Užgavėnių kaukės mena pirmykščius laikus
Įkelta:
2023-02-25
Nuotrauka
uzgaveniu kaukes
Nuotraukos autorius:
Autorės nuotrauka
Aprašymas

Kaukių paslaptis atskleidžia Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Kultūros-edukacijų skyriaus vedėja Renata Jančiauskienė

 

,
Nuotrauka
uzgaveniu kaukes
Nuotraukos autorius:
Autorės nuotrauka
Aprašymas

Tautodailininko Antano Bagdono sukurtos kaukės

,
Nuotrauka
uzgaveniu kaukes
Nuotraukos autorius:
Autorės nuotrauka
Aprašymas

Tautodailininko Antano Bagdono sukurtos kaukės

,
Nuotrauka
uzgaveniu kaukes
Nuotraukos autorius:
Autorės nuotrauka
Aprašymas

Tautodailininko Antano Bagdono sukurtos kaukės

Nors dabar Užgavėnės – linksmų pramogų ir „žiemos išvarymo“ šventė, jos tikroji prasmė buvo visai kitokia. Užgavėnių apeigos perteikia daug gilesnius dvasinius, religinius dalykus. Kažkada tai buvo bene esmingiausia senosios lietuvių religijos šventė, skirta mitinio-kosmologinio šviesos pergalės prieš tamsą įvykio kasmetiniam apeiginiam pakartojimui. Užgavėnių kaukes kūrė ir tauragiškis tautodailininkas Antanas Bagdonas, palikęs gilų pėdsaką, ryškų autorinį stilių. Jos eksponuojamos Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ šalia kitų jo kūrinių. Apie šio menininko sukurtas kaukes ir jų reikšmę papasakojo Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Kultūros-edukacijų skyriaus vedėja Renata Jančiauskienė.

Ekspozicijoje – kaukių sienelė

A. Bagdono tautodailės ekspozicija „Santakos“ muziejuje atidaryta 2021 m. rugpjūčio 10 d. Joje pristatomi Antano ir Elenos Bagdonų sukurti kūriniai, kuriuos 2013 m. tautodailininkas padovanojo muziejui. Tai medžio skulptūros, įvairių dekoratyvinių kaukių kolekcija, keramikos, metalo, akmens dirbiniai.

– Padarėme eksponatų atranką ir sudėliojome juos pagal muziejininkystės standartus. Man kilo idėja surinkti visas kaukes į vieną vietą ir parengti kaukių sienelę. Joje – 40 kaukių, – pasakoja R. Jančiauskienė. – Jos yra medinės, keramikinės ir metalinės. Taigi menininkas buvo įvaldęs kelias medžiagas. Muziejaus restauratorius Audronis Skurvydas padėjo atskirti metodą, kaip pagamintos šios kaukės. Jos yra beicuotos, lakuotos, dažytos, glazūruotos, išdegtos, drožinėtos, apklijuotos ir iškaltos, kai kuriose panaudota ir papildomų medžiagų – odos, pakulų, plastiko. Taigi A. Bagdono darbai pasižymi įvaldytų medžiagų ir  technikų įvairove. 

Nuotrauka
uzgaveniu kaukes
Autorės nuotrauka

Pasak jos, A. Bagdono sukurtos kaukės – ne paprotinės. Tai reiškia, kad jos nebuvo naudojamos švenčių metu, nes užsidėti jų tiesiog neįmanoma, nors turi aiškių užuominų į Užgavėnių persirengėlius. Tuos įvaizdžius, kuriuos mes matome kaukių sienelėje, puikiai atpažįstame per Užgavėnes – maždaug tokius personažus sutinkame Užgavėnėse.  

– Su muziejininkais diskutavome, kas vis dėlto tai yra – kaukės ar suvenyrai? – pasakojo muziejininkė. – Iš tikrųjų, kaip nori, kaip gali vertinti. Šiuo metu mes sakome – kaukės, nors, tikėtina, jos sukurtos puošti erdvę.

Tiesa, lietuviams neįprasta puošti savo namus kaukėmis. Kas kita – kavinių interjerai. 

