Kiekvienas gali mesti rūkyti – svarbu kreiptis pagalbos
Įkelta:
2023-09-29
Nuotrauka
sveik
Nuotraukos autorius:
Adobe Stock nuotrauka
Aprašymas

Tyrimų duomenimis, procentiškai daugiau asmenų metė rūkyti padedami specialistų, lyginant su tais, kurie bandė tai daryti savarankiškai

 

 

Žmogus sutvertas taip, kad nuolatos ieško būdų nusiraminti, atsipalaiduoti ir atitrūkti. Vieniems tai fizinis aktyvumas, muzika, o kitiems – rūkymas. Vis dėlto šiuolaikinis pasaulis kupinas įvairių veiklų ir praktikų, padedančių atsipalaiduoti ir nekenkiančių organizmui, tad belieka pasirinkti, o rūkymo atsisakyti. Metimo kelias gali būti sunkus, tačiau kiekviena kelionė tikslo link prasideda nuo sprendimo priėmimo, šiuo atveju sprendimo mesti rūkyti.

Didžiausią įtaką daro aplinkiniai

„Rūkyti pradėjau dar 2017 metais. Iš pradžių užtekdavo pakelio savaitei, tada poreikis išaugo iki dviejų, trijų pakelių savaitei, kol, galiausiai, pakelio neužtekdavo nė dienai. Mane supę žmonės galėtų patvirtinti, kad galėdavau surūkyti vieną cigaretę po kitos“, – pasakojo prieš metus rūkymo atsisakęs Kristijonas.

Vaikinas sako, kad, nepaisant to, jog aplinka nespaudė pradėti rūkyti, jis pasidavė „bandos jausmui“ ir nuolat matomas pavyzdys nejučia tapo jo gyvenimo dalimi.

Antakalnio psichikos sveikatos centro vedėja Aušra Bagdonaitė pabrėžia, jog rūkančių bendraamžių, tėvų ar aplinkinių įtaka yra vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių tabako vartojimą, greta patraukliai pateikiamų cigarečių ir tabako gaminių pakuočių. Taip pat ji akcentuoja evoliucionuojančią tabako pramonę ir atsirandančių priemonių gausą. Sudaromas klaidingas įspūdis, kad šios priemonės neva sukelia mažiau žalos nei klasikinės cigaretės.

Anot Antakalnio poliklinikos gydytojos psichiatrės, dirbančios dienos stacionare suaugusiems, Auksės Šileikytės, kiekvienais metais pasaulyje nuo tabako rūkymo sukeltų ligų miršta nuo 5 iki 7 milijonų žmonių, pusė šių mirčių – priešlaikinės, jų galima išvengti.

„Rūkymas daro neigiamą įtaką imuninei sistemai, todėl didėja plaučių infekcijos rizika. Rūkant dažniau sergama plaučių uždegimu, kitomis ūmiomis kvėpavimo sistemos ligomis, taip pat didėja tikimybė susirgti gripu, peršalimo ligomis, tuberkulioze“, – dėstė ekspertė.

Pokytis priklauso nuo motyvacijos

Psichiatrės teigimu, mesti rūkyti niekada nėra per vėlu, nes sergamumas ir mirtingumas nuo šio žalingo įpročio didėja priklausomai nuo to, kiek ilgai tuo užsiimama. Priklausomybė yra lėtinė liga, todėl rūkymo nutraukimas gali būti ir dažniausiai yra ilgalaikis procesas, reikalaujantis keleto bandymų. Pasirinkimas atsisakyti rūkymo – nemenkas gyvenimo būdo pokytis.

„Daugiausia metimo kelionės vingiams įtakos turi žmogaus asmeninės savybės, motyvacija ir tai, kokios pagalbos jis paprašė ir kam patikėjo savo rūpesčius. Dažniausi motyvai, vedantys sėkmingo tabako atsisakymo link, yra sveikatos išsaugojimas, lėšų taupymas, gamtos išsaugojimas, geras burnos kvapas ir pavyzdys kitiems“, – teigė dienos stacionaro psichiatrė.

