Slemo dirbtuvių dalyviai
Slemo dirbtuvių dalyviai
Praėjusią savaitę į Pilies menes kviesti besidomintieji slemu. Tauragei tapus Lietuvos kultūros sostine stengiamasi kuo plačiau skleisti žinią apie slemo kūrybą, kuo ji tokia įdomi ir išskirtinė. Edukuoti apie šį žanrą pradėta miesto gimnazijose, o vėliau persikelta į Pilies menes, kur buvo pakviestas vienas garsesnių slemo poezijos kūrėjų – Marius Povilas Elijas Martynenko.
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Kultūros-edukacijų skyriaus vedėja Renata Jančiauskienė teigė, kad Slemo dirbtuvės yra viena projekto „Slemas su ragais 2023“ dalių. Dvi savaites prieš renginį muziejuje Renata lankėsi Žalgirių bei „Versmės“ gimnazijose.
– Organizavau vieną srautinę paskaitą apie slemo kultūrą Tauragėje. Slemas Tauragėje gyvuoja penkerius metus ir per tą laiką jau daug ką padarėme. Ši paskaita buvo atvira, skirta mokyklos bendruomenei, o vėliau aš pas juos atėjau su Slemo dirbtuvėmis, kurias vedu aš, kaip Renata Karvelis, poetė ir slemerė, – kalbėjo R. Jančiauskienė.
Kaip pasakojo kultūros-edukacijų skyriaus vedėja, tiek Žalgiriuose, tiek „Versmėje“ buvo vykdomos 4 veiklos, o penktoji veikla buvo „Slemo dirbtuvės“ su M. P. E. Martynenko.
– Slemo dirbtuvės buvo atviros visiems žmonėms, tiek mokyklų bendruomenėms, tiek tiesiog muziejaus bendruomenei. Kas norėjo, tas galėjo ateiti, – kalbėjo Renata. – Balandžio 6-ąją vykusios M. P. E. Martynenko dirbtuvės – autorinis požiūris į slemą, nes ir pats autorius yra išskirtinė slemo asmenybė. Aš net sakau – kultinis slemeris.
Pasak R. Jančiauskienės, kai kurie literatūros lauko žmonės pastebi, kad Vilniuje slemas populiaresni pasidarė tik tada, kai į slemo sceną atėjo Martynenko, nes jis atskleidė, kokios yra slemo galimybės scenoje, kad tekstai gali būti įdomūs ir prasmingi ir kad pats slemeris gali būti įdomi ir autentiška asmenybė.
Susitikime su poetu dalyvavo mokiniai, poetai, slemeriai.
– Mes matėme jo puikius iškalbos, komunikacinius gebėjimus. Kaip jis dėstė mintis, kaip kalbėjo apie kūrybiškumą, iš kur ateina idėjos slemo tekstams, kad slemo tekstai yra įdomūs, paveikūs, kokia turėtų būti būsimo slemerio strategija, nes slemas tai yra pasirodymas ant scenos, kuris trunka 3 minutes, ir tai yra varžybos. O varžybos reiškia, kad kažkas laimės, kažkas bus pastebėtas. Pasirodyti slemo scenoje yra ne tik kažką nuveikti, bet tai yra stengtis būti įvertintam, apie tai kalbėjo M. P. E. Martynenko, – renginį apibendrino Renata.
Slemą ir viską, kas susiję su juo, Renata vertina pozityviai, nes tai atneša didelės naudos
– Man svarbiau galbūt net ne tie paviršiniai kriterijai – kiek žmonių atėjo ir pan. Man, kaip kultūros organizatorei, svarbu pokytis – ar tie kultūriniai renginiai neša kokį nors kokybinį pokytį. Aš su tokiais projektais ir dirbu, – kalbėjo ji.
Planuojama daugiau renginių
Renginio pabaigoje pristatyta, kad kitas renginys – slemo varžybos – vyks rugpjūčio 10 dieną.
– Jos vyks Tauragėje jau penktus metus ir tradiciškai slemo varžybos įeina į „Menų festo“, jaunimo organizuojamo muzikos, kūrybos festivalio, renginių tinklelį. Mes bendradarbiaujame. Slemas puikiai tinka šiai auditorijai ir jis kiekvienais metais vyksta „Menų festo“ pradžioje, rugpjūčio mėnesį Tauragės pilies menėse. Šiais metais planuojame, kad renginys bus didesnės apimties ir turbūt bendradarbiausime su Tauragės meno mokykla, jie mus šiam renginiui įleis į meno mokyklos aktų salę, kur telpa daugiau žmonių, – paaiškino R. Jančiauskienė.
Pristatyta ir dar viena naujovė, kuria, tikimasi, pavyks pritraukti daugiau dalyvių. Pirmąją vietą laimėjusiam slemeriui atiteks 350 eurų vertės prizas.
– Manome, kad tai masins slemerius labiau pasistengti ir atvažiuoti. Tai bus paskata slemeriams ir iš kitų miestų, todėl tauragiškiai turės galimybę pamatyti įvairių slemo pasirodymų, bus kūrėjų bei pasirodymų įvairovė. Turėtų būti įdomus renginys, – tikino Renata.
Skelbs kvietimą slemeriams
Rudeniop Tauragės krašto muziejus „Santaka“ paskelbs atvirą kvietimą slemeriams – jų atsiųsti tekstai bus vertinami ir atrinkti geriausi.
– Šis kvietimas galios tauragiškiams arba kilusiems iš Tauragės slemeriams, nes atrinkti slemeriai turės galimybę kurti 10 min. trukmės scenos pasirodymus, artėjančius prie „stand-up“ žanro, – vardijo kultūros-edukacijų skyriaus vedėja. – Arūnas Sakalauskas padės mums iš tekstų sukurti pasirodymus, tokius kaip mono spektakliukus, „stand-up“ pasirodymus.
Kaip teigė Renata, spalio mėnesį planuojama tauragiškius kviesti į „Tauragės stand-up vakarą“ pasiklausyti autentiško Tauragės slemo, t.y. performatyviosios poezijos.
– Pasirodymuose turėtų atsiskleisti Tauragės miesto tapatybė, jai būdingi tekstai. Idėja yra gana šviežia ir nauja, nes mes dažniausiai Tauragėje girdime iš kitų miestų atvažiuojančius autorius, kurie čia nei gimė, nei kūrė, nei žino, kokie dalyka mums aktualūs, krašto istorija, kokios istorijos sklando miestiečių kasdienoje, – kalbėjo moteris.
Renata mano, kad toks vakaras bus labai prasmingas ir įsilies į Tauragės, Lietuvos kultūros sostinės, renginių tinklelį, tačiau apgailestavo, kad dažnai maži miestai turime atvežtinę kultūrą ir yra labai mažai vietoje kuriamo meno.
Kuriamas komiksas
Lapkričio mėnesį planuojama išleisti pristatyti jau antrąjį kūrybos žurnalą „Slemas su ragais“. Jame bus ir jau pradėtas kurti komiksas, kurį pagal Juozo Gaižausko monospektaklį „Camino Tauragė–Santiago de Compostela“ ruošia tauragiškė Kamilė Saukaitė. Spektaklis buvo parodytas praėjusiais metais Tauragės pilyje „Kultūros muitinės“ projekto renginyje.
Pristatyti leidinį, susitikti ir padiskutuoti su slemeriais planuojama lapkritį.
Pirmasis leidinys „Slemas su ragais“ išleistas 2020 m. Dabar jį galima rasti Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ internetinėje svetainėje.
Slemo dirbtuvių dalyviai
Slemo dirbtuvių dalyviai