Kaukės funkcija – keisti prigimtį

Kaukė yra vienas seniausių, dar pirmykštės žmonių bendruomenės laikus menantis apeiginis reikmuo.  Iš kur tie Užgavėnių persirengėliai, iš kur jie semiasi idėjų kaukei, nes tai, ką matome per Užgavėnes dabar, – toli nuo tradicijos. Pasak R. Jančiauskienės, pagrindinė kaukės funkcija – keisti prigimtį. 

Nuotrauka
uzgaveniu kaukes
Autorės nuotrauka

– Ritualinio tipo kultūroje persirengęs žmogus tapdavo padaru, kurį vaizduodavo jo dėvima kaukė. Pats žodis „kaukė“ turi etimologinių sąsajų su mirusiųjų pasauliu (kaukė-kaukas-kaukolė). Daugelio tautų kalbose pats žodis „kaukė“ reiškia numirėlį, todėl kaukėtų svečių pasirodymas kaime senosiose valstietiškose kultūrose reiškė mirusių protėvių apsilankymą pas gyvuosius, – teigia muziejininkė. – Dėl to labai sunku suprasti, kad kaukė reiškia „kitas, svetimas, ne iš šio pasaulio“. Šiuo metu kaukė iš esmės turėtų reikšti kitą svetimą. Dabartinėje, XXI a. kultūroje, kai tarsi nyksta nacionalinės valstybės, nyksta sienos, nebėra stipraus identiteto, tad tampa sunku suprasti, kas yra tas „kitas“. Kone kiekvienoje šeimoje juk yra emigrantų, mišrių santuokų su kitos tautybės ar konfesijos žmonėmis ir t.t. Taigi pati bendruomenės sąvoka šiomis dienomis yra pakitusi ir nebegalima aiškiai suvokti, kas yra „savas“, o kas – „kitas“. Esu bendravusi su Tauragės jaunimu ir mane nustebino, kad jie tapatina save ne su Taurage, o su Lietuva, Europa – turbūt dėl to, kad mūsų gyvenimas yra labai mobilus. Be to, dabar kita epocha, mes jaučiamės saugūs, esame Europos Sąjungos nariai...

Svetimšalių kaukės nereiškia tautinės priklausomybės 

Pagal mokslininkę Pranę Dundulienę apeigos persirenginėti žvėrimis atsirado tada, kai žmonės vertėsi medžiokle ir maisto rankiojimu. Taigi seniausios kaukės – zoomorfinės: gyvūnų, kažkada buvusių totemais, – arklys, ožys, gervė, meška. Šiek tiek vėlesnės yra demonomorfinės kaukės: giltinė, velnias, ragana. Dar vėliau išsivystė antropomorfinės kaukės – kitataučių arba kitatikių: „žydai“, „čigonai“, „vengrai“, „gydytojai“ ir „ubagai“. 

– Svetimšalių kaukės nereiškia tautinės priklausomybės, – teigia R. Jančiauskienė. – Jos yra tik priemonė paryškinti priešybei „svetimas-savas“ ir siekiant ano pasaulio būtybę atskirti nuo „savų“. Kiekviename laikotarpyje mes galime atrasti, kas yra tas „savas“ ir „kitas“. Pavyzdžiui, kai mes pristatėme ekspoziciją, teoriškai galėjome sakyti, kad tasai „svetimas“ buvo tuo metu labai aktuali naujiena – pabėgėliai, nes mums reikėjo suprasti, pažinti juos. 

Pasak jos, kreivanosės, bedantės kaukės galėjo vaizduoti seno žmogaus veidą, taip išryškinama artėjanti mirtis. Velnių, raganų įvaizdžiai, pasak mitologo Norberto Vėliaus, valstiečių sąmonėje susiformavo tada, kai į tas teritorijas atkeliavo krikščionybė. 

– Kai atkeliavo krikščionybė, kartu su ja atkeliavo velnias ir ragana, – pasakoja muziejininkė. – Mat krikščionybė atnešė kitokį pasaulio supratimą, kuriame aiškiai išreikštas blogis ir gėris. Gėris yra Dievas, pranašas Jėzus Kristus, o blogis – velnias. Žydai buvo prekiautojai, vengrai – gydytojai. Susidūrimas su šiais personažais suformavo valstiečių interpretaciją, kaip jie jus mato ir supranta. 

