Užburiantys „Šviesybių namai“, kuriuose persipina kasdienybė ir mistika
Įkelta:
2022-05-15
Nuotrauka
sondra
Aprašymas

Autorės, knygos „Šviesybių namai“ ir B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos nuotraukos

,
Nuotrauka
sondra
Aprašymas

Autorės, knygos „Šviesybių namai“ ir B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos nuotraukos

 

,
Nuotrauka
sondra
Aprašymas

Autorės, knygos „Šviesybių namai“ ir B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos nuotraukos

,
Nuotrauka
sondra
Aprašymas

Autorės, knygos „Šviesybių namai“ ir B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos nuotraukos

,
Nuotrauka
sondra
Aprašymas

Autorės, knygos „Šviesybių namai“ ir B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos nuotraukos

,
Nuotrauka
sondra
Aprašymas

Autorės, knygos „Šviesybių namai“ ir B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos nuotraukos

,
Nuotrauka
sondra
Aprašymas

Autorės, knygos „Šviesybių namai“ ir B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos nuotraukos

,
Nuotrauka
sondra
Aprašymas

Autorės, knygos „Šviesybių namai“ ir B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos nuotraukos

Šiandien minime Šeimos dieną. Kiek mums visiems svarbi šeima? Ko gero, paprasčiausias meilės savo šeimai įrodymas – domėjimasis jos istorija. Sondrai Vaišvilaitei, pribloškiančios savo grožiu knygos „Šviesybių namai“ autorei, be galo svarbi kiekviena, net ir smulkiausia giminės istorijos detalė, kurias ji kartu su seserimi Danguole rinko po kruopelytę ne vienerius metus ir sudėliojo iš jų ištisą paprasto gyvenimo epą, įdomų ir vertingą ne tik artimiesiems. Susirinkusieji į Sondros Vaišvilaitės knygos „Šviesybių namai“ pristatymą vos tilpo B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos skaitykloje – žinia apie šią ypatingą leidinį priviliojo ne tik  autorės draugus, artimuosius, bet ir kraštotyra, istorija, etnografija besidominčius žmones. 

Vienos giminės istorija

Iki šiol S. Vaišvilaitė tauragiškiams buvo puikiai žinoma kaip savo amato meistrė – ji yra kirpėja. O dabar atsiskleidė ir kaip rašytoja. Knyga „Šviesybių namai“ sudaryta pagal autorės mamos Anės Zėkytės-Vaišvilienės pasakojimus. Iš pradžių ji buvo išleista vos 30 egzempliorių tiražu. Vėliau savivaldybei ir Sondros draugams padedant jų atsirado 120.

Tai vienos liuteroniškos genties, gyvenusios Lėkiškės kaime, istorija, papasakota pasitelkiant kelių kartų moterų prisiminimus, gyvenimo apmąstymus. Gimtis, vaikai, gyvenimo vargai, paprasta kasdienybė, šventės, mirtis, kuri visada šalia, ir begalinis pasikliovimas Dievu – tai pagrindinės knygos temos. „Šviesybių namai“ iš kitų panašių ledinių išsiskiria savo folkloru, tarme ir labai ryškia konfesine tapatybe. 

Nuotrauka
sondra

Renginio metu autorė pasakojo, kaip ir kodėl gimė mintis sudėti šeimos istoriją į knygą. Moteris prasitarė nemaniusi, jog knyga galėtų būti įdomi ir su jos šeima, giminėmis nesusijusiems asmenims, daugiau rašyta dėl savęs, savo šeimos istorijos išsaugojimo. Pasak autorės, knyga yra labiau mistinė nei istorinė. 

Knygoje – vienos šeimos istorija, kurioje ir daug etnografijos, tarmės dermių, daug paprastų žmonių gyvenimo. 

„Jie man kalba“

– Įvairias istorijas mama užrašydavo ant kartono lapelių, dedamų pakuojant pėdkelnes. Ant kiekvieno lapelio – vis kita istorija. Kadangi visas tas istorijas mes su sese žinojom mintinai, pilnos istorijos rašyti ji nesivargindavo, tik pavardes, svarbiausius faktus, – teigė Sondra. – Vartydama tuos lapelius vis galvodavau, kaip sudarysiu knygą ir tuos lapelius nuskenuotus sudėsiu į galą.

