Mockuvienė sako, jog labiausiai linkėtų nelikti vienam su savo skausmu, kančia, neviltimi ir vienišumu. „Radus žmogų, kuriuo gali pasitikėti, su kuriuo saugiai jautiesi, gali lengviau išbūti ir su pačiais sunkiausiais ir aštriausiais jausmais. Juo labiau, kad visi jausmai ir būsenos yra laikini, net jei labai sunkūs ir tęsiasi jau kurį laiką. O sprendimas nusižudyti visgi yra neatšaukiamas.“

Dalius Stankevičius sako, jog viltis yra, kad kalbėti apie depresiją jau nebėra tabu, ir darome viską, kad jaučiama stigma vis mažėtų: „Aš esu labai laimingas, kad galime kurti tokį fondą, kuris ne tik turi siekį padėti kitiems sveikti, bet tuo pačiu neša ir stigmą griaunančią žinutę apie emocinę sveikatą, kad neturime bijoti ar gėdytis padėti sau ir šalia esančiam. Dvejų metų praėjusio fondo rezultatas yra per 100 žmonių išgelbėtos gyvybės, kurioms pavyko sugrąžinti norą gyvenimui, šeimos kūrimui, meilės sau pažinimui, gebėjimui pabusti ir vykti į darbą ar tiesiog galėjimui pasidžiaugti tuo, kad gali būti.“

Prie fondo prisidėti yra kviečiami visi, norintys padėti tiems, kuriems pagalbos šiuo metu reikia labiausiai. Nuo sausio 22 d. iki vasario 29 d. skambinkite trumpuoju numeriu 1402 ir skirkite 3 eurų auką arba didesnę auką skirkite Skirtingos spalvos interneto svetainėje.

Nuotrauka
Tauragės savivaldybės nuotrauka
Įkelta:
2024-07-22
Tauragės rajono savivaldybė primena, kad siekiant užtikrinti slaugos paslaugų tęstinumą, patenkinti paciento slaugos poreikius namų sąlygomis ir skatinti paciento savirūpą, VšĮ Tauragės rajono pirminės sveikatos priežiūros centras nemokamai ir profesionaliai slaugos paslaugas prisirašiusiems prie VšĮ Tauragės rajono PSPC ligoniams namuose teikia nuo 2021 m. spalio mėn.
Nuotrauka
sveikata
Įkelta:
2024-07-19
Nedrįsti apsilankyti sanatorijoje? Galvoji, kad ji skirta tik tiems, kurie serga, yra po traumų? O gal iš esmės nori susipažinti su sanatorinio gydymo principais, bet vis neatrandi laiko? „Eglės sanatorijoje“ apsilankė ir savo sveikata pasirūpino jau daugiau nei 1 milijonas žmonių iš Lietuvos ir užsienio šalių! Ar Tu vienas iš jų? 
Nuotrauka
remuo
Emily frost, Shutterstock nuotrauka
Įkelta:
2024-06-06
Rėmuo yra dažnas nepatogumas, pasireiškiantis deginančiu pojūčiu krūtinėje, kuris kartais pereina iki gerklės. Šis simptomas atsiranda, kai skrandžio rūgštis netinkamai pakyla į stemplę, dėl ko jaučiamas diskomfortas ar net skausmas. Nors rėmuo gali būti vienkartinis ir nereikšti nieko blogo, kartais jis perspėja apie rimtesnius virškinimo sistemos sutrikimus. Taigi, toliau aptarsime pagrindines rėmens priežastis ir gydymo būdus.
Nuotrauka
implantai
Philippe Spitalier, Unsplash nuotrauka
Įkelta:
2024-06-05
Krūtinės didinimas vis dar yra viena populiariausių plastinių operacijų. Ji dažnai atliekama viena, tačiau neretai tampa ir kompleksinės operacijos dalimi. Pavyzdžiui, kartu atliekant ir krūtų pakėlimą ar atliekant Mommy makeover operacijų kompleksą. Šiandien krūtinę chirurginiu būdu galima tobulinti ne vienu būdu – implantais, nusiurbtų ir specialiai paruoštų savų riebalų injekcijomis ir kombinuota abiejų minėtų variantų operacija. Toliau šiek tiek plačiau apie kiekvieną pasirinkimą.
Nuotrauka
dantu
Pexels, Gustavo Fring nuotrauka
Įkelta:
2024-06-05
Įprastai dantų jautrumas išoriniams dirgikliams yra laikina problema, kuri išnyksta savaime. Vis dėlto, ilgai besitęsiantis ir vis aštresnis skausmas gali įspėti apie rimtesnes problemas. Tad toliau trumpai apžvelgsime jautrumo atsiradimo priežastis ir galimus gydymo būdus.
