Taurų parke atsivėrė vartai į tradicijas
Įkelta:
2021-06-25
Nuotrauka
a
Aprašymas

Šventės akimirkos. Inesos Vaigauskienės ir Bronislovo Ambrozo nuotraukos 

 

,
Nuotrauka
a
Aprašymas

Šventės akimirkos. Inesos Vaigauskienės ir Bronislovo Ambrozo nuotraukos 

 

,
Nuotrauka
a
,
Nuotrauka
a
,
Nuotrauka
a
,
Nuotrauka
a
,
Nuotrauka
a
,
Nuotrauka
a
,
Nuotrauka
a
,
Nuotrauka
a
,
Nuotrauka
a
,
Nuotrauka
a
,
Nuotrauka
a
,
Nuotrauka
a
informacija@taurageszinios.lt
A
A

Artėjant Joninėms Tauragės kultūros centras kvietė tauragiškius ir miesto svečius į nuotaikingą šventę Taurų nuotykių parke. Dalyvaudami amatų demonstravime, prisimindami tradicijas, su muzika, šokiais, dainomis ir gera nuotaika visi linksminosi amatų ir muzikos šventėje.

Amatų keliais – su smagia nuotaika

Penktadienį, birželio 18-ąją, Taurų nuotykių parke kviesta keliauti mūsų protėvių nutiestais Amatų keliais ir pajusti iki šiol gyvą lietuvių darbštumą. Ten pristatyti įvairiausi amatai – audimas, puodų žiedimas, juvelyrika, pynimas, medžio drožinėjimas, siuvimas, kalvystė, bitininkystė. Ilgametes tradicijas išsaugoję Tauragės krašto amatininkai šventėje dosniai su visais dalinosi savo žiniomis ir demonstravo kūrybos procesą.
Amatų pievelėje skambėjo muzika, plazdėjo šokėjų apdarai, kaukšėjo amatininkų įrankiai. Šventėje dalyvavo visos kartos – nuo mažutėlio šokėjėlio iki žilagalvio amatininko. Keliauta tradicijų keliais per Muzikos ir Amatų tiltus.
Smagia nuotaika, puikiais darbais, tauragiškių aktyvumu ir kūrybiškumu pasidžiaugė bei susirinkusius pasveikino Tauragės kultūros centro direktorius Virginijus Bartušis. Šventės dalyviams įteiktos padėkos, palinkėta sėkmės kūrybiniame darbe.
Sakoma: „Amatą mokėdamas – duonos nemaldausi“. Tad lai vingiuoja amatų keliai per Lietuvą ir Tauragę. Amatai – iš rankų į rankas, iš kiemo į kiemą, iš kartos į kartą. Nuo rugio lauke – iki stalo, nuo medžio pamiškėj – iki raukšlėm išraižyto Rūpintojėlio.

Nuotrauka
a

Netilo muzika ir dainos

Muzika, šokiai, dainos netilo ir šventės metu. Visus linksmino Tauragės meno mokyklos ugdytiniai, Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centro folkloro ansamblis „Saulėkalnis“, „Šaltinio“ progimnazijos jaunučių liaudiškų šokių kolektyvas, Tauragės kultūros centro folkloro ansamblis „Radasta“, moterų šokių grupė „Vėtrubė“, bandonininkų duetas Nijolė ir Arūnas Rakevičiai, muzikantas Vladas Žičkus, solistai Jonas Nilius Ansunas bei Viktorija Paliokaitė, muzikos ansamblis „Padkava“, folkloro grupė „Žalvarinis“.

Šventės metu pristatyti amatai

Projekto „Vytinių juostų kelias per Lietuvą“ iniciatorei Virginai Bartušienei įteikta padėka. Ji kartu su Rita Krompalciene, Ginta Bartkiene, Jolanta Geštautiene, Jolita Jačienė nuaudė 150 m trispalvę juostą, skirtą Lietuvos šimtmečiui. Šioms auksarankėms audėjoms dėkota už dalyvavimą šventėje – jos demonstravo juostų audimo techniką. Audimas – vienas labiausiai ištobulintų amatų. Tai audinio gaminimas iš siūlų audimo staklėmis. Austinės, pintinės ir vytinės juostos – vienas seniausių lietuvių audinių. Mažos mergaitės piemenaudamos ausdavo juosteles, paaugusios – ilgus rietimus drobių, rankšluosčius, užvalkalus, lovatieses.

