„Saulėkalnio“ penkmečio šventėje netrūko tradicijų
Spalio 27 dieną folkloro ansamblio „Saulėkalnis“ nariai susirinko paminėti ne tik penkerių metų veiklos sukakties, bet ir sudalyvauti naujų kolektyvo narių krikštynose. Prieš penkerius metus spalio 19-ąją susibūręs ansamblis savo dainomis ne tik džiugina Tauragės kraštą, bet garsina jį ir už rajono ribų.
„Saulėkalnio“ vardas mena krašto istoriją
Kaip pasakojo Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centro vedėja Jurgita Brazauskienė, šventėje kūmais buvo Eugenijus Šaltis ir Lina Misiulytė. Ansamblio veiklos pradžioje nemažai prisidėjo ir a. a. Edmundas Mažrimas.
– Kai rinkome vardą kolektyvui, ieškojome ko nors, kas primintų mūsų kraštą. Edmundas Mažrimas su Eugenijumi Šalčiu daug įvairiausių pavadinimų siūlė, pasiūlė ir „Saulėkalnį“, nes Saulėkalnis Norkaičiuose yra. Ant jo anksčiau gegužinės vykdavo, vienas šonas yra gražiai Jūros paplautas. Pagonybės laikais ten vykdavo įvairios apeigos, – apie pavadinimo atsiradimą pasakojo Jurgita.
Pasak jos, kolektyvui tai buvo prasmingas pasirinkimas, krašto istoriją primenantis pavadinimas.
– Nusprendėme daug negalvoti ir pasivadinti „Saulėkalniu“. Tai nuostabus pavadinimas, kolektyvo nariai, pamenu, nutarė vienbalsiai, – teigė J. Brazauskienė.
Tradicijos
Ko jau ko, bet tradicijų šventėje tikrai netrūko – ir senųjų, ir ansamblio sukurtų. Naujų narių krikšto šventėje ant stalo buvo patiesta balta staltiesė, uždegta dvylika žvakių. Naujokai prisiekė prie krivio lazdos.
– Krivio lazdą turim nuo pat mano darbo pradžios, maždaug jau 6-erius metus. Ta lazda per kaimą praėjo, kiekviename name pabuvojo. Jos reikšmė gal ir mūsų pačių sugalvota. Naujas kolektyvo narys prisiekia prieš visus, o ir ta lazda turi nemažai energijos prisirinkusi, – teigė centro vedėja.
Dar vienas tradicijų atributas, būtinas, kad ir kitais metais troboje vyktų krikštynos, – riestainiai. Kūmams Linai ir Eugenijui teko suskaičiuoti riestainius, o paskutinis, neporinis, pakabintas virš stalo.
– Pakabinome tą riestainį tikėdamiesi, kad ir kitais metais padaugės kolektyvo narių, – kalbėjo J. Brazauskienė.
Jurgita pasakojo, jog tą vakarą kūmai, laikydamiesi senųjų tradicijų, prie stalo turėjo sėdėti susiglaudę, kad vaikas neturėtų tarpdančio.
Per krikštynas pagerbti kūmai a. a. E. Mažrimas ir Anastazija Pečkaitienė, iš kurios knygos „Oi, aš dainuorius, aš dainuorelis“ kolektyvas ir dainuoja visas dainas, taip garsindami Tauragės kraštą.
– Tą vakarą daug dainų skambėjo: prieš vaišindamiesi sudainavome „Vaišių dainą“, vėliau skyrėme dainą kūmams. Tikrai daug dainų skambėjo. Nepamiršome pagerbti ir išėjusiųjų, ant stalo buvo senovinio gėrimo – midaus. Anksčiau už išėjusius būdavo ne išgeriama, o užgeriama, – pasakojo Jurgita.
Šventės metu su kėde buvo kilnojami ne tik kūmai.
– Taip anksčiau nustatydavo giminystės ryšius su vaiku – kur mama, tėtis, kūma, kūmas, pusseserė ir pan. Tai mes „Saulėkalniui“, kaip mažam vaikui, irgi giminystės ryšius nustatinėjome, kilnojom kūmus, „Saulėkalnio“ vadovę Jolantą Kažukauskienę, Bronislovą Ambrozą ir Iloną Ambrozienę, kurie daug prisideda neatlygintinai, – džiaugėsi J. Brazauskienė.