Ji pasakojo knygą rašiusi taip, kaip pasakojo mama, ir sako nespėdavusi rašyti, tarsi patys veikėjai jai būtų diktavę tekstą.

– Jeigu jie man kalba, aš tiesiog sėdu ir rašau, – pasakojo autorė.

Nuotrauka
sondra

Kelias neįdėtas į knygą istorijas įgarsino aktorius Žvainys Ivanauskas, jas išgirdo ir susirinkusieji. Jo skaitomas tekstas – neįtikėtinai mistiškas. Tai patvirtino ir Sondra:

– Sukurti tokio teksto neįmanoma, arba jis ateina, arba jo nėra visai.

Svarbus ir vertingas darbas

Kunigas Mindaugas Dikšaitis, Tauragės evangelikų liuteronų parapijos klebonas, liuteroniškų teologinių knygų leidėjas, džiaugėsi, kad knyga pasiekė skaitytojų rankas, ir stebėjosi autorės kuklumu, nes knyga, anot jo, niekuo nenusileidžia profesionalių rašytojų kūrybai ir yra verta būti perskaityta kiekvieno.

Nuotrauka
sondra

– Kai tik atsiverčiau knygą, buvo sunku patikėti, kad tai parašė ne profesionalus rašytojas. Ir kiti, kas skaitė, buvo maloniai nustebę. Sondra tokios liuteroniškos kuklybės, nesigarsino apie tokį didelį darbą. O mūsų tikėjimo ir mūsų krašto žmonėms tai svarbu. Knygoje tarmė nėra redaguota, kaip autorė girdėjo, taip užrašė. Tokia tarme kalbėjo nedaug žmonių, tai gotiškais rašmenimis rašytų tekstų kalba. Man atrodo, kad tai labai svarbus ir vertingas darbas – rašyti taip, kaip buvo kalbama. Kita knygos potemė, kuri žavi, – gyvenimas, stiprios moterys, paprastas nuoširdus tikėjimas, – mintimis dalijosi kunigas M. Dikšaitis. 

Jis įsitikinęs, kad ši knyga vertinga ne tik autorės šeimai, vaikams, bet ir visam mūsų kraštui. 

Dažnas liuteronas ras ir savo giminės istorijos dalelę 

Pokalbį moderavusi Milita Poškienė pritarė – šioje knygoje dažnas kraštietis, liuteronas gali surasti ir savo giminės istorijos dalelę. 

Muziejininkė, kultūrologė, Pagėgių krašto kraštotyrininkė Giedrė Skipitienė įsitikinusi, kad ši knyga – lobių lobis, ir ne tik dėl savo turinio, bet ir dėl leidybos dizaino. 

– Tai lobis visiems mums, absoliučiai visiems, – sakė ji. – Nes jei mes nežinome savo šaknų, tai nepažįstame ir savęs. Apie liuteronišką kultūrą, tradicijas ir papročius rašyta daug, bet apie Tauragės krašto liuteronų gyvenimą dar niekas neparašė. Todėl ši knyga – didelė naujiena. 

Nuotrauka
sondra

Ji tikino tokios įdomios knygos savo gyvenime dar neskaičiusi. 

– Sondra sako, kad jai tarsi kažkoks balsas viską diktavo. Tai noriu pasakyti – talentingus rašytojus balsas ir vedžioja, – teigė G. Skipitienė. – Tai autentiškas liuteronų buities liudijimas Tauragės krašte ir Mažojoje Lietuvoje, suteikiantis skaitytojams prasmingą šio krašto dvasinio gyvenimo peizažą. Nuo Mažvydo katekizmo iki dabarties lietuvių kalba ieško žodžio, sakinio ar metaforos, kuriuo galėtų išreikšti tautos egzistavimo prasmę. Man regis, kad knygoje „Šviesybių namai“ skamba ne tik per amžius atkeliavusi tarmė, bet ir prieš šimtmetį gyvenusių žmonių balsai, kurie ir yra tautos prasmė.       