Tauragės dailiųjų amatų asociacijos pirmininkė Jolanta Geštautienė – ne tik puiki audėja. Jolantą galima vadinti ir karoliukų fėja. Savo juvelyrikos darbams ji dažniausiai naudoja smulkiuosius karoliukius ir iš jų kuria stebuklus. Amatų šventėje Jolanta demonstravo makrame pynimo techniką. Tai mazgų rišimas, kartu naudojant ir pynimą. 

Puodininkystė – vienas seniausių amatų, turintis tvirtas ir senas šaknis. Proceso metu iš molio formuojami įvairūs dirbiniai žiedimo ratu bei lipdomi rankomis. Puodininkystė labiausiai plėtota Žemaitijoje, tose vietovėse, kur buvo molio. Šiandien puodininkystės amatą pristatė puodžius buvęs tauragiškis Mindaugas Turolevičius,  užsiimantis ir amato demonstravimu, mokymu, dalyvaujantis netgi Austrijoje vykstančiuose viduramžių laikų festivaliuose. 

Kruopštiems, kantriems ir kūrybingiems – išskirtinis amatas – juvelyrika. Juvelyriniai dirbiniai – neatsiejama aprangos dalis, o noras puoštis – senas kaip pasaulis. Seniausi papuošalai iš žalvario ir gintaro. Norint tapti juvelyru, reikia kruopštumo, darbštumo ir atkaklumo – toks yra juvelyras Zenonas Radvilas. Jis – Lietuvos tautodailininkų sąjungos Klaipėdos zonos Tauragės skyriaus pirmininkas, liaudies meno konkurso „Aukso vainikas“ daugkartinis laureatas. 

Nuotrauka
a

Nuostabius papuošalus iš metalo demonstravo ir juvelyrė Janina Tamašauskienė.
Savo darbus, sukurtus naudojant apie 40 įvairiausių technikų ir reikalaujančius ypatingo kruopštumo, pristatė Audra Paulauskienė, surengusi jau ne vieną parodą ne tik mūsų šalyje, bet ir užsienyje. 

Nuo senų laikų gyvavo tradicija, kad muzikantai savo liaudies instrumentus pasigamindavo patys. Tai ypatingas amatas, reikalaujantis muzikinio išmanymo ir begalinio kruopštumo. Šiandien mažai beliko amatų meistrų, kurie gamina ar rekonstruoja muzikos instrumentus. Vienas jų – Raimondas Stonys, gaminantis pačius seniausius muzikos instrumentus – švilpukus iš medžio ir molio.

Dar vienas amatų šventės dalyvis – dailininkas Edvardas Gasinskas. Šventės metu buvo galima stebėti, kaip gimsta Edvardo tapomas paveikslas.

Kiekviename kaime būdavo savas meistras, pindavęs krepšius kasdienei buičiai. Buvo pinamos sėtuvės – indas grūdams sėti, doklai – apvali didelė pintinė gyvulių pašarui nešti, bamblės – iš šiaudų pintas kubilas miltams apyniams laikyti. Pindavo lopšius, vyges, specialias dėžes paršiukams į turgų vežti, krabes, gorčius grūdams seikėti. Pintomis tvoromis būdavo aptveriamos sodybos, daržai, ganyklos. Vėliau atsirado pinti baldai – pirmiausia dvaruose, klebonijose. Pynimo amatas klesti iki šiol. Šventė pynėjų netrūko – čia buvo ir Jedia Lekutienė, Vytautas Radvila, Judita Kanitauskienė, Jana Urbonienė, Raimonda Sebeckienė, puoselėjantys šį amatą.
Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centro vadovė Jurgita Brazauskienė amatų pievelėje demonstravo šiaudinių sodų rišimo procesą. Šiaudiniais sodais nuo senovės populiaru puošti namų erdves. O pats Sodų rišimo procesas – lyg malda. 

