Gyvenimo būdą pakeitusi moteris: „Svarbiausia – tikėti savimi ir keistis dėl savęs“
Įkelta:
2023-10-20
Nuotrauka
sveikata
Nuotraukos autorius:
Simonos BANYTĖS nuotrauka
Aprašymas

U. Usevičiūtė: „Reikia ne mėsą valgyti su daržovėmis, o daržoves su mėsa.“ 

 

 

Kartais gali atrodyti, kad yra kone neįmanoma ištrūkti iš įprastos rutinos. Kai tampa sunku atrasti laiko sau, savo draugams ar pomėgiams, gyvenimo būdo pokyčiai atidedami dar vėlesniam laikui, nes tai reikalauja dar daugiau motyvacijos ir ryžto. 

Verslininkė Ugnė Usevičiūtė dalijasi savo asmenine patirtimi – ji numetė 140 kilogramų. Moteris pasakoja, kaip ir kodėl nusprendė sveikiau maitintis, daugiau judėti bei kokia dabar yra jos aktyvaus gyvenimo būdo rutina.

Gyvenimas sukosi vien apie darbą

Pasak U. Usevičiūtės, nebuvo jokios konkrečios priežasties, kodėl ji galiausiai nusprendė sveikiau gyventi: „Aš nesirgau jokiomis ligomis, nejaučiau spaudimo keistis iš aplinkos. Tuomet man atrodė, kad gyvenau „normalų“ gyvenimą – viskas sukosi kone vien apie darbą, koncentravausi į verslo sėkmę, turėjau mažai pramogų ir asmeninio gyvenimo, neturėjau fizinio aktyvumo, nesirūpinau savimi ir tuo, ką ir kada valgau, buvau pervargusi“, – kalbėjo ji.

Netikėtai vieną dieną jai šovė mintis, kad reikia atsikratyti antsvorio, todėl, nelaukdama naujų metų, pirmadienio, pirmos mėnesio dienos ar kito ryto, nuo to paties momento moteris pradėjo vykdyti planą, kurio esmė – sveikiau maitintis ir daugiau judėti: „Grįžusi namo išmečiau visus nesveikus produktus iš namų ir išėjau pasivaikščioti – taip viskas ir prasidėjo.“

Maisto lėkštė tapo spalvingesnė ir įvairesnė 

U. Usevičiūtė prisipažino, kad keisdama savo gyvenimo būdą ji nesusidūrė su sunkumais, kadangi susidėliojo tokį planą, kad visas procesas būtų kaip šventė ir ji nejaustų diskomforto. 

„Nesilaikiau jokių dietų, neskaičiavau kalorijų, nesvėriau produktų. Valgiau daug ir stengiausi, kad valgomas maistas būtų skanus ir gražiai pateiktas“, – sakė ji. 

Moteris laikėsi šių pagrindinių taisyklių: valgė 4 kartus per dieną visada tuo pačiu laiku, atsisakė užkandžių, nevartojo pridėtinio cukraus, ribojo riebalus ir miltinius patiekalus, valgė tik savo namie pasigamintą maistą ir parduotuvėje pirko tik produktus, o ne pagamintus gaminius. 

„Mano valgio lėkštės visada buvo didelės, kupinos spalvingo ir kuo įvairesnio maisto, kad gaučiau pakankamai maistinių medžiagų. Jei vienu sakiniu reiktų pasakyti savo sėkmės formulę, atsakyčiau taip – reikia ne mėsą valgyti su daržovėmis, o daržoves su mėsa“, – pažymėjo ji. 

Negraužė savęs dėl silpnumo akimirkų

Kardinaliai gyvenimo būdą pakeitusios moters teigimu, svarbiausia tikėti tuo, ką darai, – ši taisyklė būtina visiems gyvenimo atvejams: „Jei žmogus nepasitiki savimi, ilgai galvoja, dvejoja, jis nesijaučia stiprus, didelė tikimybė, kad jis nepasieks savo tikslo. Taip pat labai svarbu svorį mesti dėl savęs ir ne dėl to, kad tilptum į naują suknelę ar kažkam patiktum. Svorį reikia mesti ne dėl fizinio grožio, bet dėl galimybės gyventi patogiai.“ 

Moteris prisipažino, kad transformacijos kelyje silpnumo akimirkų buvo nedaug – kartais ji nesusilaikydavo nuo saldumynų ar kokio nors kito svorio metimo laikotarpiu nepriimtino maisto įvairių švenčių metu. Tačiau dėl tų kelių atvejų ji savęs neteisė, nes tai nedarė įtakos bendram rezultatui.