Paprasto gyvenimo epas 

Mažosios Lietuvos kūrėjas, poetas, publicistas, fotografas Eugenijus Skipitis prisipažino – ši knyga jį pakerėjo savo estetika. 

– Paprastai knygą skaityti pradedu nuo metrikos. Mane pritrenkė, kad tiražas – 30 egzempliorių. O kai pradėjau skaityti, ji mane užbūrė ir praėjo tas pyktis, kodėl tiražas toks mažas – supratau, kad gero daikto neturi būti daug. Dabar išgirdau apie 100 egzempliorių. Tai irgi nėra daug, bet svarbu, kad savivaldybė atsibudo. Noriu palinkėti, kad autorė iškapstytų ir antrą tomą!  Knygos autorės pavardė man buvo nežinoma. Paskaitęs supratau – Tauragėje dar yra parako!   

Pasak jo, skaitant knygą išryškėjo pagrindinis dalykas – tai paprasto gyvenimo epas. 

Knygos ištrauka

Kad skaitytojai geriau įsivaizduotų, kokia ši knyga, ir pajustų jos dvasią, autorei leidus spausdiname nedidelę jos ištrauką iš skyriaus apie Miko Zėkio mirtį. Šis skyrius, pasak Sondros, jai pats brangiausias. 

Nuotrauka
sondra

„Mikas Zėkis mirė 1950 m. spalio 20 d. Tuo metu vieniems karo baisumai jau buvo pasibaigę, o kitiems šėtonas kaitino tarybinį katilą, laukdamas šviežienos. Miškuose jaunimas tebekovojo savo beviltiškąją kovą, stribai, slankiodami pamiškėmis ir aplink sodybas, kėlė nerimą, pasipiktinimą ir pasibjaurėjimą. Juk jie visi buvo kaimynai, vieno krašto, vieno kaimo, nuo mažumės priaugę vienas prie kito, bet ramybės tas žinojimas anaiptol nesėjo. Mikas nerimavo. Daug buvo girdėjęs, kaip žmonėms, mokantiems kelias kalbas, iškviestiems į Šubartinę, paprastai iš baimės sustodavusi širdis arba tardymo metu išsigandę virsdavo ir patys susitrenkę galvas mirdavo. Nuo visų naujųjų laikų įvykių širdis darėsi vis neramesnė. Mikas žinojo, kad tokie kaip jis, daug žinantys, išvažiuoja į Sibirą arba greit randa smertį. Žinojo, kaip tokių žinovų ir išminčių tarybiniams laikams nereikia, žinojo ir labai nerimavo. Laimei, niekas nekvietė tardymui, tarsi jo gyvenimo knygas šventa ranka būtų užkišusi už pečiaus. Nekvietė. Dienos ėjo, sveikata prastėjo. Gal nerimas, gal stresas ir baimė paveikė širdį, kad ji užgeso. Mirė paveiktas širdies ligos, po, atrodė, įprastinio kosulio priepuolio.