Nuotrauka
a

Gilias tradicijas, perduodamas iš kartos į kartą, turi medžio drožinėjimas. Nuo medinių šventųjų skulptūrų iki medinių šaukštų, samčių, geldų. Nėra daikto, kurio nebūtų pamėginęs iš medžio išdrožti pagramantiškis liaudies meistras – drožėjas Nerijus Alšauskas. Šalia visų šiame parke esančių Nerijaus skulptūrų tądien atsirado dar viena didelė jo skulptūra.

Tikriausiai niekas nežino, nuo kada skaičiuojamas siuvimo amato atsiradimas, bet manoma, kad siuvimo ištakos siekia daugiau nei 20 tūkstančių metų. Iš pradžių vietoj siūlų buvo naudojamos gyvūnų sausgyslės ir kaulinės adatos. Lietuvoje siuvėjus vadino kriaučiais. Žmonės kriaučių prašydavo vilnonius rūbus siūti per delčią – kad kandys neėstų, o vestuvinius – saulėtu metu, kad gyvenimas būtų šviesus. Kiek paprastos išminties sudėta į kiekvieną amatą! Dabar siuvimas – mada tapęs amatas. Pasikeitė ir pati siuvimo sąvoka – nuo kriaučiaus iki dizainerio. Šventėje siuvimo amatą demonstravo jaunosios kartos atstovė Erika Ravickaitė-Urbutienė. 

Nuotrauka
a

Amatų pievelėje dūzgė bitutės – buvo pristatoma bitininkystė, irgi priskiriama prie senųjų lietuvių amatų. Drevinė bitininkystė buvo laikoma seniausiu verslu Lietuvoje. XIX a. netgi buvo įvestas mokestis miškuose už medį su dreve, kad ne kiekvienas galėtų kopinėti medų, nes bitutės buvo saugomos, o medus labai vertinamas iki šiol. Dabar bitininkystė susipynė su senosiomis tradicijomis ir šiuolaikiškumu. Žmogaus ir bičių ryšys kupinas dvasingumo ir šventumo. Tai puikiai žino Tadas ir Indrė Zakarauskai – jų šeima šventėje pristatė bitininkystės amatą. Tadui bičių dūzgimas – kaip muzika. Jam bitelės padeda kurti nuostabius muzikos skambesius.

Jei moterys puošia namus audiniais ir mezginiais, tai vyrai – kalvystės stebuklais. Lietuvos kalvystės istorija skaičiuojama nuo Žalvario amžiaus – tarp akmens ir geležies amžių. Anksčiau šis amatas buvo būtinybė, nes be kalvio sunku buvo įsivaizduoti kasdienį gyvenimą – kas, jei ne jie,  pagamindavo medžioklės įrankius, peilius, kirvius, ginklus. Vėliau vienas pagrindinių senųjų kalvių darbų būdavo arklių kaustymas pasagomis. Dabar kalviai – menininkai, kuriantys išskirtinius vienetinius gaminius ir puoselėjantys senąsias tradicijas. Šventėje dalyvavo ir kalvystės amatą demonstravo jaunasis kalvis Rokas Jakas iš Šilalės, kalvystės amatą perėmęs iš senelio. Rokas labiausiai mėgsta peiliakalystę ir interjero detales. 

Parengta pagal Tauragės kultūros centro informaciją

Nuotrauka
spaudos

 

 