Žurnalistikos studijas Vilniaus universitete baigęs Kristijonas pasakoja, kad studijuodamas universitete vis bandydavo mesti rūkyti, tačiau niekaip nepavykdavo, kol galiausiai  praėjusių metų rugpjūčio 14 d. surūkė paskutinę cigaretę:

„Netikėtai radau knygutę apie tai, kaip mesti rūkyti. Pradėjau skaityti, domėtis, perskaitęs 4 skyrius, suvokiau, jog man nereikia knygos, kuri paaiškintų, kaip mesti rūkyti, tai galiu padaryti aš pats, be knygos.“ 

Nusistatykite konkrečią dieną 

Norintiems nutraukti priklausomybę A. Šileikytė duoda vieną patarimą – nustoti rūkyti. Ne „mažiau, ne rečiau“, bet tiesiog nustoti. „Negali būti šiek tiek priklausomas. Arba esi priklausomas, arba ne“, – teigė ji.

„Metimas rūkyti nėra rūkymo mažinimas, todėl būkite pasirengę atsisakyti visų rūkymo formų. Kad būtų lengviau laikytis šio įsipareigojimo – informuokite savo šeimą, draugus ir bendradarbius, pakalbėkite su gydytoju ar kitu sveikatos priežiūros specialistu apie tai, kokį medikamentinį gydymą galėtų jums pritaikyti.  

Pakeiskite savo rutiną: kasdienę veiklą atlikite kita tvarka kitu dienos metu su žmonėmis, kurie nerūko, kitose vietose. Venkite situacijų ir aplinkos, kuriose dažniausiai rūkydavote,  nuobodulio, turėkite su savimi knygą, telefoną. Kiekvieną minutę sau priminkite, kad artėjate prie savo tikslo ir renkatės savo vertybėmis grįstą elgesį, teikiantį ne „malonumą dabar“, o gėrį ilgalaikėje perspektyvoje“, – patarė specialistė.

Padeda specialistai

Psichikos sveikatos centro dienos stacionare suaugusiems dirbanti psichiatrė pridūrė, jog, metant rūkyti, ne mažiau svarbu yra apsvarstyti galimas stresines situacijas ir apmąstyti, kaip jas įveiksite nerūkydami.

„Nusimatykite konkrečius veiksmus, pavyzdžiui, pradėkite sportuoti, muzikuoti, klausytis muzikos, išeikite pasivaikščioti. Visos situacijos gali būti sprendžiamos ir nerūkant. Priminkite sau, kokius svarbius žingsnius žengiate savo ir aplinkinių sveikatos link“, – patarimais dalijosi gydytoja.

Ji taip pat primena, jog atkrytis yra natūrali sveikimo nuo priklausomybių dalis. Labiau svarbu, ne kiek atkryčių bus, o kaip greitai jie bus atpažinti. Moksliniai tyrimai rodo, kad procentiškai daugiau sėkmingai metusiųjų rūkyti yra tarp tų, kurie tai darė padedami specialistų, lyginant su tais, kurie bandė atsisakyti rūkymo savarankiškai.

Svarbiausia, anot psichiatrės A. Šileikytės, yra suvokti, kad norinčiam mesti rūkyti asmeniui gali padėti įvairūs būdai, nenorinčiam to padaryti – nepadės jokia priemonė.

Daugiau informacijos apie tai, kodėl verta mesti rūkyti ir kaip tai padaryti, galima rasti specialioje Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės svetainėje https://nerukysiu.lt Taip pat nuo 2024 m. pradžios Lietuvoje pradės veikti telefoninė pagalbos linija, kurios specialistai nemokamai konsultuos gyventojus, norinčius mesti rūkyti. Svetainėje artimiausiu metu taip pat bus galima rasti informacijos apie nuo 2024 m. pradžios Lietuvoje pradėsiančią veikti telefoninę pagalbos liniją.