Nuotrauka
sondra

„Tą rykmeti nei kokia žolė, a nei pypki nemačyja i negelbėja... Užgesa! Smertis atvadava nu visų kosulių... Teip, kaip lovoje užgesa, teip nesistriošydami kūnelia kindoti i paskutiniaisiais žemiškais pūsčios užvedimais vargyti, po mamutes paliepimu, palikom gulėti. Žibinom žvakike, rėkėm i čia pat iki balso prastojimo šnekėjom „Tėve mūsu“. Nu galvos nutraukusi sava skepeta Mamuti, plačiuoju kraštu apgaubdama smakrą, apjuosi lavonui galvą, surišdama štyva mazga ant pat viršugalvės. Mes, mergeles, nesusilaikiusias nu tokia reginia, biški sukikenom, ali mamuti tumžyg visus susarmatindama vėlei sugrąžina pri maldos i susodinusi pri knygų, pati paduodama gaidą, iš šiepas ištrauki tokią papilkėjusią maršką i tiesei uždengi tėvelia lavoną, teip pakavodama nu mūsų visų akių varstymų. Tris giesmikes pagiedojom visi, o jau po mamutes paskaityma iš knygelių maldą pri lavono jijie pati Mertynuką su Miku išgriūda per duris ieškoti plačios lentos lavono numazgojimui. Broliai išsinuošina, o mamuti, su Viešpaties gyriumi ant lūpų, pravėrusi didįjį kufertą, riūšiava lavonui rykus. Pri mūsų akių išsiėmi žemuogini muila i pasisukdama į mūsu puse pakajingai pasaki: „Mergeles, po lavona numazgojima šita kaladike įdėkem į pečiu, nės teip reikia“ . Išėmusi apatinius marškinius i apatines ilgas kelnes, jijie nejučia tai išskleisdava, tai vėl dviem linkiais per ranką perlenkusi glaudi sau pri žanda. Šitieji apatiniai buva josios pačios išausti i josios pačios padirbti, naujut naujutėliai, kaip auksas. Mes, visas trys, sėdėjom kaip apuokeliai ant suola po pat palange i narstėm akimis mamutes pasisukimus beigi pasilenkimus, o jijie pati, tebelaikydama apatinius drabužius, juos vėl glaudi i glaudi tai pri lūpų, tai vėl brauki sau per žandą. Nesusitūrėjusi pasiteiravau, kudie jijie teip daugėl šitas apatines kelnes pri burnos dedanti. „Mergeles, juk Danguje nieks su kostymais beigi bateliais neduod po debesis braidžioti. Tę reikią nukeliauti teip pat po tam tinkamu prisiriedymu.“

