Kamilė ir Martyna
Dainavimas žmonių kelius kartais suveda netikėtai. Panaši smagi situacija nutiko ir draugėms Kamilei Šlepavičiūtei ir Martynai Juozupaitytei, šiemet tapusioms bendraklasėmis ir dainuojančioms duetu. Gimnazijos antrokes kartu dainuoti paskatino muzikos mokytoja. O šiuo metu merginų laukia nemenkas iššūkis – pasiruošti ir dalyvauti „Dainų daineles“ konkurse.
Susipažino mokykloje
Kamilė ir Martyna mokosi Žalgirių gimnazijoje, pasak jų, jos tik šiemet pateko į tą pačią klasę, kadangi mokykloje pasirinko mokytis vienodus dalykus, o susipažino pradėjusios lankyti gimnaziją.
– Iš tiesų jau ir anksčiau žinojome viena apie kitą, bet mums niekada neteko bendrauti. Susidraugavome atėjusios mokytis į Žalgirių gimnaziją. Mokytoja Edita Bartkienė mus pasikvietė į muzikos būrelį, taip ir užsimezgė mūsų draugystė. Mokytoja ir pasiūlė dainuoti duetu, – apie pažintį pasakojo Martyna.
Kamilė pridūrė, kad jų muzikos mokytoja vadovauja ir „Jūros“ ansambliui. Merginos duetu dainuoja ir šiame ansamblyje – Kamilė prisijungė pirmiau, o vėliau prikalbino ir Martyną.
Pokalbyje dalyvavusi Kamilės mama Vitalija Šlepavičienė pasakojo apie merginų visuomeninę veiklą: abi dalyvauja įvairiuose projektuose, prisideda organizuojant vasaros stovyklas, gieda bažnyčios chore, tikriausiai bus pakviestos į planuojamą Šaulių sąjungos šventę.
„Žalioj stotelėje“
Kamilė prisiminė, kad abi nuo pirmos klasės dainuoja mokyklų šventėse.
– Neseniai pavaduotoja prašė manęs ir Martynos po pamokos užeiti – pasiūlė paskutinę savaitę prieš šventes per ilgąsias pertraukas padainuoti. Aktyviai dalyvaujame gimnazijos renginiuose, dažnai esame kviečiamos, pavyzdžiui, į Rugsėjo 1-osios šventes, dvyliktokų išleistuves. Realiai visose šventėse dalyvaujame, – pasakojo K. Šlepavičiūtė.
Martyna prisiminė, kad duetas ir susikūrė devintoje klasėje ruošiantis Žalgirių gimnazijos 50-mečiui.
– Tada ir kilo mintis dainuoti duetu. Daina „Žalioj stotelėje“ jau tapo mūsų „firmine“ daina, būtent ją ir dainavome gimnazijos gimtadienio šventėje, o ir vėliau su šia daina ne kartą pasirodėme, – pasakojo Martyna.
Dainuoja nuo mažens
Duetu dainuojančios merginos dainuoti pamėgo dar būdamos mažos.
– Su mama eidavau į bažnyčios chorą nuo mažens, bet pati giedoti pradėjau tik trečioje klasėje. Tada ir gimė meilė muzikai, – kalbėjo Kamilė.
Dainavimas jai taip patiko, kad paprašė mamos užrašyti ją į Meno mokyklą.
– Taip ir rutuliojosi, daug dainavimo mokytojų turėjau, o paskui nebepasitikėjau savo dainavimu... Išėjusi iš dainavimo užsiėmimų maniau, kad išvis baigsiu dainavimą, bet gimnazijoje nuomonė pasikeitė, – pasakojo K. Šlepavičiūtė. – Muzikos pamokose atsiskaitinėjome gimnazijos himną, mokytoja, išgirdusi, kaip dainuoju, pakvietė į būrelį.
Kamilė teigė svarsčiusi tik pabandyti, bet vėliau sulaukė kvietimo ir į „Jūros“ ansamblį.
– Būdama šiame ansamblyje pradėjau labiau savimi pasitikėti, ten aš labiau atsivėriau, atsiskleidžiau, – džiaugėsi Kamilė.
Martyna dainuoti pradėjo kiek anksčiau, dar darželyje, ji lankydavo ir dainavimo būrelį.
