Atgimsta kažkada buvusi labai aktyvi mūsų krašto istorijai ir kultūrai neabejingų žmonių veikla – jie buriasi į asociaciją ir kviečia prisijungti visus, kurie nori daugiau sužinoti apie Tauragės krašto labui dirbančius žmones, susipažinti su krašto kultūros istorijos klodais. Steigiamasis asociacijos susirinkimas numatytas jau rugsėjo 15 dieną.
Tauragės kultūros centro Paveldo tarnybos vadovė Svetlana Jašinskienė pasakoja, kad anksčiau Tauragėje buvo kraštotyros tarnyba, ir ji veikė labai aktyviai. Ten dirbo ir šviesios atminties Edmundas Mažrimas, ir Anastazija Pečkaitienė. Ta tarnyba anuomet buvo įsikūrusi Respublikos gatvėje, pastate, kuriame dabar yra „Jūratės“ vaistinė, o Edmundas su Anastazija sėdėjo viename kabinete. Tačiau vėliau, matyt, vyko kažkokia reorganizacija, ir tarnybos kraštotyrinė veikla palaipsniui užgeso. O kraštotyrine veikla užsiimančios organizacijos daugelyje šalies rajonų veikia.
Pasak S. Jašinskienės, mintis kurti kraštotyros asociaciją gimė jai atėjus dirbti į Paveldo tarnybą. Anksčiau net 40 metų čia dirbo Edmundas Mažrimas.
– Jis buvo kraštotyrininkas, nesvarbu, kad jo pareigos vadinosi kultūros paveldo tarnybos vadovas, bet didžiąja dalimi jo darbas buvo kraštotyra, – pasakoja ji. – Edmundą pažinojau asmeniškai, ir žinodama, koks jis didis žmogus ir kiek jis kraštui paliko, jaučiausi labai nedrąsiai. Visų pirma norėjosi atiduoti duoklę jam, kažką padaryti Edmundui atminti – įstojus į jo pėdas padėkoti jam ir bandyti po truputį tęsti jo pradėtus darbus.
Pradėta galvoti, kaip įprasminti E. Mažrimo atminimą, juolab kad nepavyko jo metinių paminėti – koją pakišo karantinas, ir visi renginiai, kuriuos buvo sugalvojęs Kultūros centro kolektyvas, nuėjo užmarštin. Tada buvo parašytas projektas ir svarstant, prie kokios datos „pririšti“ atminimo renginį, atrodė, kad būtų prasminga tokiu renginiu paminėti kraštotyros dieną. Deja, susigriebta, kad tokios minėtinos dienos net nėra.
– Minėtinų dienų sąraše – Draugų, Žvirblio, Kavos ir ko tik nori diena, o Kraštotyros ar Kraštotyrininko – nėra, – neatsistebi S. Jašinskienė. – Tada paskambinau etnologui, mokslo istorikui Libertui Klimkai, jis irgi patvirtino, kad tokios dienos išties reikėtų ir būtina ją inicijuoti. Lietuvoje buvo labai garsi kraštotyrininkė Irena Seliukaitė, išėjusi Anapilin dar prieš Edmundą, tad ir jos vardu tą dieną būtų galima pavadinti.
Anot S. Jašinskienės, L. Klimka nuogąstavo, kad po I. Seliukaitės mirties apskritai kraštotyros draugijų veikla pritilo. Todėl jai išsakius mintį apie kraštotyros draugijos Tauragėje atgaivinimą, jis labai pritarė, juolab anksčiau ši draugija buvo labai aktyvi, net tarnyba buvo.