Atrado meilę sau pakeitusi gyvenimo būdą

Moteris teigė, kad pakeitus gyvenimo būdą viskas apsivertė aukštyn kojomis – keitėsi asmeninis gyvenimas, darbas ir gyvenimo prioritetai, atsirado daug meilės sau. Kiekvienas žvilgsnis į veidrodį tapo postūmiu į priekį: „Kai patinki sau, įgyji labai daug pasitikėjimo. Pasitikinčius žmones kitaip priima ir aplinka, taip ratas užsidaro – meilė sau virsta į meilę aplinkiniams, sėkmę veikloje, kuria užsiimi.“

Dabar U. Usevičiūtė neįsivaizduoja savo gyvenimo be kasdieninės rytinės mankštos, be mažiausiai 20 000 kasdien nueitų žingsnių, be kelionių ir svajonių įgyvendinimo. 

„Šiuo metu esu aplankiusi 50 šalių, bet svajoju apkeliauti visą pasaulį. Taip pat noriu įlipti bent į 10 viršukalnių – kol kas esu įlipusi į vieną“, – savo asmeniniais siekiais dalijosi moteris. 

Ji džiaugiasi, kad pakeitė ne vieną savo gyvenimo elementą, pavyzdžiui, tik mitybą, o ėmėsi kardinalių pokyčių ir pakeitė visą savo gyvenimo būdą: „Neabejoju, kad tai buvo mano raktas į sėkmę, puikią savijautą ir rezultatus šiuo metu. O labiausiai džiaugiuosi tuo, kad mitybos įpročiai nusistovėjo ir sėkmingai išlaikau savo svorį vienoje vietoje jau beveik šešerius metus.“

Būtina surasti vidinių motyvų

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto profesorė dr. Laima Bulotaitė sakė, kad visi žmonės yra skirtingi ir visiškai normalu, jei bandymas keisti gyvenimo būdą būna susijęs su neigiamomis emocijomis: „Gali atrodyti, kad visi džiaugiasi gyvenimu, ilsisi namuose, valgo saldumynus ir nepriauga svorio, o jums vieninteliam taip sunkiai sekasi imtis pokyčių.“

Profesorės teigimu, jei elgesio keitimas jums kelia kančią, tai reiškia, kad kažką darote negerai, pasirinkote ne tokį būdą ar aiškiai nežinote, kodėl tai darote. Todėl pirmiausia reiktų atsigręžti į save ir suprasti, kokie yra jūsų pokyčių motyvai. „Neigiamas emocijas ir atkryčius dažniausiai patiria tie, kurie neatsako sau į šiuos klausimus ir kurių elgesio keitimo motyvai yra išoriniai – jums kažkas patarė, tačiau patys to neįsisąmoninote“, – kalbėjo ji. 

L. Bulotaitės teigimu, fizinė sveikata yra neatsiejama nuo psichinės ir emocinės sveikatos: „Senas posakis: sveikame kūne – sveika siela. Todėl reikia suprasti, kad jei stiprinsite savo fizinį kūną, daugiau judėsite ir mankštinsitės, pagerės jūsų nuotaika, užplūs geresnės emocijos ir švaresnės mintys.“ 

