Eugenijus Kavaliauskas: „Fotografuoti ir nuotraukas laikyti archyvuose – jokios naudos“
Įkelta:
2023-01-29
Nuotrauka
Fotografas kavaliauskas
Nuotraukos autorius:
Asmeninio archyvo nuotrauka
Aprašymas

Fotografas Eugenijus Kavaliauskas

 

,
Nuotrauka
kavaliauskas
Nuotraukos autorius:
Asmeninio archyvo nuotrauka
Aprašymas

Per pasaulį nuvilnijusi skruzdės nuotrauka

 

,
Nuotrauka
kavaliauskas
Nuotraukos autorius:
Asmeninio archyvo nuotrauka
Aprašymas

Makro fotografija Eugenijus Kavaliauskas susidomėjo 2018 metais 

 

,
Nuotrauka
kavaliauskas
Nuotraukos autorius:
Asmeninio archyvo nuotrauka
,
Nuotrauka
kavaliauskas
Nuotraukos autorius:
Asmeninio archyvo nuotrauka
Aprašymas

Makro fotografija Eugenijus Kavaliauskas susidomėjo 2018 metais 

 

informacija@taurageszinios.lt
A
A

Tikriausiai sunku būtų rasti žmogų, kuris dar nematė garsiosios skruzdės nuotraukos. Šis nuopelnas skrieja tauragiškiui fotografui Eugenijui Kavaliauskui. Nuo 2018 metų vyras pradėjo domėtis makro fotografija, viena tokių nuotraukų buvo nominuota tarptautiniame konkurse ir apskriejo visą pasaulį.

Fotografuoti pradėjo dar mokykloje

Fotografija E. Kavaliauskui grįžo tarsi bumerangu. 

– Domėtis fotografija pradėjau labai anksti, apie 1970 metus, prieš maždaug 50 metų. Pirmas  fotografijos būrelio vadovas buvo Arimantas Šerlinskas, buvęs Tauragės II vidurinės (dabar „Šaltinio“ progimnazijos – red.) fizikos mokytojas, vėliau IV vidurinės (dabar „Žalgirių“ gimnazijos – red.) direktorius. Dabar jau nežinau šio žmogaus likimo... Jis buvo pirmasis, kuris mokė visų pradmenų – kas yra didintuvas, kaip ryškinti juostą, kaip gaminti pirmąsias nuotraukas. Tai buvo pirmi sėkmės ženklai, kas liko atmintyje, kad jau net tada dalyvaudamas parodose tapdavau nugalėtoju, – prisiminė Eugenijus.

Nuotrauka
kavaliauskas
Asmeninio archyvo nuotrauka

Nors pomėgis fotografuoti neišblėso ilgai, palaipsniui atsirado ir kiti pomėgiai – sportas, muzika, tapyba, kompiuterija. Pasak fotografo, didžiausią įtaką atitolti nuo fotografijos turėjo tai, kad fotografuoti ir noras tobulėti augo stipriai, bet technologijos buvo sovietinės, žemo lygio ir tobulėti nebuvo sąlygų. 

– Manau, jeigu fotografuoti ir niekam nerodyti, tai kam tuomet išvis tokį darbą dirbti? Fotografija – kai tu nori pasidalinti, parodyti, atrasti kažką naujo, – nė kiek neabejodamas paaiškino vyras.

– Juodai baltai fotografijai užteko grubiai vadinamų dviejų operacijų – ryškinimo ir fiksavimo juostai, nuotraukos gamybai – apšviesti ir ją ryškinti, fiksuoti. Aišku, atėjus laikui norėjosi spalvotų vaizdų – ten jau būdavo iki 24 operacijų. Užtrukdavo labai ilgai, per naktį sėdėdavau patamsyje, iš tiesų ir atsibodo taip darbuotis, – pasakojo Eugenijus.

2001 metais pas draugą atvyko giminaičiai iš Jungtinių Amerikos Valstijų ir atvežė jam dovanų tuo laiku vadinamą „muilinę“ – „Fuji“ fotoaparatą, kuris ir sužavėjo Eugenijų – nufotografuoji ir ekranėlyje matai vaizdą, ir spalvotą. 