A. Bagdono kaukių sienelėje  – ir karžygiai, karaliai, filmų ar pasakų herojai. Pasak muziejininkės, autorius prisirankiojęs įvairių įspūdžių, kurie atsidurdavo ir jo kūryboje. 

Kaukė – vienas seniausių apeiginis reikmuo 

Dabar Užgavėnės tapo linksma švente. Pasak baltų kultūros tyrinėtojo, etnokosmologo Jono Vaiškūno, tokia ji tapo, kai buvo užmirštas senasis gelminis dvasinis-religinis šios šventės turinys. Naivu žiemą varyti apeigomis. Ji praeina savaime. Portale „Lietuvė“ išspausdintame straipsnyje jis teigia, kad Užgavėnių apeigos perteikia daug gilesnius dvasinius, religinius dalykus. Kultūros tyrinėtojai Užgavėnių apeigose įžvelgia religinių kosmogoninės pasaulio tvarkos atkūrimo šventės apeigų atbalsį. Tai galėjo būti bendra mūsų protėvių indoeuropiečių šventė, skirta mitinio-kosmologinio šviesos pergalės prieš tamsą įvykio kasmetiniam apeiginiam pakartojimui siekiant žmogaus ir gamtos vienybės pagrindu tamsos galias pakeisti į šviesos galias ir nualintoje žmogaus sieloje.

Kaukė yra vienas seniausių, dar pirmykštės žmonių bendruomenės laikus menantis apeiginis reikmuo. Žmogus nuo neatmenamų laikų troško pažaboti ir valdyti savo vidines, sąmonės įtakai sunkiai pasiduodančias, nesąmoningas galias. Neįstengdamas su jomis susitvarkyti tiesiogiai, jis perkėlė jas į išorinius pavidalus, į regimus reiškinius, daiktus, jiems suteikdamas žmogiškąsias dvasines prasmes – paversdamas juos ženklais, simboliais, su kuriais jau pajėgė atlikti apeiginius veiksmus. Taip sunkiai apčiuopiamoms ir suvaldomoms vidinėms galioms priskirdamas apčiuopiamus atitikmenis savo kultūroje, žmogus įgijo galią jas suvokti, veikti ir suvaldyti. 

Nuotrauka
uzgaveniu kaukes
Autorės nuotrauka

Pasak mokslininko, panašu, kad Užgavėnių karnavalas pakartoja pirmapradžius laikus, kai pasaulis dar buvo nepasidalytas ir kai žmogiškasis, dieviškasis ir velniškasis pradai buvo susimaišę. Todėl neatsitiktinai karnavalo metu mūsų žmogiškos kaukės susimaišo su gyvūnų ir demonų vaizdiniais ir visi įsukami į pirmapradį sūkurį: keičiamos lytys – vyrai persirengia moterimis, moterys – vyrais, gražuolės virsta pabaisomis, pabaisos – gražuolėmis, juokdariai – valdovais, valdovai – juokdariais… Nusistovėjusi Pasaulio tvarka laikinai išardoma tam, kad, pasinėrę į pirmaprades versmes ir išlaisvinę savo prigimtinius instinktus, sugrįžę į  kasdienybę, jų galias panaudotume naujo, darnaus, apvalyto gyvenimo kūrybai.

Kalbininko bei tautosakininko dr. Stasio Skrodenio teigimu, persirengėlių įvardijimas žydais atsirado dėl krikščionybės, kuri kitos religijos žmones vadino žydais, tai yra pagonimis. Įsigalint krikščionybei, kryptingai užmarštin stumiančiai senųjų tautinių religijų simbolius ir papročius, senojo tikėjimo apraiškoms ir jas puoselėjantiems žmonėms prilipo žydo – pagonio pavadinimas.

Žiemos ir Užgavėnių persirengėlių atliekamų apeigų pobūdis, jų atlikimo kalendorinis laikas atitinka pirmapradės mitinės epochos bruožus: vis dar trūksta šviesos bei gyvybinių galių; karnavalo vyksme neatskiriamai susisieja žmonės, mitiniai didvyriai ir dievai. Sėkmingo Saulės vadavimo žygio rezultatas – kultūrinių didvyrių iškėlimas į dangaus skliautą ir pavertimas dvylikos dangaus ženklų ratu – Zodiaku sukuria kalendorinę-kosmologinę sistemą, reguliuojančią žmonių ir dievų santykius, nustatančią dievams skirtų apeigų laiką ir vaizdžiai perteikiančią jų esmę.