Užs. Nr. 91

Nuotrauka
logo
Nuotrauka
logo
Nuotrauka
sveikata
Įkelta:
2024-03-27
Kolagenas, išvertus iš graikų kalbos, reiškia „klijų gamyba“. Šis žodžių junginys gana aiškiai apibrėžia šios medžiagos paskirtį. Iš tiesų kolagenas – tai nepakeičiamas audinių atsinaujinimo baltymas. Kokia jo svarba žmogaus organizmui, ypač jungiamajam audiniui? Į šiuos ir kitus klausimus plačiau atsako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Farmakognozijos katedros prof. dr. Nijolė Savickienė.
Nuotrauka
seni
Įkelta:
2024-03-26
Namai – tai vieta, kurioje jaučiamės geriausiai. Dažniausiai vyresni žmonės nori gyventi ir senti savo aplinkoje, jie, kiek gali, stengiasi savimi pasirūpinti patys. Tačiau bėgant metams ir silpstant artimojo sveikatai tenka pagalvoti, kaip organizuoti pagalbą ar priežiūrą. Slaugos profesionalai vis dažniau kalba apie teigiamą namų aplinkos poveikį emocinei pacientų sveikatai ir skatina šeimos narius slaugyti juos namuose.
Nuotrauka
burnos higiena
Įkelta:
2024-03-25
Apie burnos higienos svarbą žinome visi. Tinkama burnos ertmės priežiūra užkerta kelią įvairioms dantų problemoms ir maksimaliai sumažina įvairių burnos ertmės ligų riziką. Nors taisykles, kaip tinkamai valytis dantis, rodos, išmokstame dar ankstyvoje vaikystėje, visgi, realybė yra tokia, jog tinkamai dantimis pasirūpinti moka toli gražu ne visi. Taigi, kaip nepriekaištingai pasirūpinti burnos higiena?
Nuotrauka
implantai
Įkelta:
2024-03-19
Dantų implantai yra puikus pasirinkimas netekus dantų. Kitaip nei dantų protezai, jie gali tarnauti ilgus metus. Tačiau kartais pacientams kyla klausimas, ar jie stabilūs išliks visą gyvenimą? Šv. Kristoforo odontologijos klinikos specialistai pasidalins įžvalgomis apie dantų implantų tarnavimą bėgant metams. Kviečiame skaityti toliau!
Nuotrauka
sveikata
Įkelta:
2024-02-15
Siekdama užtikrinti pakankamą gyventojų apsaugą nuo vakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų bei valdyti šių ligų plitimą visuomenėje, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) patvirtino Nacionalinę imunoprofilaktikos programą 2024–2028 metams.
Nuotrauka
gydytojai
Įkelta:
2024-02-07
Siuntimą pas gydytoją specialistą jau gali išrašyti ne tik šeimos gydytojai, bet ir slaugytojai bei akušeriai. Slaugytojas konsultuodamas pacientą taip pat gali išrašyti vaistus, skirtus lėtinėms ligoms gydyti.
Nuotrauka
nebenoriu
Įkelta:
2024-02-06
„Eurostat“ duomenimis, kasmet depresija Lietuvoje diagnozuojama daugiau nei pusei šimto tūkstančių gyventojų. VšĮ „Skirtingos spalvos“ 3 metus iš eilės kviečia prisidėti prie depresijai gydyti skirto fondo #nebeNORIUGYVENTI ir taip padėti tiems, kurie dėl finansinių priežasčių negali eiti sveikimo keliu. Fondo organizatoriai bendradarbiaudami su Depresijos įveikimo centru siūlo specialią dešimties savaičių savigalbos programą su klinikine psichologe Aušra Mockuviene.
Nuotrauka
seni
Įkelta:
2024-01-10
Šlapimo nelaikymas Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, deja, vis dar tebelaikomas „gėdinga“ tema, kuria kalbėti lyg ir nepatogu. Apklausus šios problemos kamuojamus asmenis, nustatyta, kad tik penktadalis jų apie tai pasisako savo gydytojui. Kiti geriausiu atveju pamini lyg tarp kitko. Šlapimo nelaiko apie 10 proc. žmonių – vadinasi, Lietuvoje su šia problema susiduria apie 350 000 žmonių, ir ne tik vyresnio amžiaus. Oficialios statistikos duomenimis, manoma, kad išties jų yra daugiau.
Nuotrauka
skausmas
Įkelta:
2023-11-23
Sezoniškumas pastebimas ne tik mados pasaulyje – kiekvienam metų laikui būdingos ir skirtingos patiriamos kūno traumos. Rudenį jų dažniausiai neišvengiame dirbdami soduose ar daržuose, žiemą koją pakiša slidūs keliai, pavasarį, dar apsnūdę po žiemos, išriedėję į gatves, tinkamai neįvertiname savo fizinės formos. O štai vasara pažeria visą puokštę traumų – jų skaičius išauga kone dvigubai.