– Tada tai buvo kažkas nerealaus, atkrito tiek daug juodo darbo ir vėl užsidegiau noru fotografuoti, – džiaugėsi vyras.

Fotografija – tai dalijimasis

Iš pradžių Eugenijus rimčiau fotografuoti pasirinko paukščius, kaip pats sako, tarsi kažkas jam tai  pakuždėję.

– Fotografuodamas pastebėjau, kad dar trūksta tai vieno, tai kito paukščio nuotraukos. Vienas geras draugas man parodė objektyvus. Jie, pripažinsiu, tada buvo fantastiški ir kaina, ir savybėmis. Aš dar sarkastiškai tada pasišaipiau, kad tuos, kas perka tokį objektyvą, galima išvežti tiesiai į beprotnamį, nes šeima „išeis ubagais“. Netruko prabėgti penkeri metai, o aš ir pats įsigijau tokį objektyvą, – šypsosi Eugenijus. – Jį man taip pat parvežė iš JAV.

Tada jis teigė nenustygęs vietoje:

– Mano tokia natūra, aš nerimstu, man to trūksta, aš noriu judėti, rodyti. O ir fotografas toks sutvėrimas, kaip sako. Nors kiti nufotografuoja ir laiko nuotraukas archyve. Manau, jeigu fotografuoti ir niekam nerodyti, tai kam tuomet išvis tokį darbą dirbti? Fotografija – kai tu nori pasidalinti, parodyti, atrasti kažką naujo, – nė kiek neabejodamas paaiškino vyras.

Eugenijus sukūrė pirmąją savo svetainę ir į ją pradėjo jungtis kiti lietuviai, susipažino su žinomais gamtininkais, kurie tuomet neturėjo dar į ką remtis, nes tai buvo paukščių fotografijos pradžia.

Nuotrauka
kavaliauskas
Asmeninio archyvo nuotrauka

– Taip diena iš dienos, penkiolika metų, fotografavau paukščius. Sulaukiau ne vieno ir ne dviejų tarptautinių apdovanojimų. Tačiau vieną dieną, kaip ir minėjau, kad esu neramus, pajutau, kad dirbu tik tam, kad dirbčiau. Supratau, kad progreso fotografuojant paukščius nebebus – kai dirbi tam, kad dirbtum, tampi nebekūrybiškas. Teko priimti sprendimą, kad reikia kažką keisti, – aiškino E. Kavaliauskas.

Pasirinko vabalus

Jis prisiminė skaitęs žodžius, kad fotografas, užsiciklinęs vienoje srityje – miręs fotografas. Tai ir pastūmėjo jį apsispręsti grįžti į pradžią. Juk daugumos fotografijos pradžia ir buvo  gėlės, vabaliukai kieme. 

– Iš pradžių buvau ir aš pradėjęs paveiksluoti vabalus, bet numečiau, tai atrodė per paprasta, bet teko grįžti. Dabar jau patirtis žymiai didesnė, žinių bagažas didesnis, – vardijo Eugenijus.

Jam pradėjus gilintis į makro fotografiją teko susidurti ir su daugybe problemų... 

Nuotrauka
kavaliauskas
Asmeninio archyvo nuotrauka

– Pamačiau, kad aš labai klydau ir nėra viskas taip paprastai, kaip galvojau. Kolegų rate visi mano, kad sunku paukštį pamatyti, nufotografuoti. Tai aš vis sakau, kad jūs neįsivaizduojate, kaip lengva yra nufotografuoti paukštį, o su vabaliukais yra labai sudėtinga, nes jie yra maži, – teigė įspūdingų nuotraukų autorius. – Reikia labai daug informacijos, kad žinotum, kaip jį „prisišnekinti“, ką su juo daryti. 

Jis įvardijo ir pasirinkęs tris rūšis, kurias jam labiausiai patinka fotografuoti – blizgiavabalius, mėšlavabalius ir vandeninius vabzdžus.  

Eugenijus pasidalijo iš pradžių sulaukęs replikų, kodėl nuo paukščių perėjo prie „pabaisų“ vabalų. Jo nuomone, juk ir ne visi žmonės iš pirmo žvilgsnio yra labai gražūs, tačiau kiekvienas žmogus yra nepakartojamas. Ir nuo fotografo labai priklauso, ar jis sugebės rasti aukso vidurėlį. 