Taigi mūsų Užgavėnės kažkada buvo bene esmingiausia senosios lietuvių religijos šventė.

Apibendrindamas svarbiausią Užgavėnių, kaip religinės šventės, idėją mokslininkas sako, kad visų Užgavėnių veiksmų perkeltinė prasmė – atspindys žmogaus sieloje – siekis prašviesinti, atgaivinti paties žmogaus susidrumstusią sąmonę ir tamsos jėgų nuvargintą dvasią bei kūną. 

Nuotrauka
Skaudvilės kultūros namų nuotrauka
Skaudvilės kultūros namų nuotrauka
Įkelta:
2023-06-02
Paskutinį pavasario penktadienį Skaudvilėje siautė tikra muzikos fiesta – vyko net du muzikos festivaliai, abu turinys senas tradicijas ir pamėgti ne tik skaudviliškių. Vasarą muzikos mėgėjai pasitiko su jaunųjų atlikėjų festivaliu „Jaunasis talentas‘23“. Tuo muzikos šventė Skaudvilėje nesibaigė – jau po kelių valandų prasidėjo kitas festivalis – ilgametes tradicijas turintis respublikinis „Alio, talentai!“.
Nuotrauka
frejus
Arūno Baltėno nuotrauka
Įkelta:
2023-05-31
Iš Tauragės kilusio skulptūros genijaus Edmundo Frėjaus (1949–2009), garsėjusio unikalia technika kurti iš įkaitintos geležies, kūrinių paroda, pavadinta „Metalo alchemija. Edmundo Frėjaus sugrįžimas“, birželio 3-ąją, 16 val., pristatoma Pilyje. Kadaise autorius mokėsi čia buvusioje I-ojoje vidurinėje mokykloje. Pats Edmundas apie savo paauglystę yra sakęs: „Būdamas 14 metų Tauragėje pradėjau dirbti Makso Preso kalvėje mokiniu „gizeliu“, nuo to laiko su kalvyste nesiskyriau“, dažnai pabrėždavo savo žemaitišką kilmę. Tad tam tikra, simboline, prasme E. Frėjaus „neskraidančios paukštės“ sugrįžta ten, kur išsiskleidė menininko sparnai. Viena čia ir liks – skulptūrą „Moteris su sparnais“ skulptoriaus dukros padovanojo Tauragei, 16.30 val. ji bus atidengta.
Nuotrauka
21orkestrai4
Tauragės kultūros centro feisbuko nuotrauka
Įkelta:
2023-05-22
Gegužės 13 d. Pilies aikštėje aidėjo orkestrų atliekamos melodijos – vyko X Lietuvos karinių orkestrų šventė „Muzika viena kalba“. Tauragiškiai išvydo kariuomenės, Karinių oro pajėgų, Karinių jūrų pajėgų bei Sausumos pajėgų orkestrus. Šventė dovanojo unikalų reginį ir priminė apie karinių orkestrų ištakas – ar žinojote, kad pirmasis nepriklausomos Lietuvos kariuomenės orkestro koncertas įvyko 1919 metais būtent Tauragėje? 
Nuotrauka
metu bibliotekininke
B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos nuotrauka
Įkelta:
2023-05-07
Ką tik pasibaigusi 23-oji Nacionalinė bibliotekų savaitė buvo kupina renginių: bibliotekininkai keliavo, diskutavo, rungėsi protmūšiuose, rinko geriausias knygas, rengė susitikimus ir parodas. O paskutinis mėnesio penktadienis, kvalifikacijos diena, virto tikra švente – paskelbti Metų geriausieji, į svečius atvyko, ko gero, populiariausias ir protingiausias šuo Lietuvoje – Kuršis, kuris su savo šeimininke mokymus pavertė ne tik įdomiais, naudingais, bet ir žaismingais.
Nuotrauka
jurgines sartininkuose
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2023-04-28
Balandžio 23-iąją minimos Jurginės – lietuviška pavasario žalumos šventė. Senovės Lietuvoje Jurginės būdavo reikšminga diena žemdirbiams ir arkliaganiams. Sekmadienį Sartininkų kultūros namuose Jurginių proga skambėjo gražios tradicinės liaudies dainos. Tradicijos nesibaigė vien dainomis – žaisti žaidimai, spėliotos mįslės ir prisiminti Jurginių posakiai.  