Nuotrauka
spaudos
Nuotrauka
jonines
Įkelta:
2022-07-01
Ilgąjį savaitgalį Joninių vainikais puošėsi visa Lietuva. Joninės arba Rasos – ilgiausios dienos ir trumpiausios nakties šventė – siautulingai minėta ir Tauragės rajone – Jovaruose, Taurų parke, Dacijonuose, Pagramantyje, Adakave ir daugelyje kitų vietų.
Nuotrauka
Antaninių šventės akimirka. Autorės nuotrauka
Įkelta:
2022-06-17
Šeštadienį Kęsčiuose su trenksmu nuaidėjusi Antaninių šventė „Pieno kelias: nuo šienapjūtės iki sūrio“ sulaukė nemažo aplinkinių kaimų gyventojų susidomėjimo. Netrūko smalsavusių susipažinti su šios šventės, dar kitaip vadinamos – šienpjovių švente, tradicijomis. Tą dieną pagerbti varduvininkai, jubiliatai, bendruomenės naujagimių tėveliai bei naujakuriai.
Nuotrauka
bliudziuviene
Įkelta:
2022-06-12
Reginą Bliūdžiuvienę galima pristatyti įvairiai: poetė, tautosakininkė, pedagogė, aktyvi Žygaičių miestelio bendruomenės narė. Regina apie savo darbus girtis nėra linkusi, tik žaviais eilėraštukais retsykiais pasidalija savo feisbuke.
Nuotrauka
pilies teatras
Įkelta:
2022-05-20
Gegužės 11-ąją Tauragės meno mokyklos (TMM) Pilies teatras pakvietė į spektaklio, pastatyto Krystal Sutherland romano „Mūsų širdžių chemija“ motyvais, premjerą. Pilnutėlėje Pilies salėje žiūrovai kiek ilgiau nei valandą stebėjo pasirodymą, kuris ne vieną privertė braukti ašarą – jaunųjų aktorių emocijos abejingų nepaliko. Toks ir buvo Pilies teatro tikslas. 
Nuotrauka
muz
Įkelta:
2022-05-16
Gegužės 18-ąją, Tarptautinę muziejų dieną, visi keliai veda į pažinimą. Tauragės krašto muziejus „Santaka“ ir jo padaliniai – Tremties ir rezistencijos muziejus, įkurtas buvusioje NKVD būstinėje, tauragiškių vadinamas Šubertine, Skaudvilės krašto muziejus, Alfonso Čepausko dailės galerija, Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centras – tądien kviečia ne tik apsilankyti muziejuose nemokamai, bet ir dalyvauti gausybėje renginių.
Nuotrauka
paulinos
Įkelta:
2022-05-05
Daugiau nei 10 metų fotografuojanti tauragiškė Paulina Dubė rimčiau šio darbo ėmėsi baigusi mokyklą – tada, pasak jos, atsirado ir laiko, ir noro užsidirbti. Visą savo laiką darbui skirianti moteris sako nežinanti, kaip daugiau save įvardinti nei fotografe. Ji pasakoja, kad pomėgiui tapus darbu laisvalaikio ji nelabai ir turi – didžiąją dalį laiko skiria fotosesijoms ir nuotraukų redagavimui.
Nuotrauka
viktorija
Įkelta:
2022-04-28
Tauragės „Versmės“ gimnazijos trečiokė Viktorija Rezgytė Lietuvos moksleivių liaudies dailės parodos-konkurso „Sidabro vainikėlis IX“ regioniniame ture už savo siuvinėtus darbelius jau trečią kartą laimi prizinę vietą. Mergina turi daug įvairių pomėgių – nuo siuvinėjimo adinukės stiliumi, piešimo, grojimo gitara iki pasivaikščiojimų gamtoje, knygų skaitymo bei domėjimosi istorija.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-04-18
Praėjusiais metais mokyklą baigusi tauragiškė Simona Bendikaitė nusprendė ieškoti savo gyvenimo kelio. Apie tolesnes studijas svarsčiusi mergina nebuvo iki galo apsisprendusi, ką būtent toliau studijuoti, tačiau pradėjusi savanoriauti Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ ji suprato, kad norėtų pasinerti į kultūros pasaulį.
Nuotrauka
AutOrės nuotrauka
Įkelta:
2022-04-16
Didžioji savaitė prieš Velykas, ko gero, ne vienam asocijuojasi su vaško kvapu – gi juo dažnas margina kiaušinius. Tada ir vaikystės prisiminimai užplūsta – kaip varžytasi dėl gražesnio ir ryškesnio margučio, kaip laukta antrosios Velykų dienos, kad galėtum bėgti pas kūmą pinigėlio. Nuo darbų sustirusios Pagramančio socialiniuose globos namuose įsikūrusių senolių rankos kiaušinių marginimo edukacijos metu bando prisiminti ir atkartoti margučio raštus – vieni rezultatu labai patenkinti, kiti lyg ant savęs pyksta ir sako, kad anksčiau ir brūkšneliai būdavo tiesesni, ir ranka labiau klausydavo. Bet džiaugsmo pamačius spalvą įgavusį margutį netrūksta, o ir stalo kaimynui pasigirti smagu. Stebi smagų senolių šurmulį ir tiki – artėja graži  ir prasminga šventė. 