– Su vabalais lygiai tas pats, reikia rasti tinkamą kampą, rasti momentą, – sako fotografas. 

Įkvėpė filmas

Sudalyvauti konkurse „2022 Nikon Small World Photomicrography Competition“ tauragiškį paskatino draugas iš JAV. Konkursui Eugenijus pateikė tris nuotraukas, tačiau buvo nominuota skruzdės nuotrauka, vėliau plačiai paplitusi internete.

– Kai peržiūri, kas su tavimi rungiasi konkurse, supranti, kaip tau „nerealiai“ pasisekė, nes su tavim rungiasi JAV, Kinijos, Europos universitetai, o ten įrangos kainuoja jau iki milijono eurų. Ir kai galvoji, kad tu susirinkęs iš detalių, kažkokį stikliuką sulipdai ir padarai puikiai vertinamas nuotraukas ir dar kažką laimi, tai reiškia tikrai labai daug, – džiaugėsi vyras.

Eugenijus paaiškino ir skruzdės nuotraukos gimimą – skruzdę pagavo lakstančią miško takeliu. Parsinešė ją namo ir per mikroskopą kruopščiai apžiūrėjo. 

– Skruzdė yra fotografuota jau daugybę kartų, bet vėl pradėjau ją vartyti ir pamatau vaizdelį – filmo „Žiedų valdovas“ orką. Tada man toptelėjo mintis, kad būtent tą orką ir reikia nufotografuoti, – idėjos gimimu dalijosi fotografas, įvardijęs, kad norint nufotografuoti vabzdį reikia šį sušaldyti.   

– Visi vabzdžiai mėgsta šilumą, jeigu sušaldai, jie numiršta. Jie turi tik šiek tiek atšalti, kad užmigtų. Kai jau žinau, ką su juo darysiu, pasiruošiu studijoje vietą, pasidedu smeigtuką ar kažką panašaus jo dydžio ir laukiu, kol atsibus, ruošiuosi tam momentui, nes kai jis prasibudina, pasidaro labai greitas. Tad, kol visiškai prabunda, turiu apie 10–15 minučių užfiksuoti momentą.

Pasak jo, skruzdė buvo nufotografuota prieš metus, visi, kas domisi makro fotografija, ją tada matė.

Nuotrauka
kavaliauskas
Asmeninio archyvo nuotrauka

– Tuo viskas tąsyk ir baigėsi, nuotrauką pamėgo nemažai žmonių. Tačiau kai nuotrauką paleido amerikiečių medija, va tada tai „sprogo“ pasaulis, – pasakojo E. Kavaliauskas.

Po to, Eugenijus teigia, iš karto sulaukęs kolegų žinučių apie jo darbo kopijuotojus. 

– Turbūt žmonių prigimtis tokia. Man kolegos siunčia, kaip žmonės bando atkartoti mano skruzdės nuotrauką. Man tai primena „Euroviziją“, kai konkursą laimėjo Ukraina. Ruslana išėjo su energingu šokiu, ugnimi ir ji laimėjo. Po metų visi bandė tai atkartoti. Su kolegomis juokaujame, kad kitais metais internete bus vien tik skruzdės. Tačiau tokio darbo greitai nepadarysi. Pačiam turi būti labai įdomu, – pabrėžia pašnekovas.

Paklausus, ką jam reiškia toks didelis dėmesys, E. Kavaliauskas neabejoja – tai laikina:

– Tai yra labai smagu, bet tai yra šiandien. Rytoj vėl reikės įrodinėti, kad esi geriausias.