Nuotrauka
genutes spektaklis
Genovaitės Urmonaitės feisbuko paskyros nuotrauka
Įkelta:
2023-04-21
Airijoje gyvenantiems lietuviams Atvelykio sekmadienį tauragiškiai parodė savo naujausią spektaklį, pastatytą pagal Vidmantės Jasukaitytės romaną „Golgotos vynuogės“. Tauragės liaudies teatro gastrolės Dubline buvo kupinos įspūdžių: širdingas kraštiečių sutikimas, džiaugsmas dalintis, nuotykiai ir begalė gerų emocijų. 
Nuotrauka
SLEMAS
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2023-04-15
Praėjusią savaitę į Pilies menes kviesti besidomintieji slemu. Tauragei tapus Lietuvos kultūros sostine stengiamasi kuo plačiau skleisti žinią apie slemo kūrybą, kuo ji tokia įdomi ir išskirtinė. Edukuoti apie šį žanrą pradėta miesto gimnazijose, o vėliau persikelta į Pilies menes, kur buvo pakviestas vienas garsesnių slemo poezijos kūrėjų – Marius Povilas Elijas Martynenko.
Nuotrauka
velykos
Autorės nuotraukos
Įkelta:
2023-04-08
Antradienio popietę Sartininkų kultūros namuose nerimo šurmulys. Prieš šv. Velykas į edukaciją susirinko įvairaus amžiaus kaimo gyventojai. Artėjant šventiniam savaitgaliui bendruomenės nariai galėjo pagražinti savo atsineštus kiaušinius tiek vašku, tiek dekupažo technika. Moterys dalijosi, kad įvairių marginimo raštų jos išmoko iš savo mamų, močiučių.
Nuotrauka
kovo 11
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2023-03-10
Kovo 11-oji, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena. Šiemet ją minime ypatingai – ir su pasididžiavimu, kad Tauragė šiemet gali didžiuotis Lietuvos kultūros sostinės titulu, ir skausmu širdyje už dėl savo laisvę kasdien kraują liejančią Ukrainą. 
Nuotrauka
Užgavėnių linksmybės Tauragėje
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2023-02-24
Antradienį mieste ne vienas sukluso išgirdęs linksmą muziką, pamatęs šėlstančius persirengėlius. Tauragės kultūros centro kolektyvas nuotaiką kėlė nuo pat ryto – Užgavėnių šventę pradėję „Blūdnasčiu“ Centro turguje, vėliau keliavo per įstaigas, o vakare įsikūrė prie Tauragės kultūros centro – kepė blynus, šoko, degino Morę.
Nuotrauka
deives
Tauragės savivaldybės nuotrauka
Įkelta:
2023-02-13
Vasario 3-iąją Tauragės pilies kiemelyje startavo vienas įspūdingiausių šių metų Lietuvos kultūros sostinės reginių – instaliacija „Deivių giesmės“, moderniais vaizdo bei garso sprendimais atkreipianti dėmesį į etnografinę kultūrą. Instaliacija veiks iki kovo 26 dienos ir atgis kiekvieną ketvirtadienio, penktadienio, šeštadienio ir sekmadienio vakarą.
Nuotrauka
genute
Tauragės kultūros centro nuotrauka
Įkelta:
2023-02-12
„Surišti... Lietuvos lietumi ir Taurage“ – taip pavadintas renginys šeštadienį sukvietė tauragiškius į Kultūros rūmus. Tai buvo tarsi giminės susitikimas – tokia šilta atmosfera tvyrojo salėje, o dvi su puse valandos pralėkė tarsi akimirka.
Nuotrauka
kulturos sostine
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2023-01-31
Sausio 20-ąją Tauragės pilies kiemelyje oficialiai atidaryti Lietuvos kultūros sostinės metai. Ypatingus mūsų kraštui metus pradėjo įspūdingas teatralizuotas šviesos ir muzikos performansas „Kultūros muitinė – penki keliai“, sutraukęs gausų būrį žiūrovų.
Nuotrauka
meide
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-01-25