– Muzika man visada labai patiko. Kai pradėjau lankyti mokyklą, mama siūlė pradėti lankyti ir Meno mokyklą. Ten mokiausi groti, o besimokydama prisiminiau, kad man seniau patikdavo dainuoti. Netgi susiradau mokytoją, pas kurią mokiausi seniau, ir pradėjau lankyti dainavimo būrelį, – pasakojo M. Juozupaitytė.
Vėliau, pasak Martynos, prasidėjo karantinas ir tiek daug dainavimo jos gyvenime nebebuvo. Jis sugrįžo pradėjus mokytis gimnazijoje. Ją irgi pastebėjo mokytoja E. Bartkienė ir pakvietė lankyti būrelį.
Ruošiasi konkursui
Merginos laiko veltui nešvaisto – ruošiasi „Dainų dainelės“ konkursui, renkasi dainas bei repetuoja.
– Tai, manau, vienas rimtesnių konkursų. Labai intensyviai ruošiamės jam, berods, jau sausio mėnesį vyks perklausos, – teigė Kamilė.
Martyna pasakojo, kad jai tai nebus pirmasis konkursas, yra dalyvavusi juose ir anksčiau, tačiau ne kaip solistė, o su būrelio, kurį lankė, nariais.
Kamilė ir Martyna šiemet konkurse dalyvaus kaip solistės.
– Mokytoja patarė jėgas išbandyti po vieną, – teigė Kamilė.
Norėtų studijuoti muziką
Paklaustos apie planus baigus gimnaziją, abi svarsto, kad norėtų klausyti savo širdies ir mokytis to, kas patinka labiausiai, – dainavimo.
– Iš tiesų šis klausimas dabar yra didžiausias mano galvos skausmas... Mane labai traukia muzika, norėčiau mokytis operinio dainavimo, bet nežinau, labai slidi ši profesija ir atrodo kiek rizikinga studijuoti menus. Bet, kaip mano mama sako, iššvaistyti savo talentą – nuodėmė, jeigu turi tai ir dalinkis juo, – kalbėjo Kamilė.
Vis dėlto ji pripažino jau antrus metus svarstanti ir apie lietuvių filologijos studijas. Sako iki galo dar neapsisprendusi:
– Tikrai neužmirštu minties studijuoti dainavimą ir tapti profesionalia dainininke, o jeigu ir nepavyktų, tikrai dainavimas lydės mane visą gyvenimą ir tiesiog būtų kaip hobis, – mintimis dalijosi K. Šlepavičiūtė.
Martyna irgi teigė svajojanti gyvenimą sieti su dainavimu.
– Norėčiau įstoti į džiazinį dainavimą. Nežinau, kaip viskas susiklostys, bet tai būtų mano didžiausios svajonės išsipildymas. Dar vienas noras – renginių inžinerija, tik šiek tiek atbaido tai, kad studijos vyksta Vilniuje, bet labiau vis tiek norėtųsi mokytis ko nors susijusio su dainavimu, – abejonėmis dalijosi Martyna.
Mėgsta klasiką
Galbūt retas jaunuolis drįstų prisipažinti mėgstąs klasikinę muziką, tačiau kalbintos merginos sako, kad joms ši muzika labai patinka, o Kamilė labai domisi muzikos istorija.
– Vienu laikotarpiu man labai patiko klausytis klasikinės muzikos, pavyzdžiui, Vivaldžio „Metų laikų“, Mocarto. Kai mokiausi Tauragės meno mokykloje, labai patiko muzikos istorija, o jeigu be klasikos, tai dar mėgstu populiariąją muziką, – kalbėjo Kamilė.
Ji teigė mėgstanti klausytis britų atlikėjos Adelės, tačiau nedrįstanti į ją lygiuotis.
Martyna pasakojo, kad jos muzika varijuoja nuo roko iki klasikinės.
– Sunkiojo roko galbūt nesiklausau, bet 1990, 1980 metų kūrinius mėgstu, labai „skaniai“ skamba, – neslėpe M. Juozupaitytė.
Ji teigė mėgstanti lietuvių dainininkę Gabrielę Vilkickytę:
– Man svarbu dainos žodžiai. Kai dainuoju, man labai svarbu, kad žodžiai turėtų prasmę, nebūtų bet kaip sudėlioti. Vilkickytės dainose man patinka žodžiai – atrodo, kad iš savo gyvenimo paima ir viską sudėlioja į eiles.