Nuotrauka
nuotrauka
Nuotrauka
Skaudvilės kultūros namų nuotrauka
Skaudvilės kultūros namų nuotrauka
Įkelta:
2023-06-02
Paskutinį pavasario penktadienį Skaudvilėje siautė tikra muzikos fiesta – vyko net du muzikos festivaliai, abu turinys senas tradicijas ir pamėgti ne tik skaudviliškių. Vasarą muzikos mėgėjai pasitiko su jaunųjų atlikėjų festivaliu „Jaunasis talentas‘23“. Tuo muzikos šventė Skaudvilėje nesibaigė – jau po kelių valandų prasidėjo kitas festivalis – ilgametes tradicijas turintis respublikinis „Alio, talentai!“.
Nuotrauka
frejus
Arūno Baltėno nuotrauka
Įkelta:
2023-05-31
Iš Tauragės kilusio skulptūros genijaus Edmundo Frėjaus (1949–2009), garsėjusio unikalia technika kurti iš įkaitintos geležies, kūrinių paroda, pavadinta „Metalo alchemija. Edmundo Frėjaus sugrįžimas“, birželio 3-ąją, 16 val., pristatoma Pilyje. Kadaise autorius mokėsi čia buvusioje I-ojoje vidurinėje mokykloje. Pats Edmundas apie savo paauglystę yra sakęs: „Būdamas 14 metų Tauragėje pradėjau dirbti Makso Preso kalvėje mokiniu „gizeliu“, nuo to laiko su kalvyste nesiskyriau“, dažnai pabrėždavo savo žemaitišką kilmę. Tad tam tikra, simboline, prasme E. Frėjaus „neskraidančios paukštės“ sugrįžta ten, kur išsiskleidė menininko sparnai. Viena čia ir liks – skulptūrą „Moteris su sparnais“ skulptoriaus dukros padovanojo Tauragei, 16.30 val. ji bus atidengta.
Nuotrauka
21orkestrai4
Tauragės kultūros centro feisbuko nuotrauka
Įkelta:
2023-05-22
Gegužės 13 d. Pilies aikštėje aidėjo orkestrų atliekamos melodijos – vyko X Lietuvos karinių orkestrų šventė „Muzika viena kalba“. Tauragiškiai išvydo kariuomenės, Karinių oro pajėgų, Karinių jūrų pajėgų bei Sausumos pajėgų orkestrus. Šventė dovanojo unikalų reginį ir priminė apie karinių orkestrų ištakas – ar žinojote, kad pirmasis nepriklausomos Lietuvos kariuomenės orkestro koncertas įvyko 1919 metais būtent Tauragėje? 
Nuotrauka
metu bibliotekininke
B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos nuotrauka
Įkelta:
2023-05-07
Ką tik pasibaigusi 23-oji Nacionalinė bibliotekų savaitė buvo kupina renginių: bibliotekininkai keliavo, diskutavo, rungėsi protmūšiuose, rinko geriausias knygas, rengė susitikimus ir parodas. O paskutinis mėnesio penktadienis, kvalifikacijos diena, virto tikra švente – paskelbti Metų geriausieji, į svečius atvyko, ko gero, populiariausias ir protingiausias šuo Lietuvoje – Kuršis, kuris su savo šeimininke mokymus pavertė ne tik įdomiais, naudingais, bet ir žaismingais.
Nuotrauka
jurgines sartininkuose
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2023-04-28
Balandžio 23-iąją minimos Jurginės – lietuviška pavasario žalumos šventė. Senovės Lietuvoje Jurginės būdavo reikšminga diena žemdirbiams ir arkliaganiams. Sekmadienį Sartininkų kultūros namuose Jurginių proga skambėjo gražios tradicinės liaudies dainos. Tradicijos nesibaigė vien dainomis – žaisti žaidimai, spėliotos mįslės ir prisiminti Jurginių posakiai.  
Nuotrauka
genutes spektaklis
Genovaitės Urmonaitės feisbuko paskyros nuotrauka
Įkelta:
2023-04-21
Airijoje gyvenantiems lietuviams Atvelykio sekmadienį tauragiškiai parodė savo naujausią spektaklį, pastatytą pagal Vidmantės Jasukaitytės romaną „Golgotos vynuogės“. Tauragės liaudies teatro gastrolės Dubline buvo kupinos įspūdžių: širdingas kraštiečių sutikimas, džiaugsmas dalintis, nuotykiai ir begalė gerų emocijų. 
Nuotrauka
SLEMAS
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2023-04-15