Muzikinio projekto „Lietuvos balsas“ 2021-ųjų metų nugalėtoja Meidė Šlamaitė kaip padėką už palaikymą tauragiškiams vasario 3-iąją Tauragės kultūros rūmuose rengia koncertą. Jame skambės tik autorinės jaunosios dainininkės dainos, o jai akomponuos kanklėmis. 
Nuotrauka
kulturos sostine
Tauragės savivaldybės nuotrauka
Įkelta:
2023-01-17
Šie metai Tauragės kultūros bendruomenei itin svarbūs, nes miestas tampa Lietuvos kultūros sostine. Visko bus daugiau – žvilgsnių, susidomėjimo, turistų, veiklų. Lietuvos kultūros sostinės titulas Tauragei leis kurti ir įgyvendinti naujas kultūros idėjas ir iniciatyvas, padedančias atskleisti krašto identitetą ir žaliausio miesto Lietuvoje viziją, puoselėti miesto kultūros tradicijas ir jomis dalintis. Tai šansas parodyti Tauragės kultūrą Lietuvos ir užsienio gyventojams. Įspūdingas metų atidarymo renginys – sausio 20-ąją. 
Nuotrauka
sausio13
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2023-01-13
Šiandien minima Laisvės gynėjų diena daugumai paliko neišdildomų prisiminimų ir dovanojo galimybę gyventi laisvoje šalyje. Vyresnieji prisimena patys dalyvavę pasipriešinime prieš sovietų kariuomenę, o jaunoji karta vertina jų pasiaukojimą dėl Lietuvos nepriklausomybės. O pagerbti kovotojų už laisvę tauragiškiai kviečiami į pilietinę akciją „Sustok už didvyrius“.
Nuotrauka
ieva feja
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2022-12-18
Dviejų vaikų mama Ieva Račkauskienė nusprendė pradėti vesti kalėdines edukacijas. Pasak moters, viename gyvenimo taške, kai jau, atrodo, buvo viską pasiekusi, suprato, kad yra nelaiminga ir eina netinkamu keliu, kuris neteikia džiaugsmo. Ji apsisprendė keisti gyvenimo kelią po to, kai baigė chemijos doktorantūros studijas, 6-erius metus dirbo kosmetikos pramonėje ir susilaukė dukrytės. Būtent dukra ir padėjo jai atverti akis į džiaugsmingą gyvenimą, prisiminti savo vaikystę, suvokti, ko trokšta širdis. 
Nuotrauka
adventas
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2022-12-05
Advento laikotarpis skirtas apmąstyti, nurimti ir neskubant ruoštis gražiausioms metų šventėms – Šv. Kalėdoms. Bendruomenėse prasideda pasiruošimas šventėms, vyksta įvairios edukacijos. Pirmajam advento savaitgaliui buvo ruošiamasi kurti advento vainikus. Pačios įvairiausios edukacijos organizuojamos daugelyje bendruomenių.
Nuotrauka
krastotyra
Tauragės kraštotyros draugijos feisbuko nuotrauka
Įkelta:
2022-11-19
Praėjusią savaitę atšvęsta pirmoji atsikūrusios Tauragės kraštotyros draugijos gyvavimo sukaktis. Šia proga patvirtintas ir naujasis draugijos logotipas, aptarti metų pasiekimai bei pasidalinta naujais planais.
Nuotrauka
lauksargiai
Lauksargių kultūros namų nuotrauka
Įkelta:
2022-11-19
Po visų rudens darbų šeštadienį į Lauksargių kultūros namuose organizuojamą šventę „Šv. Martyno šokiai ir dainos“ sugužėjo seniūnijos gyventojai ir svečiai. Dalyviai supažindinti su šios šventės tradicijomis, legendomis bei burtais.
Nuotrauka
diksaitis
Autoriaus nuotrauka
Įkelta:
2022-10-31
Prieš Visų šventųjų ir Vėlinių dienas daugelis mūsų vis dažniau susimąsto ne tik apie mirusius artimuosius, bet ir neišvengiamą savo pačių gyvenimo pabaigą. Daugeliui pažįstamos katalikų tradicijos bei papročiai, tačiau Tauragės rajone gyvena nemažai ir  evangelikų liuteronų. Tad kaip jie suvokia mirtį bei mini šias dienas?