Ūkininkai, norintys modernizuoti savo ūkius, nuo gegužės 3 d. iki birželio 30 d. kviečiami teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Pareiškėjai kartu su investicine parama gali gauti ir lengvatines paskolas, tik paskolas (investicijoms ir apyvartiniam kapitalui) arba paskolas, kurios skirtos patyrusiems sunkumų dėl COVID-19 ligos protrūkio apyvartiniam kapitalui finansuoti.
Pasak ūkininkų, tokia galimybė bus itin naudinga veiklos plėtrai bei bus svarus atspirties taškas pozityviau ir ambicingiau žvelgti į ateities perspektyvas.
Palūkanos – ne didesnės nei 1,3 proc.
Žemės ūkio produktų gamintojai ir perdirbėjai, planuojantys investicijas į žemės ūkio valdas, nuo 2021 metų gali gauti ne tik investicinę ES paramą, bet dar ir lengvatinę paskolą.
Ši galimybė atsirado žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui įsakymu patvirtinus Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo 2021 m. taisykles.
Paramą galės gauti fiziniai ir juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla. Nuo 2021 metų, kaip ir iki šiol, bus remiama žemės ūkio produktų, taip pat žemės ūkio produktų, pagamintų ar išaugintų valdoje, apdorojimas, perdirbimas, gamyba ir tiekimas rinkai.
Pareiškėjai galės gauti investicinę paramą, taip pat investicinę paramą kartu su lengvatine paskola (investicijoms ir apyvartiniam kapitalui finansuoti), paskolą (investicijoms ir apyvartiniam kapitalui finansuoti), paskolą tik apyvartiniam kapitalui.
Pareiškėjai, pretenduojantys gauti investicinę paramą, investicinę paramą ir lengvatinę paskolą ar tik paskolą iki paramos paraiškos pateikimo turi nepertraukiamai vykdyti žemės ūkio veiklą ne trumpiau kaip 12 mėnesių ir gauti iš šios veiklos pajamų ne mažiau kaip 50 proc. pajamų.
Pareiškėjo valdos ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, turi būti didesnis kaip 8 tūkst. Eur. Šis reikalavimas netaikomas pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie superka ir realizuoja kooperatyvo narių valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus. Pareiškėjai taip pat turi atitikti ir kitas taisyklėse nustatytas sąlygas bei reikalavimus paramai gauti.
Patyrusiems sunkumų dėl COVID-19 – lengvatinės paskolos
Ūkio subjektai, patyrę sunkumų dėl COVID-19 ligos protrūkio, gali gauti lengvatinę paskolą apyvartiniam kapitalui finansuoti. Pareiškėjas turi atitikti labai mažos, mažos arba vidutinės įmonės dydį, – turi būti gavęs investicinę paramą pagal šią veiklos sritį. Taisyklėse nurodytos sąlygos, kurias atitinkantis pareiškėjas laikomas patyrusiu sunkumų dėl koronaviruso protrūkio.
Atkreiptinas dėmesys, kad investicinės paramos intensyvumas, tinkamos finansuoti išlaidos ir projektų atrankos kriterijai 2021 m. nesikeičia. Didžiausia galima investicinės paramos suma projektui negali viršyti 200 tūkst. Eur. Kai teikiama investicinė parama kartu su lengvatine paskola, parama projektui negali viršyti 400 tūkst. Eur, t. y. investicinės paramos suma – 200 tūkst. Eur, o lengvatinės paskolos suma – 200 tūkst. Eur.
Ilgiausias paskolos laikotarpis – 5 metai nuo paskolos sutarties pasirašymo. Metinė palūkanų norma – ne didesnė kaip 1,3 proc.
Parama – stiprus postūmis į priekį
Paraišką pagal priemonės veiklos sritį „Investicijos į žemės ūkio valdas“ ne kartą teikęs ir finansavimą gavęs Klaipėdos rajono ūkininkas Giedrius Lapinskas įžvelgia ne vieną paramos privalumą: nuo augančio darbo našumo iki sėkmingos plėtros. „Už paramos lėšas ne tik atnaujinau ir papildžiau techniką, tačiau ir pastačiau du grūdų saugojimo bokštus, kurie buvo ypač reikalingi. Tokie pokyčiai prisidėjo ir prie ūkio plėtros. Dėl paramos kreipiausi todėl, kad pirkti naują žemės ūkio techniką yra labai brangu ir į dideles banko skolas nesinori lįsti, o sena technika labai dažnai genda ir tenka nuolat remontuoti. Parama ir galimybė gauti lengvatinę paskolą ūkininkams labai palengvins šią dalią ir suteiks galimybę įsigyti naują žemės ūkio techniką su mažesne ūkininko įnašo dalimi nei įprastai“, – pastebi ūkininkas.
Štai praėjusią vasarą G. Lapinskas džiaugėsi rekordiniu derliumi: iš hektaro prikūlė vidutiniškai 8,1 t kviečių. Tokio derliaus nebūta per 25 metų šeimos istoriją. Jo teigimu, padidėjimą lėmė efektyvių, bet nepigių fungicidų naudojimas, tinkama agrotechnika, augalų priežiūra, laiku atlikti darbai. Girininkiškio ūkininko valdose – 360 ha pasėlių. Jis augina 160 ha kviečių. Per metus grūdų derlius siekia net 2000 tonų.
G. Lapinskas sako, kad kreiptis dėl paramos tikrai verta ir dėl to, kad, dirbant su nauja technika, pagerėja darbo našumas, tausojame aplinką dėl mažesnių degalų sąnaudų.
Užs. Nr. 29