Praėjusią savaitę į Pilies menes kviesti besidomintieji slemu. Tauragei tapus Lietuvos kultūros sostine stengiamasi kuo plačiau skleisti žinią apie slemo kūrybą, kuo ji tokia įdomi ir išskirtinė. Edukuoti apie šį žanrą pradėta miesto gimnazijose, o vėliau persikelta į Pilies menes, kur buvo pakviestas vienas garsesnių slemo poezijos kūrėjų – Marius Povilas Elijas Martynenko.
Nuotrauka
velykos
Autorės nuotraukos
Įkelta:
2023-04-08
Antradienio popietę Sartininkų kultūros namuose nerimo šurmulys. Prieš šv. Velykas į edukaciją susirinko įvairaus amžiaus kaimo gyventojai. Artėjant šventiniam savaitgaliui bendruomenės nariai galėjo pagražinti savo atsineštus kiaušinius tiek vašku, tiek dekupažo technika. Moterys dalijosi, kad įvairių marginimo raštų jos išmoko iš savo mamų, močiučių.
Nuotrauka
kovo 11
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2023-03-10
Kovo 11-oji, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena. Šiemet ją minime ypatingai – ir su pasididžiavimu, kad Tauragė šiemet gali didžiuotis Lietuvos kultūros sostinės titulu, ir skausmu širdyje už dėl savo laisvę kasdien kraują liejančią Ukrainą. 
Nuotrauka
uzgaveniu kaukes
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2023-02-25
Nors dabar Užgavėnės – linksmų pramogų ir „žiemos išvarymo“ šventė, jos tikroji prasmė buvo visai kitokia. Užgavėnių apeigos perteikia daug gilesnius dvasinius, religinius dalykus. Kažkada tai buvo bene esmingiausia senosios lietuvių religijos šventė, skirta mitinio-kosmologinio šviesos pergalės prieš tamsą įvykio kasmetiniam apeiginiam pakartojimui. Užgavėnių kaukes kūrė ir tauragiškis tautodailininkas Antanas Bagdonas, palikęs gilų pėdsaką, ryškų autorinį stilių. Jos eksponuojamos Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ šalia kitų jo kūrinių. Apie šio menininko sukurtas kaukes ir jų reikšmę papasakojo Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Kultūros-edukacijų skyriaus vedėja Renata Jančiauskienė.
Nuotrauka
Užgavėnių linksmybės Tauragėje
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2023-02-24
Antradienį mieste ne vienas sukluso išgirdęs linksmą muziką, pamatęs šėlstančius persirengėlius. Tauragės kultūros centro kolektyvas nuotaiką kėlė nuo pat ryto – Užgavėnių šventę pradėję „Blūdnasčiu“ Centro turguje, vėliau keliavo per įstaigas, o vakare įsikūrė prie Tauragės kultūros centro – kepė blynus, šoko, degino Morę.
Nuotrauka
deives
Tauragės savivaldybės nuotrauka
Įkelta:
2023-02-13
Vasario 3-iąją Tauragės pilies kiemelyje startavo vienas įspūdingiausių šių metų Lietuvos kultūros sostinės reginių – instaliacija „Deivių giesmės“, moderniais vaizdo bei garso sprendimais atkreipianti dėmesį į etnografinę kultūrą. Instaliacija veiks iki kovo 26 dienos ir atgis kiekvieną ketvirtadienio, penktadienio, šeštadienio ir sekmadienio vakarą.
Nuotrauka
genute
Tauragės kultūros centro nuotrauka
Įkelta:
2023-02-12
„Surišti... Lietuvos lietumi ir Taurage“ – taip pavadintas renginys šeštadienį sukvietė tauragiškius į Kultūros rūmus. Tai buvo tarsi giminės susitikimas – tokia šilta atmosfera tvyrojo salėje, o dvi su puse valandos pralėkė tarsi akimirka.
Nuotrauka
kulturos sostine
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2023-01-31
Sausio 20-ąją Tauragės pilies kiemelyje oficialiai atidaryti Lietuvos kultūros sostinės metai. Ypatingus mūsų kraštui metus pradėjo įspūdingas teatralizuotas šviesos ir muzikos performansas „Kultūros muitinė – penki keliai“, sutraukęs gausų būrį žiūrovų.