Užs. Nr. 98

Nuotrauka
logo
Nuotrauka
logo
Nuotrauka
sveikata
Įkelta:
2024-03-27
Kolagenas, išvertus iš graikų kalbos, reiškia „klijų gamyba“. Šis žodžių junginys gana aiškiai apibrėžia šios medžiagos paskirtį. Iš tiesų kolagenas – tai nepakeičiamas audinių atsinaujinimo baltymas. Kokia jo svarba žmogaus organizmui, ypač jungiamajam audiniui? Į šiuos ir kitus klausimus plačiau atsako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Farmakognozijos katedros prof. dr. Nijolė Savickienė.
Nuotrauka
seni
Įkelta:
2024-03-26
Namai – tai vieta, kurioje jaučiamės geriausiai. Dažniausiai vyresni žmonės nori gyventi ir senti savo aplinkoje, jie, kiek gali, stengiasi savimi pasirūpinti patys. Tačiau bėgant metams ir silpstant artimojo sveikatai tenka pagalvoti, kaip organizuoti pagalbą ar priežiūrą. Slaugos profesionalai vis dažniau kalba apie teigiamą namų aplinkos poveikį emocinei pacientų sveikatai ir skatina šeimos narius slaugyti juos namuose.
Nuotrauka
burnos higiena
Įkelta:
2024-03-25
Apie burnos higienos svarbą žinome visi. Tinkama burnos ertmės priežiūra užkerta kelią įvairioms dantų problemoms ir maksimaliai sumažina įvairių burnos ertmės ligų riziką. Nors taisykles, kaip tinkamai valytis dantis, rodos, išmokstame dar ankstyvoje vaikystėje, visgi, realybė yra tokia, jog tinkamai dantimis pasirūpinti moka toli gražu ne visi. Taigi, kaip nepriekaištingai pasirūpinti burnos higiena?
Nuotrauka
implantai
Įkelta:
2024-03-19
Dantų implantai yra puikus pasirinkimas netekus dantų. Kitaip nei dantų protezai, jie gali tarnauti ilgus metus. Tačiau kartais pacientams kyla klausimas, ar jie stabilūs išliks visą gyvenimą? Šv. Kristoforo odontologijos klinikos specialistai pasidalins įžvalgomis apie dantų implantų tarnavimą bėgant metams. Kviečiame skaityti toliau!
Nuotrauka
sveikata
Įkelta:
2024-02-15
Siekdama užtikrinti pakankamą gyventojų apsaugą nuo vakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų bei valdyti šių ligų plitimą visuomenėje, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) patvirtino Nacionalinę imunoprofilaktikos programą 2024–2028 metams.
Nuotrauka
gydytojai
Įkelta:
2024-02-07
Siuntimą pas gydytoją specialistą jau gali išrašyti ne tik šeimos gydytojai, bet ir slaugytojai bei akušeriai. Slaugytojas konsultuodamas pacientą taip pat gali išrašyti vaistus, skirtus lėtinėms ligoms gydyti.
Nuotrauka
nebenoriu
Įkelta:
2024-02-06
„Eurostat“ duomenimis, kasmet depresija Lietuvoje diagnozuojama daugiau nei pusei šimto tūkstančių gyventojų. VšĮ „Skirtingos spalvos“ 3 metus iš eilės kviečia prisidėti prie depresijai gydyti skirto fondo #nebeNORIUGYVENTI ir taip padėti tiems, kurie dėl finansinių priežasčių negali eiti sveikimo keliu. Fondo organizatoriai bendradarbiaudami su Depresijos įveikimo centru siūlo specialią dešimties savaičių savigalbos programą su klinikine psichologe Aušra Mockuviene.
Nuotrauka
seni
Įkelta:
2024-01-10
Šlapimo nelaikymas Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, deja, vis dar tebelaikomas „gėdinga“ tema, kuria kalbėti lyg ir nepatogu. Apklausus šios problemos kamuojamus asmenis, nustatyta, kad tik penktadalis jų apie tai pasisako savo gydytojui. Kiti geriausiu atveju pamini lyg tarp kitko. Šlapimo nelaiko apie 10 proc. žmonių – vadinasi, Lietuvoje su šia problema susiduria apie 350 000 žmonių, ir ne tik vyresnio amžiaus. Oficialios statistikos duomenimis, manoma, kad išties jų yra daugiau.
Nuotrauka
skausmas
Įkelta:
2023-11-23
Sezoniškumas pastebimas ne tik mados pasaulyje – kiekvienam metų laikui būdingos ir skirtingos patiriamos kūno traumos. Rudenį jų dažniausiai neišvengiame dirbdami soduose ar daržuose, žiemą koją pakiša slidūs keliai, pavasarį, dar apsnūdę po žiemos, išriedėję į gatves, tinkamai neįvertiname savo fizinės formos. O štai vasara pažeria visą puokštę traumų – jų skaičius išauga kone dvigubai.