Nuotrauka
kulturos muitine
Įkelta:
2022-04-05
„Kultūros muitinė“, jau tradicija tapęs renginių ciklas, šiemet prasidėjo neįprastai –  austrių degustacija Pilies menėse, o po kelių dienų į kitą renginį irgi kulinarine tema pakvietė Skaudvilės krašto muziejus.
Nuotrauka
mmm
Įkelta:
2022-04-05
Balandžio 6-ąją, 17 val., Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Pilies menėse bus atidaryta ypatinga paroda. Tai kolektyvinė paroda, o jos eksponatai – moterų, lankančių Tauragės suaugusiųjų dailės studiją „MMM“ (Moterys mokosi meno, meno mokyklos moterys), darbai. Parodos pavadinimas visaapimantis ir daugiaprasmis – „Interpretacijos“.
Nuotrauka
batakiai
Įkelta:
2022-03-18
Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai dauguma bendruomenių bei kultūros namų kvietė atvykti į renginius bei susibūrimus ir pasidžiaugti mūsų tautos laisve. Dauguma jų prasidėjo maldomis ne vien tik už mūsų laisvę – nepamirštas ir Ukrainoje vykstantis karas.
Nuotrauka
uzgavenes
Įkelta:
2022-03-06
Pirmoji pavasario diena šįmet prasideda Užgavėnėmis, simbolizuojančiomis žiemos palydėtuves ir pavasario sutiktuves. Nors pasaulį šiandien yra apėmęs nerimas dėl karo Ukrainoje, ir, atrodytų, linksmybėms vietos nebeliko, vis dėlto šios linksmos šventės atsisakė ne visi, o ją organizavusieji įsitikinę, kad  tradicijos padeda susitelkti. 
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-02-18
Lietuvos valstybės atkūrimo dieną visa šalis, o kartu ir tauragiškiai, paminėjo kaip laisvės, nepriklausomybės, demokratinės šalies dieną. Ši tautai svarbi diena minėta Tauragės Švč. Trejybės bažnyčioje, kur Šv. Mišios aukotos už Lietuvą ir Lietuvos žmones, Tauragės kultūros rūmuose surengtame iškilmingame koncerte dalyvavo Kultūros centro kolektyvai ir atlikėjai, kai kurios bendruomenės leidosi į pėsčiųjų žygius, vieni kitus džiugino dainomis, šypsenomis.
Nuotrauka
16
Įkelta:
2022-02-16
Praėjo 104 metai, kai tautos šviesuoliai pasirašė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aktą. Mūsų tėvai ir seneliai gali pasidalinti prisiminimais, kaip šią šventę švęsdavo praeityje. „Šaltinio“ progimnazijoje, kai klases retina vis įsisukdama COVID epidemija, mokytojai pasiūlė 5–8 klasių mokiniams pasidalinti mintimis, kaip mokinių šeimose švenčiama Vasario 16-oji, ką jaunajai kartai reiškia žodžiai Tėvynė, Laisvė... Pabiro tiek gražių, nuoširdžių žodžių, kuriuos jau šią savaitę mokyklos fojė mokiniai skaito per pertraukas televizijos ekrane. Kitame mokyklos koridoriuje – Vėjų pievoje – paroda „Lietuva pro mano langą“. Penktadienį, paskutinę savaitės dieną, bus suvedami rezultatai, kaip šiai šventei paminėti 1–8 klasių mokiniai papuošė savo kuprines. „Švenčiame ir švęsime visi: 1–8 klasių mokiniai, mokyklos administracija, klasių ir  būrelių vadovai, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos...“, – sako mokyklos bendruomenė ir dalijasi mokinių istorijomis, kaip šeimos švenčia Vasario 16-ąją. 
Nuotrauka
betrice
Įkelta:
2022-02-10
Artėjant svarbiausioms valstybinėms šventėms progą tautiškumą perteikti piešiniuose turėjo ir jaunieji Lietuvos menininkai. Iš 423 konkursui „Ateities miestai“ siųstų piešinių atrinkta 20 favoritų, kurių skaitmeninį katalogą kovo 1–15 dienomis ketinama pristatyti Lietuvos Respublikos Seime Nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti skirtoje parodoje. Sėkmės sulaukusio ir į 20-uką patekusio piešinio autorė tauragiškė abiturientė Beatričė Arštikytė pasakoja, kad laisvė jai svarbi ne tik kaip Lietuvos pilietei, bet ir kaip meno kūrėjai. 