Nuotrauka
sveikata
Freepik.com nuotrauka
Įkelta:
2023-11-17
Neretai sulaukusius pensinio amžiaus žmones kamuoja vis didesnis vienišumo jausmas. Remiantis Vilniaus universiteto tyrimo duomenimis, keturi iš penkių senjorų neturi nė vieno sau svarbaus asmens, išskyrus giminaičius. Specialistų teigimu, sportas, savanoriavimas ar dalyvavimas kitose veiklose padėtų save realizuoti, atrasti naują bendruomenę ir sužadinti didesnį pasitenkinimą gyvenimu.  Nors turint negalią senjorams atsiranda dar daugiau trukdžių būti aktyviems, Kauno miesto socialinių paslaugų centro (KSPC) Socialinių paslaugų bendruomenės skyriaus vedėja socialiniams reikalams Evelina Gvergždienė teigė, kad vis daugiau neįgaliųjų senjorų pradeda domėtis teikiama fizinės ir psichosocialinės būklės gerinimo pagalba. 
Nuotrauka
vaikų klinika
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2023-11-15
Klinika „Medicum centrum“ jau septynerius metus įgyvendina vaikų ankstyvosios raidos reabilitacijos programą. Remiantis sveikatos apsaugos ministro įsakymu sukurta tvarka ir suburta visa specialistų komanda, kuri teikia pagalbą vaikams iki 7 metų. Siekiant teikti šias paslaugas dar patogiau ir efektyviau atidaryta Vaikų ligų klinika. Ji įkurta Spaustuvės gatvėje, pastate, kuriame anksčiau veikė klinika „In medica“. Kol kas, pasak klinikos vadovo Arūno Jancevičiaus, ji specializuojasi teikti paslaugas autizmo spektro sutrikimų turintiems vaikams.  
Nuotrauka
kraujotaka
Freepik.com nuotrauka 
Įkelta:
2023-11-10
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad net 80 proc. visų širdies priepuolių ir insultų galima išvengti. Svarbiausia žinoti, dėl ko didėja kraujotakos sistemos sutrikimų rizika, kad galėtumėte suvaldyti tai, kas jūsų valioje.  Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Išeminės širdies ligos skyriaus vadovė prof. Olivija Dobilienė informuoja, kaip kontroliuoti pagrindinius rizikos veiksnius, kada būtina kreiptis į specialistus ir kuo gali pagelbėti šiuolaikinės technologijos.   
Nuotrauka
sveikata
Adobe Stock nuotrauka
Įkelta:
2023-10-30
Remiantis 2020 metų duomenimis, Europos Sąjungoje (ES) bent kartą neteisėtų psichotropinių medžiagų yra vartoję maždaug 29 proc. suaugusiųjų – 83,4 mln. 15–64 m. amžiaus asmenų. Nepaisant to, jog viešojoje erdvėje nuolat kalbama apie narkotikų vartojimo padarinius, dalis žmonių negeba įvertinti kylančios rizikos sveikatai. Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) Klaipėdos filialo Ambulatorinio skyriaus gydytoja psichiatrė dr. Aistė Leleikienė pasakoja apie narkotikų vartojimo žalą ir pabrėžia, kad šių medžiagų vartojimas kenkia visai gyvenimo kokybei – tiek žmogaus fizinei ir emocinei sveikatai, tiek darbinei veiklai ir socialiniam funkcionavimui.
Nuotrauka
sveikata
Simonos BANYTĖS nuotrauka
Įkelta:
2023-10-20
Kartais gali atrodyti, kad yra kone neįmanoma ištrūkti iš įprastos rutinos. Kai tampa sunku atrasti laiko sau, savo draugams ar pomėgiams, gyvenimo būdo pokyčiai atidedami dar vėlesniam laikui, nes tai reikalauja dar daugiau motyvacijos ir ryžto.  Verslininkė Ugnė Usevičiūtė dalijasi savo asmenine patirtimi – ji numetė 140 kilogramų. Moteris pasakoja, kaip ir kodėl nusprendė sveikiau maitintis, daugiau judėti bei kokia dabar yra jos aktyvaus gyvenimo būdo rutina.
Nuotrauka
SAM
SAM nuotrauka
Įkelta:
2023-10-18
Nuo šiol onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams bus užtikrintas geresnis stacionarinės medicininės reabilitacijos paslaugų prieinamumas. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) inicijuoja pokyčius, kurių dėka daugiau onkologinių ligonių turės galimybę gauti stacionarinės reabilitacijos paslaugas po gydymo dienos stacionare.