Nuotrauka
MRT
Įkelta:
2024-06-03
Nuo šių metų birželio mėn. atlikti magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimus galima ir Tauragėje, Dariaus ir Girėno g. 15, įsikūrusioje „InMedica“ klinikoje. Tai – vienas pažangiausių ir saugiausių tyrimo metodų šiuolaikinėje medicinoje, kurio metu išgaunami detalūs vidaus organų ir minkštųjų audinių vaizdai, leidžiantys įvertinti vidaus organų veiklą, sutrikimus bei laiku paskirti reikalingą gydymą.
Nuotrauka
erkes
Asociatyvi pexels.com nuotrauka
Įkelta:
2024-04-24
Prasidėjus saulėtiems ir šiltesniems pavasario orams daugelis skuba į gamtą. Visgi svarbu prisiminti, kad erkių aktyvumas didėja termometro stulpeliams esant dar ne taip aukštai – infekcines ligas pernešantys voragyviai miškuose ir parkuose mūsų tyko jau nuo septynių laipsnių šilumos ir savo pamainą baigia tik vėlyvą rudenį. Medicinos centro „Antėja“ laboratorinės medicinos gydytoja Eglė Marciuškienė sako, kad klausimai apie erkių pernešamas ligas neišsenkantys, todėl dalinasi svarbiausia informaciją apie tai, ką daryti pastebėjus parazitą ant kūno ir kaip atskirti dvi kas vasarą be poilsio linksniuojamus rūpesčius – erkinį encefalitą ir Laimo ligą.
Nuotrauka
sveikata
Įkelta:
2024-04-18
Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) pristatyta Lietuvos ugdymo įstaigas lankančių vaikų kasmetinės sveikatos patikros rodiklių apžvalga. Duomenys rodo, kad tam tikri rodikliai, tokie kaip kūno svoris ir dantų būklė, yra stabilūs arba nežymiai gerėjantys, tačiau kai kurios tendencijos reikalauja atidaus ir tėvų, ir sveikatos priežiūros specialistų dėmesio. Dėl to svarbu reguliariai stebėti mokinių sveikatą ir kasmet atlikti patikrą. SAM rekomenduoja tai daryti anksčiau ir nelaukti mokslo metų pradžios: taip išvengsite didelių eilių ir turėsite daugiau laiko apsilankyti pas reikiamus specialistus ir koreguoti įpročius, nepraleidžiant pamokų.   
Nuotrauka
sveikata
Įkelta:
2024-03-27
Kolagenas, išvertus iš graikų kalbos, reiškia „klijų gamyba“. Šis žodžių junginys gana aiškiai apibrėžia šios medžiagos paskirtį. Iš tiesų kolagenas – tai nepakeičiamas audinių atsinaujinimo baltymas. Kokia jo svarba žmogaus organizmui, ypač jungiamajam audiniui? Į šiuos ir kitus klausimus plačiau atsako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Farmakognozijos katedros prof. dr. Nijolė Savickienė.
Nuotrauka
seni
Įkelta:
2024-03-26
Namai – tai vieta, kurioje jaučiamės geriausiai. Dažniausiai vyresni žmonės nori gyventi ir senti savo aplinkoje, jie, kiek gali, stengiasi savimi pasirūpinti patys. Tačiau bėgant metams ir silpstant artimojo sveikatai tenka pagalvoti, kaip organizuoti pagalbą ar priežiūrą. Slaugos profesionalai vis dažniau kalba apie teigiamą namų aplinkos poveikį emocinei pacientų sveikatai ir skatina šeimos narius slaugyti juos namuose.
Nuotrauka
burnos higiena
Įkelta:
2024-03-25
Apie burnos higienos svarbą žinome visi. Tinkama burnos ertmės priežiūra užkerta kelią įvairioms dantų problemoms ir maksimaliai sumažina įvairių burnos ertmės ligų riziką. Nors taisykles, kaip tinkamai valytis dantis, rodos, išmokstame dar ankstyvoje vaikystėje, visgi, realybė yra tokia, jog tinkamai dantimis pasirūpinti moka toli gražu ne visi. Taigi, kaip nepriekaištingai pasirūpinti burnos higiena?
Nuotrauka
implantai
Įkelta:
2024-03-19
Dantų implantai yra puikus pasirinkimas netekus dantų. Kitaip nei dantų protezai, jie gali tarnauti ilgus metus. Tačiau kartais pacientams kyla klausimas, ar jie stabilūs išliks visą gyvenimą? Šv. Kristoforo odontologijos klinikos specialistai pasidalins įžvalgomis apie dantų implantų tarnavimą bėgant metams. Kviečiame skaityti toliau!
Nuotrauka
sveikata
Įkelta:
2024-02-15
Siekdama užtikrinti pakankamą gyventojų apsaugą nuo vakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų bei valdyti šių ligų plitimą visuomenėje, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) patvirtino Nacionalinę imunoprofilaktikos programą 2024–2028 metams.