– Paprašiau L. Klimkos pagalbos, kad padėtų surašyti nuostatus, – pasakojo S. Jašinskienė, – susisiekė su manimi ir Lietuvos kraštotyros draugijos atstovas, irgi labai sveikino mūsų iniciatyvą. Pasitariau su Iridija Mockiene, Kultūros centro padalinių vadove, kuri irgi artima šiai veiklai, su Edmundu yra dirbusi, paveldo studijas baigusi, visada ekspedicijose dalyvaudavo. Ji irgi pritarė idėjai steigti asociaciją – sako, pabandom. O man pagalbos tikrai reikia, dirbu čia neseniai, dar ne tiek daug tauragiškių pažįstu... Taip ir pradėjom abidvi.
Prieš pusantro mėnesio pabandyta surinkti kraštotyros entuziastus. Į pirmąjį susitikimą atėjo Irina Sadauskienė, Anastazija Pečkaitienė, Vida Candarienė, Iridija Mockienė, Laima Pikčiūnienė, Laisvutė Pavalkienė.
– Toks gražus mūsų būrys susirinko ir pirmiausia pažiūrėjom, ar yra to noro. Potencialo, be abejo, yra. Gražiai pasikalbėjom, kaip kuri įsivaizduoja tą veiklą. Kad visa tai, ką daro, pavyzdžiui, mokyklos, galėtų kažkur atgulti į archyvus, būti išleista kokiais nors leidinukais, galiausiai miesto istorijai pasitarnautų. Juk kokią bepačiupinėtume knygą, enciklopediją, visų pirma tai išeina iš kraštotyros, iš vietinių kraštotyrininkų surinktos medžiagos ir mokslininkai didžiąja dalimi paskui ja remiasi, – svarstė S. Jašinskienė.
Pasak jos, kadangi susirinkusios moterys parodė didelę iniciatyvą, antrąkart susibėgta vos po poros savaičių ir jau tada priimtas sprendimas steigti Tauragės kraštotyros asociaciją. Visų pirma dėl to, kad turint teisinę formą galima rimtesnė veikla. S. Jašinskienė buvo įpareigota parengti nuostatus, surašyti steigimo sutartį. Susirinkus rugsėjo 15-ąją, tikimasi, ji bus pasirašyta. Siekiama, kad dalyvautų po atstovą iš muziejaus, švietimo, kultūros sričių, kad visos tos sritys „susieitų“.
– Iš pradžių blykstelėjo mintis pavadinti asociaciją Edmundo Mažrimo vardu, – mintimis dalijasi S. Jašinskienė. – Tačiau paskui pagalvojom, kad neverta į pavadinimą kišti žmogaus vardo. Ką gali žinoti, gal mums nepasiseks, gal mes jį nuvilsim... Žinot, vieniems lemta judėt į priekį labai sparčiai, kitiems gal ne taip pasiseka. Gal neįvertinam savo galimybių... Sakom, geriau gerais darbais paminėt žmogų.
Būsimoji asociacija jau gavo Tauragės kultūros centro direktoriaus Virginijaus Bartušio leidimą rinktis Kultūros centre, ten ji bus ir registruota. Tačiau kol kas renkasi Kultūros paveldo tarnybos kabinete Tauragės pilyje.
Paklausta apie pirmuosius darbus, S. Jašinskienė sako, kad steigiamojo susirinkimo metu bus surašytas veiklos planas. O jame bus ir konferencijų, ir ekspedicijų, galbūt, jei kokios įstaigos paprašytų, būtų galima patyrinėti jų istoriją. Ir, pasak jos, išsinagrinėti savo pačių – kraštotyros draugijos – istoriją.
Ji kviečia prie būsimos asociacijos veiklos prisidėti žmones, kuriems įdomi savo krašto istorija, kultūra.
– Labai mielai laukiam naujų narių, ypač jaunimo, – sako S. Jašinskienė. – Jaunimas domisi, tik reikia jį šiek tiek įtraukti. Manau, yra ir vyresnių žmonių, kurie išeina į užtarnautą poilsį ir staiga supranta, kad turi daug laisvo laiko, ir nori prasmingai jį leisti.
Susidomėjusius ir norinčius išsamesnės informacijos ji prašo skambinti Kultūros paveldo telefonu.