Nuotrauka
muz
Įkelta:
prieš 1 dieną
Gegužės 18-ąją, Tarptautinę muziejų dieną, visi keliai veda į pažinimą. Tauragės krašto muziejus „Santaka“ ir jo padaliniai – Tremties ir rezistencijos muziejus, įkurtas buvusioje NKVD būstinėje, tauragiškių vadinamas Šubertine, Skaudvilės krašto muziejus, Alfonso Čepausko dailės galerija, Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centras – tądien kviečia ne tik apsilankyti muziejuose nemokamai, bet ir dalyvauti gausybėje renginių.
Nuotrauka
sondra
Įkelta:
prieš 1 dieną
Šiandien minime Šeimos dieną. Kiek mums visiems svarbi šeima? Ko gero, paprasčiausias meilės savo šeimai įrodymas – domėjimasis jos istorija. Sondrai Vaišvilaitei, pribloškiančios savo grožiu knygos „Šviesybių namai“ autorei, be galo svarbi kiekviena, net ir smulkiausia giminės istorijos detalė, kurias ji kartu su seserimi Danguole rinko po kruopelytę ne vienerius metus ir sudėliojo iš jų ištisą paprasto gyvenimo epą, įdomų ir vertingą ne tik artimiesiems. Susirinkusieji į Sondros Vaišvilaitės knygos „Šviesybių namai“ pristatymą vos tilpo B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos skaitykloje – žinia apie šią ypatingą leidinį priviliojo ne tik  autorės draugus, artimuosius, bet ir kraštotyra, istorija, etnografija besidominčius žmones. 
Nuotrauka
paulinos
Įkelta:
2022-05-05
Daugiau nei 10 metų fotografuojanti tauragiškė Paulina Dubė rimčiau šio darbo ėmėsi baigusi mokyklą – tada, pasak jos, atsirado ir laiko, ir noro užsidirbti. Visą savo laiką darbui skirianti moteris sako nežinanti, kaip daugiau save įvardinti nei fotografe. Ji pasakoja, kad pomėgiui tapus darbu laisvalaikio ji nelabai ir turi – didžiąją dalį laiko skiria fotosesijoms ir nuotraukų redagavimui.
Nuotrauka
viktorija
Įkelta:
2022-04-28
Tauragės „Versmės“ gimnazijos trečiokė Viktorija Rezgytė Lietuvos moksleivių liaudies dailės parodos-konkurso „Sidabro vainikėlis IX“ regioniniame ture už savo siuvinėtus darbelius jau trečią kartą laimi prizinę vietą. Mergina turi daug įvairių pomėgių – nuo siuvinėjimo adinukės stiliumi, piešimo, grojimo gitara iki pasivaikščiojimų gamtoje, knygų skaitymo bei domėjimosi istorija.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-04-18
Praėjusiais metais mokyklą baigusi tauragiškė Simona Bendikaitė nusprendė ieškoti savo gyvenimo kelio. Apie tolesnes studijas svarsčiusi mergina nebuvo iki galo apsisprendusi, ką būtent toliau studijuoti, tačiau pradėjusi savanoriauti Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ ji suprato, kad norėtų pasinerti į kultūros pasaulį.
Nuotrauka
AutOrės nuotrauka
Įkelta:
2022-04-16
Didžioji savaitė prieš Velykas, ko gero, ne vienam asocijuojasi su vaško kvapu – gi juo dažnas margina kiaušinius. Tada ir vaikystės prisiminimai užplūsta – kaip varžytasi dėl gražesnio ir ryškesnio margučio, kaip laukta antrosios Velykų dienos, kad galėtum bėgti pas kūmą pinigėlio. Nuo darbų sustirusios Pagramančio socialiniuose globos namuose įsikūrusių senolių rankos kiaušinių marginimo edukacijos metu bando prisiminti ir atkartoti margučio raštus – vieni rezultatu labai patenkinti, kiti lyg ant savęs pyksta ir sako, kad anksčiau ir brūkšneliai būdavo tiesesni, ir ranka labiau klausydavo. Bet džiaugsmo pamačius spalvą įgavusį margutį netrūksta, o ir stalo kaimynui pasigirti smagu. Stebi smagų senolių šurmulį ir tiki – artėja graži  ir prasminga šventė. 
Nuotrauka
kulturos muitine
Įkelta:
2022-04-05
„Kultūros muitinė“, jau tradicija tapęs renginių ciklas, šiemet prasidėjo neįprastai –  austrių degustacija Pilies menėse, o po kelių dienų į kitą renginį irgi kulinarine tema pakvietė Skaudvilės krašto muziejus.