Nuotrauka
gydytojai
Įkelta:
2024-02-07
Siuntimą pas gydytoją specialistą jau gali išrašyti ne tik šeimos gydytojai, bet ir slaugytojai bei akušeriai. Slaugytojas konsultuodamas pacientą taip pat gali išrašyti vaistus, skirtus lėtinėms ligoms gydyti.
Nuotrauka
seni
Įkelta:
2024-01-10
Šlapimo nelaikymas Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, deja, vis dar tebelaikomas „gėdinga“ tema, kuria kalbėti lyg ir nepatogu. Apklausus šios problemos kamuojamus asmenis, nustatyta, kad tik penktadalis jų apie tai pasisako savo gydytojui. Kiti geriausiu atveju pamini lyg tarp kitko. Šlapimo nelaiko apie 10 proc. žmonių – vadinasi, Lietuvoje su šia problema susiduria apie 350 000 žmonių, ir ne tik vyresnio amžiaus. Oficialios statistikos duomenimis, manoma, kad išties jų yra daugiau.
Nuotrauka
skausmas
Įkelta:
2023-11-23
Sezoniškumas pastebimas ne tik mados pasaulyje – kiekvienam metų laikui būdingos ir skirtingos patiriamos kūno traumos. Rudenį jų dažniausiai neišvengiame dirbdami soduose ar daržuose, žiemą koją pakiša slidūs keliai, pavasarį, dar apsnūdę po žiemos, išriedėję į gatves, tinkamai neįvertiname savo fizinės formos. O štai vasara pažeria visą puokštę traumų – jų skaičius išauga kone dvigubai.
Nuotrauka
sveikata
Freepik.com nuotrauka
Įkelta:
2023-11-17
Neretai sulaukusius pensinio amžiaus žmones kamuoja vis didesnis vienišumo jausmas. Remiantis Vilniaus universiteto tyrimo duomenimis, keturi iš penkių senjorų neturi nė vieno sau svarbaus asmens, išskyrus giminaičius. Specialistų teigimu, sportas, savanoriavimas ar dalyvavimas kitose veiklose padėtų save realizuoti, atrasti naują bendruomenę ir sužadinti didesnį pasitenkinimą gyvenimu.  Nors turint negalią senjorams atsiranda dar daugiau trukdžių būti aktyviems, Kauno miesto socialinių paslaugų centro (KSPC) Socialinių paslaugų bendruomenės skyriaus vedėja socialiniams reikalams Evelina Gvergždienė teigė, kad vis daugiau neįgaliųjų senjorų pradeda domėtis teikiama fizinės ir psichosocialinės būklės gerinimo pagalba. 
Nuotrauka
vaikų klinika
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2023-11-15
Klinika „Medicum centrum“ jau septynerius metus įgyvendina vaikų ankstyvosios raidos reabilitacijos programą. Remiantis sveikatos apsaugos ministro įsakymu sukurta tvarka ir suburta visa specialistų komanda, kuri teikia pagalbą vaikams iki 7 metų. Siekiant teikti šias paslaugas dar patogiau ir efektyviau atidaryta Vaikų ligų klinika. Ji įkurta Spaustuvės gatvėje, pastate, kuriame anksčiau veikė klinika „In medica“. Kol kas, pasak klinikos vadovo Arūno Jancevičiaus, ji specializuojasi teikti paslaugas autizmo spektro sutrikimų turintiems vaikams.  
Nuotrauka
kraujotaka
Freepik.com nuotrauka 
Įkelta:
2023-11-10
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad net 80 proc. visų širdies priepuolių ir insultų galima išvengti. Svarbiausia žinoti, dėl ko didėja kraujotakos sistemos sutrikimų rizika, kad galėtumėte suvaldyti tai, kas jūsų valioje.  Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Išeminės širdies ligos skyriaus vadovė prof. Olivija Dobilienė informuoja, kaip kontroliuoti pagrindinius rizikos veiksnius, kada būtina kreiptis į specialistus ir kuo gali pagelbėti šiuolaikinės technologijos.   
Nuotrauka
sveikata
Adobe Stock nuotrauka
Įkelta:
2023-10-30
Remiantis 2020 metų duomenimis, Europos Sąjungoje (ES) bent kartą neteisėtų psichotropinių medžiagų yra vartoję maždaug 29 proc. suaugusiųjų – 83,4 mln. 15–64 m. amžiaus asmenų. Nepaisant to, jog viešojoje erdvėje nuolat kalbama apie narkotikų vartojimo padarinius, dalis žmonių negeba įvertinti kylančios rizikos sveikatai. Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) Klaipėdos filialo Ambulatorinio skyriaus gydytoja psichiatrė dr. Aistė Leleikienė pasakoja apie narkotikų vartojimo žalą ir pabrėžia, kad šių medžiagų vartojimas kenkia visai gyvenimo kokybei – tiek žmogaus fizinei ir emocinei sveikatai, tiek darbinei veiklai ir socialiniam funkcionavimui.