Nuotrauka
sveikata
Freepik.com nuotrauka
Įkelta:
2023-11-17
Neretai sulaukusius pensinio amžiaus žmones kamuoja vis didesnis vienišumo jausmas. Remiantis Vilniaus universiteto tyrimo duomenimis, keturi iš penkių senjorų neturi nė vieno sau svarbaus asmens, išskyrus giminaičius. Specialistų teigimu, sportas, savanoriavimas ar dalyvavimas kitose veiklose padėtų save realizuoti, atrasti naują bendruomenę ir sužadinti didesnį pasitenkinimą gyvenimu.  Nors turint negalią senjorams atsiranda dar daugiau trukdžių būti aktyviems, Kauno miesto socialinių paslaugų centro (KSPC) Socialinių paslaugų bendruomenės skyriaus vedėja socialiniams reikalams Evelina Gvergždienė teigė, kad vis daugiau neįgaliųjų senjorų pradeda domėtis teikiama fizinės ir psichosocialinės būklės gerinimo pagalba. 
Nuotrauka
vaikų klinika
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2023-11-15
Klinika „Medicum centrum“ jau septynerius metus įgyvendina vaikų ankstyvosios raidos reabilitacijos programą. Remiantis sveikatos apsaugos ministro įsakymu sukurta tvarka ir suburta visa specialistų komanda, kuri teikia pagalbą vaikams iki 7 metų. Siekiant teikti šias paslaugas dar patogiau ir efektyviau atidaryta Vaikų ligų klinika. Ji įkurta Spaustuvės gatvėje, pastate, kuriame anksčiau veikė klinika „In medica“. Kol kas, pasak klinikos vadovo Arūno Jancevičiaus, ji specializuojasi teikti paslaugas autizmo spektro sutrikimų turintiems vaikams.  
Nuotrauka
kraujotaka
Freepik.com nuotrauka 
Įkelta:
2023-11-10
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad net 80 proc. visų širdies priepuolių ir insultų galima išvengti. Svarbiausia žinoti, dėl ko didėja kraujotakos sistemos sutrikimų rizika, kad galėtumėte suvaldyti tai, kas jūsų valioje.  Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Išeminės širdies ligos skyriaus vadovė prof. Olivija Dobilienė informuoja, kaip kontroliuoti pagrindinius rizikos veiksnius, kada būtina kreiptis į specialistus ir kuo gali pagelbėti šiuolaikinės technologijos.   
Nuotrauka
sveikata
Adobe Stock nuotrauka
Įkelta:
2023-10-30
Remiantis 2020 metų duomenimis, Europos Sąjungoje (ES) bent kartą neteisėtų psichotropinių medžiagų yra vartoję maždaug 29 proc. suaugusiųjų – 83,4 mln. 15–64 m. amžiaus asmenų. Nepaisant to, jog viešojoje erdvėje nuolat kalbama apie narkotikų vartojimo padarinius, dalis žmonių negeba įvertinti kylančios rizikos sveikatai. Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) Klaipėdos filialo Ambulatorinio skyriaus gydytoja psichiatrė dr. Aistė Leleikienė pasakoja apie narkotikų vartojimo žalą ir pabrėžia, kad šių medžiagų vartojimas kenkia visai gyvenimo kokybei – tiek žmogaus fizinei ir emocinei sveikatai, tiek darbinei veiklai ir socialiniam funkcionavimui.
Nuotrauka
SAM
SAM nuotrauka
Įkelta:
2023-10-18
Nuo šiol onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams bus užtikrintas geresnis stacionarinės medicininės reabilitacijos paslaugų prieinamumas. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) inicijuoja pokyčius, kurių dėka daugiau onkologinių ligonių turės galimybę gauti stacionarinės reabilitacijos paslaugas po gydymo dienos stacionare.
Nuotrauka
6sveikata1
Asmeninio archyvo nuotrauka
Įkelta:
2023-10-13
Vėžys – tai diagnozė, sukrečianti ne tik patį ligonį, bet ir visą jo aplinką. Išgirdus tai, rodos, žemė ima slysti po kojomis, tačiau palaipsniui supranti, kad neturi jokio pasirinkimo – tik priimti šią žinią ir judėti pirmyn į kovą. Eglė Seiliūtė-Žukauskienė dalijasi savo šeimos patirtimi apie tai, kaip jie sužinojo apie dukros onkologinę ligą ir kas jiems padeda išlaikyti pozityvumą iki pat šiol. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos medicinos psichologė Neringa Eimutienė pataria – svarbu nepamiršti, kad sergantysis pirmiausia yra žmogus, o ne ligonis.  