Nuotrauka
meide
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-01-25
Muzikinio projekto „Lietuvos balsas“ 2021-ųjų metų nugalėtoja Meidė Šlamaitė kaip padėką už palaikymą tauragiškiams vasario 3-iąją Tauragės kultūros rūmuose rengia koncertą. Jame skambės tik autorinės jaunosios dainininkės dainos, o jai akomponuos kanklėmis. 
Nuotrauka
kulturos sostine
Tauragės savivaldybės nuotrauka
Įkelta:
2023-01-17
Šie metai Tauragės kultūros bendruomenei itin svarbūs, nes miestas tampa Lietuvos kultūros sostine. Visko bus daugiau – žvilgsnių, susidomėjimo, turistų, veiklų. Lietuvos kultūros sostinės titulas Tauragei leis kurti ir įgyvendinti naujas kultūros idėjas ir iniciatyvas, padedančias atskleisti krašto identitetą ir žaliausio miesto Lietuvoje viziją, puoselėti miesto kultūros tradicijas ir jomis dalintis. Tai šansas parodyti Tauragės kultūrą Lietuvos ir užsienio gyventojams. Įspūdingas metų atidarymo renginys – sausio 20-ąją. 
Nuotrauka
sausio13
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2023-01-13
Šiandien minima Laisvės gynėjų diena daugumai paliko neišdildomų prisiminimų ir dovanojo galimybę gyventi laisvoje šalyje. Vyresnieji prisimena patys dalyvavę pasipriešinime prieš sovietų kariuomenę, o jaunoji karta vertina jų pasiaukojimą dėl Lietuvos nepriklausomybės. O pagerbti kovotojų už laisvę tauragiškiai kviečiami į pilietinę akciją „Sustok už didvyrius“.
Nuotrauka
ieva feja
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2022-12-18
Dviejų vaikų mama Ieva Račkauskienė nusprendė pradėti vesti kalėdines edukacijas. Pasak moters, viename gyvenimo taške, kai jau, atrodo, buvo viską pasiekusi, suprato, kad yra nelaiminga ir eina netinkamu keliu, kuris neteikia džiaugsmo. Ji apsisprendė keisti gyvenimo kelią po to, kai baigė chemijos doktorantūros studijas, 6-erius metus dirbo kosmetikos pramonėje ir susilaukė dukrytės. Būtent dukra ir padėjo jai atverti akis į džiaugsmingą gyvenimą, prisiminti savo vaikystę, suvokti, ko trokšta širdis. 
Nuotrauka
adventas
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2022-12-05
Advento laikotarpis skirtas apmąstyti, nurimti ir neskubant ruoštis gražiausioms metų šventėms – Šv. Kalėdoms. Bendruomenėse prasideda pasiruošimas šventėms, vyksta įvairios edukacijos. Pirmajam advento savaitgaliui buvo ruošiamasi kurti advento vainikus. Pačios įvairiausios edukacijos organizuojamos daugelyje bendruomenių.
Nuotrauka
krastotyra
Tauragės kraštotyros draugijos feisbuko nuotrauka
Įkelta:
2022-11-19
Praėjusią savaitę atšvęsta pirmoji atsikūrusios Tauragės kraštotyros draugijos gyvavimo sukaktis. Šia proga patvirtintas ir naujasis draugijos logotipas, aptarti metų pasiekimai bei pasidalinta naujais planais.
Nuotrauka
lauksargiai
Lauksargių kultūros namų nuotrauka
Įkelta:
2022-11-19
Po visų rudens darbų šeštadienį į Lauksargių kultūros namuose organizuojamą šventę „Šv. Martyno šokiai ir dainos“ sugužėjo seniūnijos gyventojai ir svečiai. Dalyviai supažindinti su šios šventės tradicijomis, legendomis bei burtais.
Nuotrauka
diksaitis
Autoriaus nuotrauka
Įkelta:
2022-10-31
Prieš Visų šventųjų ir Vėlinių dienas daugelis mūsų vis dažniau susimąsto ne tik apie mirusius artimuosius, bet ir neišvengiamą savo pačių gyvenimo pabaigą. Daugeliui pažįstamos katalikų tradicijos bei papročiai, tačiau Tauragės rajone gyvena nemažai ir  evangelikų liuteronų. Tad kaip jie suvokia mirtį bei mini šias dienas?