Per krikštynas kolektyvo nariai buvo apjuosti spalvotomis juostelėmis. Taip, anot Jurgitos, seniau per krikštynas suvystytus vaikus surišdavo žydra arba rožine juostele. O šventėje kolektyvo visus narius, ne tik pakrikštytus šiemet, apjuosė dviejų spalvų juostomis, kadangi kolektyve yra ir vyrų, ir moterų. E. Šaltis palaimino kolektyvo narius ir palinkėjo visiems sėkmės.
O kokia gi šventė be svarbaus ir tradicinio Tauragės krašto patiekalo babkos – mielinio pyrago, aplieto baltu glaistu.
– Jį iškepėme molinėje puodynėje, kaip ir senais laikais, puodynė yra vieno degimo, ją pagamino puodžius tauragiškis Mindaugas Turolevičius, – pasakojo Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centro vedėja.
Sukūrė logotipą
Šiuo metu „Saulėkalnyje“ yra 30 narių – kanklėmis grojantys vaikai, šokėjai, dainininkai.
– Šiemet prisijungė penki nauji nariai, bet šventėje dalyvavo du. Kiti nedalyvavo dėl asmeninių priežasčių, – apgailestavo Jurgita.
Pasak jos, ansambliui įsikūrus jame buvo vos 10 narių. Vėliau prisireikė ir šokėjų, dar vėliau prisijungė ir vaikai.
Gražia proga sugalvota nustebinti ir kolektyvo narius – B. Ambroza šia proga folkloro ansambliui „Saulėkalnis“ sukūrė naują logotipą.
– Su vadove visiems nupirkome po suvenyrą – puodelį – ir užlipdėme mūsų logotipą. Mūsų naują logotipą „Saulėkalnio“ nariai pirmąsyk pamatė per krikštynas, – džiaugėsi J. Brazauskienė.
Pasak jos, kolektyvo narius labiausiai jungia bendrystė, draugiškumas, tikras ir nuoširdus bendravimas.
– Esu pastebėjusi, kad kiti kolektyvai būna oficialūs net per repeticijas, o pas mus visi – kaip šeima. Mes susirinkę vienas kito nebijome, drąsiai šnekamės, juokaujame. Žmonės pas mus labai jaukūs. Kiekvienas naujas narys natūraliai įsilieja į bendrą emociją, – džiaugsmu dalijosi Jurgita.
Kūmas Eugenijus Šaltis kolektyvui sukūrė laudaciją:
SAULĖKALNIUI 5-ERI
Ar jaučiat, žmonės, – čia juokai menki:
„Saulėkalniui“ metukai stuktelėjo net penki!
Kai krikštijom su Edmundu ir Lina,
Galvojom – na, gal kokį prastą blyną,
Gal bus prisvilęs kiek, neišnešiotas,
Neišnešė tada tiek mūsų protas,
Kad krikštijame kūdikį mes superinį,
Kurį istorikai minės, o ir dabar jau mini
Ir neša ne tiktai per Tauragę Jolanta
Apie „Saulėkalnį“ po visą šalį gandą:
Užaugo kūdikis gražus, darbštus ir gyvas,
Šaly garsėjantis folkloro kolektyvas.
Išsiplėtė jis, ūgtelėjo, sustiprėjo,
Nebijo nei jokių audrų, anei stipriausio vėjo,
O jei kažkas pajaučia kokią artinantis bėdą,
Tuoj kreipias į Bronislovą, na, žinote, urėdą...
Į fotografą, dainininką, žmogų mielą
Ir tikrą šio ansamblio nemirtingą sielą...
„Saulėkalnyje“ daug yra tokių žmonių
Ir tu jautiesi lyg tarp artimiausių giminių:
Vieni dainuoja, antri grakščiai šoka,
Treti pagrajina, nes šitą padaryt jie puikiai moka,
Už tai konkursuose, koncertuose jiems ploja
Visi lig vieno, pagarbiai atsistoję!
Kai tik išgirstama „Saulėkalnio“ armoška
Ir smuikų ar cimbolų, dar basetlės aidas,
Iš džiaugsmo pieno daug daugiau kaimynės duoda ožka
Ir šypsenos žmonių dabina veidą...
Todėl šypsokimės, „Saulėkalnio“ juk jubiliejus,
Tegul lyg Jūros vandenys čia dainos liejas,
Tegul šis kolektyvas klesti ir garsėja,
Ir skamba darniai, tradicijų toliau lai grūdą sėja,
Šaknis tesaugo mūsų lietuvybės,
Nes be šaknų – neliks jokios gyvybės!
Valio Norkaičiams ir Jolantai, etnocentrui bravo,
Kad taip gražiai penkis metus „Saulėkalnį“ vairavo!