Nuotrauka
seima
Asociatyvi Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento nuotrauka
Įkelta:
2023-10-06
Naujausia Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento apklausa rodo, kad aštuoni iš dešimties (80 proc.) 18–74 metų Lietuvos gyventojų nieko negirdėjo apie naująsias psichoaktyviąsias medžiagas ir jų pavojų. Iš 10 respondentų, kurie atsakė, kad jas vartojo, 4 respondentai jas pirko klube arba gatvėje, 3 – internetu, o vienas respondentas įsigijo iš draugų. Departamentas yra susirūpinęs padidėjųsi pasiūlos situacija ir ragina tėvus būti budriems, domėtis, kur ir ką veikia vaikai, kas yra jų draugai, pasirūpinti vaikų laisvalaikio užimtumu.
Nuotrauka
SAM nuotrauka
SAM nuotrauka
Įkelta:
2023-10-03
Rugpjūtį startavęs pavėžėjimo projektas įsibėgėja – prasideda naujas, jau antrasis etapas, į kurį nuo spalio įtraukiama viena didžiausių pacientų grupių – vyresnio amžiaus asmenys. Be tų, kuriems reikia atlikti hemodializę ar transplantaciją nuo šiol bus aptarnaujami ir vyresni nei 75-erių, socialiai pažeidžiami pacientai. Negalėdami savarankiškai pasiekti gydymo įstaigos jie turės pavėžėjimo galimybę. Informacija dalijasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.
Nuotrauka
sveik
Adobe Stock nuotrauka
Įkelta:
2023-09-29
Žmogus sutvertas taip, kad nuolatos ieško būdų nusiraminti, atsipalaiduoti ir atitrūkti. Vieniems tai fizinis aktyvumas, muzika, o kitiems – rūkymas. Vis dėlto šiuolaikinis pasaulis kupinas įvairių veiklų ir praktikų, padedančių atsipalaiduoti ir nekenkiančių organizmui, tad belieka pasirinkti, o rūkymo atsisakyti. Metimo kelias gali būti sunkus, tačiau kiekviena kelionė tikslo link prasideda nuo sprendimo priėmimo, šiuo atveju – sprendimo mesti rūkyti.
Nuotrauka
sveikata
Įkelta:
2023-09-25
2019 metais Lietuva pateko į daugiausia alkoholio vartojimą sumažinusių šalių penketuką. Nuo 2015 iki 2019 metų vienam 15 m. ir vyresniam Lietuvos gyventojui tenkančio gryno alkoholio kiekį pavyko sumažinti net 17 proc., iki 12,8 litro. 2022-aisiais rodiklis nukrito iki 11,2 litro, kaip praneša Valstybės duomenų agentūra. Anot laikinosios Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento vadovės Gražinos Belian, tai lėmė šioje srityje subalansuota politika, gyventojų sąmoningumo didėjimas, jaunimo švietimas ir prevencinė veikla.
Nuotrauka
sveikata
Asociatyvi pexels.com nuotrauka 
Įkelta:
2023-09-08
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, mityba yra kone pagrindinis sveikatą lemiantis ir ligų riziką mažinantis veiksnys. Dėl to susimąstyti apie sveikos mitybos ir gyvensenos įpročių formavimą turėtų ne tik norintys sulieknėti ar išsigydyti nuo tam tikrų ligų, bet ir tie, kurie siekia visapusiškai pagerinti savo gyvenimo kokybę.  Apie tai, kokią žalą organizmui kelia nesveika ir nesubalansuota mityba ir kokiu pagrindiniu mitybos principu gali vadovautis kiekvienas, kalbėjo gydytoja dietologė Rasa Dovidavičienė. 
Nuotrauka
sveikata
E. Paukštsė/NVI nuotrauka
Įkelta:
2023-08-25
Dažniausiai, sužinojus onkologinės ligos diagnozę, pirmoji reakcija į šią žinią yra šokas. Žmogus negali patikėti, kad tai atsitiko būtent jam, jį užgriūva didžiulė psichologinė, emocinė ir fizinė našta. Kaip tinkamai elgtis, kai sergi pats arba onkologine liga serga artimas žmogus, kai atrodo, kad gyvenimas staiga ėmė ir sugriuvo? Išsamiau apie dažniausius sunkumus ir sveikatos stiprinimą kalbėjo Nacionalinio vėžio instituto (NVI) gydytoja psichiatrė dr. Giedrė Bulotienė.