Nuotrauka
mmm
Įkelta:
2022-04-05
Balandžio 6-ąją, 17 val., Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Pilies menėse bus atidaryta ypatinga paroda. Tai kolektyvinė paroda, o jos eksponatai – moterų, lankančių Tauragės suaugusiųjų dailės studiją „MMM“ (Moterys mokosi meno, meno mokyklos moterys), darbai. Parodos pavadinimas visaapimantis ir daugiaprasmis – „Interpretacijos“.
Nuotrauka
batakiai
Įkelta:
2022-03-18
Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai dauguma bendruomenių bei kultūros namų kvietė atvykti į renginius bei susibūrimus ir pasidžiaugti mūsų tautos laisve. Dauguma jų prasidėjo maldomis ne vien tik už mūsų laisvę – nepamirštas ir Ukrainoje vykstantis karas.
Nuotrauka
uzgavenes
Įkelta:
2022-03-06
Pirmoji pavasario diena šįmet prasideda Užgavėnėmis, simbolizuojančiomis žiemos palydėtuves ir pavasario sutiktuves. Nors pasaulį šiandien yra apėmęs nerimas dėl karo Ukrainoje, ir, atrodytų, linksmybėms vietos nebeliko, vis dėlto šios linksmos šventės atsisakė ne visi, o ją organizavusieji įsitikinę, kad  tradicijos padeda susitelkti. 
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-02-18
Lietuvos valstybės atkūrimo dieną visa šalis, o kartu ir tauragiškiai, paminėjo kaip laisvės, nepriklausomybės, demokratinės šalies dieną. Ši tautai svarbi diena minėta Tauragės Švč. Trejybės bažnyčioje, kur Šv. Mišios aukotos už Lietuvą ir Lietuvos žmones, Tauragės kultūros rūmuose surengtame iškilmingame koncerte dalyvavo Kultūros centro kolektyvai ir atlikėjai, kai kurios bendruomenės leidosi į pėsčiųjų žygius, vieni kitus džiugino dainomis, šypsenomis.
Nuotrauka
16
Įkelta:
2022-02-16
Praėjo 104 metai, kai tautos šviesuoliai pasirašė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aktą. Mūsų tėvai ir seneliai gali pasidalinti prisiminimais, kaip šią šventę švęsdavo praeityje. „Šaltinio“ progimnazijoje, kai klases retina vis įsisukdama COVID epidemija, mokytojai pasiūlė 5–8 klasių mokiniams pasidalinti mintimis, kaip mokinių šeimose švenčiama Vasario 16-oji, ką jaunajai kartai reiškia žodžiai Tėvynė, Laisvė... Pabiro tiek gražių, nuoširdžių žodžių, kuriuos jau šią savaitę mokyklos fojė mokiniai skaito per pertraukas televizijos ekrane. Kitame mokyklos koridoriuje – Vėjų pievoje – paroda „Lietuva pro mano langą“. Penktadienį, paskutinę savaitės dieną, bus suvedami rezultatai, kaip šiai šventei paminėti 1–8 klasių mokiniai papuošė savo kuprines. „Švenčiame ir švęsime visi: 1–8 klasių mokiniai, mokyklos administracija, klasių ir  būrelių vadovai, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos...“, – sako mokyklos bendruomenė ir dalijasi mokinių istorijomis, kaip šeimos švenčia Vasario 16-ąją. 
Nuotrauka
betrice
Įkelta:
2022-02-10
Artėjant svarbiausioms valstybinėms šventėms progą tautiškumą perteikti piešiniuose turėjo ir jaunieji Lietuvos menininkai. Iš 423 konkursui „Ateities miestai“ siųstų piešinių atrinkta 20 favoritų, kurių skaitmeninį katalogą kovo 1–15 dienomis ketinama pristatyti Lietuvos Respublikos Seime Nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti skirtoje parodoje. Sėkmės sulaukusio ir į 20-uką patekusio piešinio autorė tauragiškė abiturientė Beatričė Arštikytė pasakoja, kad laisvė jai svarbi ne tik kaip Lietuvos pilietei, bet ir kaip meno kūrėjai. 
Nuotrauka
jencevicius
Įkelta:
2022-02-06