Nuotrauka
6sveikata1
Asmeninio archyvo nuotrauka
Įkelta:
2023-10-13
Vėžys – tai diagnozė, sukrečianti ne tik patį ligonį, bet ir visą jo aplinką. Išgirdus tai, rodos, žemė ima slysti po kojomis, tačiau palaipsniui supranti, kad neturi jokio pasirinkimo – tik priimti šią žinią ir judėti pirmyn į kovą. Eglė Seiliūtė-Žukauskienė dalijasi savo šeimos patirtimi apie tai, kaip jie sužinojo apie dukros onkologinę ligą ir kas jiems padeda išlaikyti pozityvumą iki pat šiol. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos medicinos psichologė Neringa Eimutienė pataria – svarbu nepamiršti, kad sergantysis pirmiausia yra žmogus, o ne ligonis.  
Nuotrauka
seima
Asociatyvi Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento nuotrauka
Įkelta:
2023-10-06
Naujausia Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento apklausa rodo, kad aštuoni iš dešimties (80 proc.) 18–74 metų Lietuvos gyventojų nieko negirdėjo apie naująsias psichoaktyviąsias medžiagas ir jų pavojų. Iš 10 respondentų, kurie atsakė, kad jas vartojo, 4 respondentai jas pirko klube arba gatvėje, 3 – internetu, o vienas respondentas įsigijo iš draugų. Departamentas yra susirūpinęs padidėjųsi pasiūlos situacija ir ragina tėvus būti budriems, domėtis, kur ir ką veikia vaikai, kas yra jų draugai, pasirūpinti vaikų laisvalaikio užimtumu.
Nuotrauka
SAM nuotrauka
SAM nuotrauka
Įkelta:
2023-10-03
Rugpjūtį startavęs pavėžėjimo projektas įsibėgėja – prasideda naujas, jau antrasis etapas, į kurį nuo spalio įtraukiama viena didžiausių pacientų grupių – vyresnio amžiaus asmenys. Be tų, kuriems reikia atlikti hemodializę ar transplantaciją nuo šiol bus aptarnaujami ir vyresni nei 75-erių, socialiai pažeidžiami pacientai. Negalėdami savarankiškai pasiekti gydymo įstaigos jie turės pavėžėjimo galimybę. Informacija dalijasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.
Nuotrauka
sveikata
Įkelta:
2023-09-25
2019 metais Lietuva pateko į daugiausia alkoholio vartojimą sumažinusių šalių penketuką. Nuo 2015 iki 2019 metų vienam 15 m. ir vyresniam Lietuvos gyventojui tenkančio gryno alkoholio kiekį pavyko sumažinti net 17 proc., iki 12,8 litro. 2022-aisiais rodiklis nukrito iki 11,2 litro, kaip praneša Valstybės duomenų agentūra. Anot laikinosios Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento vadovės Gražinos Belian, tai lėmė šioje srityje subalansuota politika, gyventojų sąmoningumo didėjimas, jaunimo švietimas ir prevencinė veikla.
Nuotrauka
sveikata
Asociatyvi pexels.com nuotrauka 
Įkelta:
2023-09-08
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, mityba yra kone pagrindinis sveikatą lemiantis ir ligų riziką mažinantis veiksnys. Dėl to susimąstyti apie sveikos mitybos ir gyvensenos įpročių formavimą turėtų ne tik norintys sulieknėti ar išsigydyti nuo tam tikrų ligų, bet ir tie, kurie siekia visapusiškai pagerinti savo gyvenimo kokybę.  Apie tai, kokią žalą organizmui kelia nesveika ir nesubalansuota mityba ir kokiu pagrindiniu mitybos principu gali vadovautis kiekvienas, kalbėjo gydytoja dietologė Rasa Dovidavičienė. 
Nuotrauka
sveikata
E. Paukštsė/NVI nuotrauka
Įkelta:
2023-08-25
Dažniausiai, sužinojus onkologinės ligos diagnozę, pirmoji reakcija į šią žinią yra šokas. Žmogus negali patikėti, kad tai atsitiko būtent jam, jį užgriūva didžiulė psichologinė, emocinė ir fizinė našta. Kaip tinkamai elgtis, kai sergi pats arba onkologine liga serga artimas žmogus, kai atrodo, kad gyvenimas staiga ėmė ir sugriuvo? Išsamiau apie dažniausius sunkumus ir sveikatos stiprinimą kalbėjo Nacionalinio vėžio instituto (NVI) gydytoja psichiatrė dr. Giedrė Bulotienė.