Nuotrauka
jencevicius
Įkelta:
2022-02-06
Tauragėje gimė daug pasaulinio garso žmonių – Jozefas Šereševskis, Davidas Kacelenbogenas, Robertas Lemanas, Taurogeno žeme vaikščiojo net keturi Rusijos carai, legendinis karo strategas Karlas Klauzevicas, pasaulinio garso kompozitoriai Aleksandras Borodinas, Hektoras Berliozas, Robertas Šumanas, rašytojas ir politikas Aleksandras Gercenas, „Kruvinojo sekmadienio“ herojus popas Gaponas, Aleksandro Puškino žudikas Žoržas Dantesas… Šiuos ir dar daugybę mažai kam žinomų ar netgi visai negirdėtų Tauragės istorijos faktų atkapstęs kraštietis Alvidas Jancevičius sudėjo juos į knygą-straipsnių rinkinį „Užmirštasis Tauroggenas“, kurią jau netrukus pristatys Tauragės krašto muziejuje „Santaka“. O belaukiant susitikimo – pokalbis su jos autoriumi.   
Nuotrauka
slaviunas
Įkelta:
2022-01-30
Žymusis tautosakininkas Leonardas Sauka rašė: „Nedaug tėra žmonių, kurie lygiai gerai galėtų nagrinėti liaudies buitį, papročius, apeigas, tikėjimus, muzikinę ir poetinę liaudies kūrybą“. Šie žodžiai skirti tautosakininkui, etnografui ir folkloristui Zenonui Slaviūnui (iki 1939 m. – Slavinskui), prieš 105 metus, 1907 m. sausio 14 dieną, gimusiam Skaudvilėje, vargonininko šeimoje. Tauragės B. Baltrušaitytės viešoji biblioteka šios sukakties proga paskelbė savo surinktą medžiagą apie šį garsų kraštietį. 
Nuotrauka
mizgiriene
Įkelta:
2022-01-17
Priešpaskutinę praėjusių metų dieną mūsų krašto šviesuolei, Tauragės rajono garbės pilietei Almai Mizgirienei (Valaitytei) būtų sukakę 90 metų. Buvusiai kolegei atminti bei Archyvų metams pažymėti B. Baltrušaitytės viešoji biblioteka pakvietė susipažinti su ekspozicija, kurios tikslas – atkreipti bendruomenės dėmesį į Tauragės krašto šviesuolės paveldo tyrinėjimo darbus, žymių kraštiečių atminimo išsaugojimą ir skleisti informaciją apie bibliotekoje saugomą jos sukauptą kraštotyrinį archyvą. 
Nuotrauka
dainu dainele
Įkelta:
2022-01-17
Sausio 11-ąją Tauragės meno mokykloje (TMM) vyko Lietuvos vaikų ir moksleivių televizijos konkurso „Dainų dainelė“ rajoninis etapas. Kaip teigia konkurso organizatoriai, konkurse skambėjo daug gražių dainų ir muzikos garsų, kuriuos lydėjo konkurso dalyvių, jų mokytojų, tėvelių, žiūrovų ir vertinimo komisijos palaikymas ir jaudulys.
Nuotrauka
a
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotraukos
Įkelta:
2021-11-19
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ projektas „Kultūros muitinė“ jau trečius metus kvietė Tauragės pilies menėse įgyti naujų kultūrinių patirčių. Pilyje prasidėję kultūriniai mainai keliauja tolyn – nes muziejininkai mėgsta neapsiriboti tradiciniais sprendimais, eksperimentuoti. Taigi finalinis „Kultūros muitinės“ renginys – pleneras „Fotografika“ persikėlė į neįprastą erdvę – buvusią Skaičiavimo mašinų elementų gamyklą, įprastai tauragiškių vadinamą „Skaičiukais“. „Skaičiukai“ tapo istorija, bet moterys ir menas čia sugrįžo vienam vakarui.
Nuotrauka
a
Nuotraukų koliažas
Įkelta:
2021-10-15
Praėjusį penktadienį Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešoji biblioteka paminėjo ypatingą datą – Tauragės valstybinio centralinio knygyno skyriaus (dabartinė biblioteka) 90-ųjų įsteigimo metinių šventę. Ta proga viešojoje bibliotekoje rinkosi garbingi svečiai, perskaityta  laudacija pirmajai bibliotekos vadovei Larisai Kopaitei ir bibliotekos darbuotojams. O bibliotekos gyvenimas mūsų mieste prasidėjo 1931 m. Ir pirmosios patalpos nebuvo net panašios į įstaigą – tada įsikurta mažame kambarėlyje Vytauto gatvėje. Miestiečiams buvo siūloma pasirinkti vieną iš dešimties knygų. Pirmoji bibliotekos vadovė nustebtų išvydusi, kokia biblioteka dabar.