Aiškėja, kad vis daugiau tauragiškių skeptiškai vertina skiepus – sumažėjo skiepijamų vaikų. Tokie duomenys pateikti Tauragės rajono savivaldybei Visuomenės sveikatos stebėsenos 2021 metų ataskaitoje. Pasirodo, nuo mirusiųjų COVID-19 – daugiau nei nuo piktybinių navikų. Vis tiek pagrindinė tauragiškių mirties priežastis 2021 metais išliko kraujotakos sistemos ligos.
– Šios ataskaitos tikslas – įvertinti Lietuvos sveikatos strategijos įgyvendinimą savivaldybėje, išryškinant rajono situaciją Lietuvos kontekste, – sakė ataskaitą pristačiusi Tauragės visuomenės sveikatos biuro specialistė Neringa Šlepavičienė.
Kuo sirgo ir nuo ko mirė?
2021 metais Tauragės rajone gyveno 38 002 gyventojai (46 proc. – vyrai, 54 proc. – moterys).
– Didžiausią gyventojų dalį sudarė 55–59 metų vyrai ir 60–64 metų amžiaus moterys, – sakė N. Šlepavičienė.
Visų gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė, tikėtina, sieks 77,5 metus. 2021-aisiais pastarasis rodiklis siekė 74,7 m., teigė Visuomenės sveikatos biuro specialistė, jis, lyginant su 2020 m., pailgėjo 9 mėnesiais.
Kalbant apie mirštamumą, didžiausia Tauragės rajono savivaldybės gyventojų dalis 2021 m. mirė nuo kraujotakos sistemos ligų (322 asmenys), nuo COVID-19 (128 asmenys) ir nuo piktybinių navikų (98 asmenys). Mažiausia gyventojų dalis mirė nuo psichikos ir elgesio sutrikimų (100 tūkst. gyv. teko 10,7 atvejo).
Higienos instituto duomenimis, didžiausi 2021 m. Tauragės rajono gyventojų sergamumo (naujai diagnozuotų atvejų) rodikliai registruoti dėl piktybinių navikų (10 tūkst. gyventojų teko 26,2 atvejai), tuberkuliozės – 23,9 atvejai 100 tūkst. gyv., ir priešinės liaukos vėžio – 14,7 atvejų 10 tūkst. vyrų. „Lyginant su 2020 m. sergamumas piktybiniais navikais ir vyrų priešinės liaukos vėžiu rodikliai nepakito, o sergamumas tuberkulioze padidėjo 21,2 atvejo“, – rašoma ataskaitoje.
Mažiausias sergamumo rodiklis – 1,1 atvejo 10 tūkst. gyventojų – fiksuojamas dėl sergamumo ŽIV ir lytiškai plintančių ligų, o sergamumas gimdos kaklelio vėžiu siekia 1,3 atvejo 10 tūkst. moterų. „Lyginant su 2020 m., šie rodikliai nepakito“, – pabrėžiama ataskaitoje.
Prakalbta ne tik apie žmonių sergamumą (naujai diagnozuotus atvejus), bet ir ligotumą – nuolat sergančių gyventojų skaičių Tauragėje 2021 metais.
– Didžiausias ligotumas registruotas psichikos ligomis – 1402,8 atvejo 10 tūkst. gyventojų, kaip ir 2020 metais. Mažiausias ligotumas demencija: sumažėjo nuo 2020 metų 38 atvejais ir 2021 metais buvo 202,6 atvejo 10 tūkst. gyventojų, – pasakojo N. Šlepavičienė.
Pateikė rekomendacijas
Darbingo amžiaus asmenų, pirmą kartą pripažintų neįgaliais, skaičius 10 tūkst. gyv. Tauragėje rodiklis nuo 2019 m. (75,2) iki 2020 m. (70,3) sumažėjo 0,9 karto, o nuo 2020 m. (70,3) iki 2021 m. (79,2) padidėjo 1,1 karto. 2021 m. Tauragės savivaldybės rodiklis (79,2) viršijo Lietuvos vidurkį (57,9) 1,4 karto ir pateko į raudonąją zoną tarp Lietuvos savivaldybių.
„Siekiant sumažinti darbingo amžiaus asmenų, pirmą kartą pripažintų neįgaliais, rodiklį svarbu vykdyti visuomenės švietimą, didinti jų sąmoningumą bei žinias apie fizinio aktyvumo ir sveikos gyvensenos naudą, ugdyti asmeninius įgūdžius, formuoti tinkamą supratimą apie sveikos mitybos, fizinio aktyvumo ir psichikos sveikatos svarbą, – teigiama ataskaitoje pateiktose rekomendacijose. – Kompleksinių sveikatos ugdymo priemonių (informavimo, švietimo, mokymo), sveikatinimo darbo vietose įgyvendinimas skatintų gyventojų fizinį aktyvumą, mažintų sergamumą ir socialinės atskirties riziką bei sveikatos netolygumus.“
Besiskiepijančiųjų mažai
Be to, ataskaitoje akcentuojama, kad vienerių metų vaikų difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito, Haemophilus influenzae B skiepijimo apimtys (3 dozės), procentinis rodiklis (63,0) Tauragės rajone buvo vienas mažiausių tarp visų Lietuvos savivaldybių – 1,4 karto mažesnis nei Lietuvos vidurkis.
Lyginant Tauragės savivaldybės ir Lietuvos rodiklius 2019 –2021 metais išryškėja, kad 2019 m. ir 2020 m. Tauragėje šis rodiklis išliko didesnis nei Lietuvos vidurkis, o 2021 m. gerokai sumažėjo.
Ataskaitoje rekomenduojama skatinti šeimos gydytojus, pediatrus ir neonatologus bei jų komandos narius aktyviau bendrauti su tėvais ar globėjais vaikų ir kūdikių imunoprofilaktikos klausimais, paaiškinant tėvams priežastis, sukeliančias abejonių dėl skiepų saugumo ir efektyvumo, raginama šviesti visuomenę pateikiant mokslu pagrįstą informaciją apie tai, kad mažėjant skiepijimo apimtims mažėja kolektyvinis imunitetas visuomenėje.