Tauragėje gimė daug pasaulinio garso žmonių – Jozefas Šereševskis, Davidas Kacelenbogenas, Robertas Lemanas, Taurogeno žeme vaikščiojo net keturi Rusijos carai, legendinis karo strategas Karlas Klauzevicas, pasaulinio garso kompozitoriai Aleksandras Borodinas, Hektoras Berliozas, Robertas Šumanas, rašytojas ir politikas Aleksandras Gercenas, „Kruvinojo sekmadienio“ herojus popas Gaponas, Aleksandro Puškino žudikas Žoržas Dantesas… Šiuos ir dar daugybę mažai kam žinomų ar netgi visai negirdėtų Tauragės istorijos faktų atkapstęs kraštietis Alvidas Jancevičius sudėjo juos į knygą-straipsnių rinkinį „Užmirštasis Tauroggenas“, kurią jau netrukus pristatys Tauragės krašto muziejuje „Santaka“. O belaukiant susitikimo – pokalbis su jos autoriumi.   
Nuotrauka
slaviunas
Įkelta:
2022-01-30
Žymusis tautosakininkas Leonardas Sauka rašė: „Nedaug tėra žmonių, kurie lygiai gerai galėtų nagrinėti liaudies buitį, papročius, apeigas, tikėjimus, muzikinę ir poetinę liaudies kūrybą“. Šie žodžiai skirti tautosakininkui, etnografui ir folkloristui Zenonui Slaviūnui (iki 1939 m. – Slavinskui), prieš 105 metus, 1907 m. sausio 14 dieną, gimusiam Skaudvilėje, vargonininko šeimoje. Tauragės B. Baltrušaitytės viešoji biblioteka šios sukakties proga paskelbė savo surinktą medžiagą apie šį garsų kraštietį. 
Nuotrauka
mizgiriene
Įkelta:
2022-01-17
Priešpaskutinę praėjusių metų dieną mūsų krašto šviesuolei, Tauragės rajono garbės pilietei Almai Mizgirienei (Valaitytei) būtų sukakę 90 metų. Buvusiai kolegei atminti bei Archyvų metams pažymėti B. Baltrušaitytės viešoji biblioteka pakvietė susipažinti su ekspozicija, kurios tikslas – atkreipti bendruomenės dėmesį į Tauragės krašto šviesuolės paveldo tyrinėjimo darbus, žymių kraštiečių atminimo išsaugojimą ir skleisti informaciją apie bibliotekoje saugomą jos sukauptą kraštotyrinį archyvą. 
Nuotrauka
dainu dainele
Įkelta:
2022-01-17
Sausio 11-ąją Tauragės meno mokykloje (TMM) vyko Lietuvos vaikų ir moksleivių televizijos konkurso „Dainų dainelė“ rajoninis etapas. Kaip teigia konkurso organizatoriai, konkurse skambėjo daug gražių dainų ir muzikos garsų, kuriuos lydėjo konkurso dalyvių, jų mokytojų, tėvelių, žiūrovų ir vertinimo komisijos palaikymas ir jaudulys.
Nuotrauka
a
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotraukos
Įkelta:
2021-11-19
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ projektas „Kultūros muitinė“ jau trečius metus kvietė Tauragės pilies menėse įgyti naujų kultūrinių patirčių. Pilyje prasidėję kultūriniai mainai keliauja tolyn – nes muziejininkai mėgsta neapsiriboti tradiciniais sprendimais, eksperimentuoti. Taigi finalinis „Kultūros muitinės“ renginys – pleneras „Fotografika“ persikėlė į neįprastą erdvę – buvusią Skaičiavimo mašinų elementų gamyklą, įprastai tauragiškių vadinamą „Skaičiukais“. „Skaičiukai“ tapo istorija, bet moterys ir menas čia sugrįžo vienam vakarui.
Nuotrauka
a
Nuotraukų koliažas
Įkelta:
2021-10-15
Praėjusį penktadienį Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešoji biblioteka paminėjo ypatingą datą – Tauragės valstybinio centralinio knygyno skyriaus (dabartinė biblioteka) 90-ųjų įsteigimo metinių šventę. Ta proga viešojoje bibliotekoje rinkosi garbingi svečiai, perskaityta  laudacija pirmajai bibliotekos vadovei Larisai Kopaitei ir bibliotekos darbuotojams. O bibliotekos gyvenimas mūsų mieste prasidėjo 1931 m. Ir pirmosios patalpos nebuvo net panašios į įstaigą – tada įsikurta mažame kambarėlyje Vytauto gatvėje. Miestiečiams buvo siūloma pasirinkti vieną iš dešimties knygų. Pirmoji bibliotekos vadovė nustebtų išvydusi, kokia biblioteka dabar.
Nuotrauka
a
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2021-10-11
Melburne (Australija) gyvenantis 26-erių tauragiškis Benas Norvilas sako, kad svetur jį išviliojo galimybė studijuoti, tačiau nors šiuo metu ir gyvena labiausiai nuo Lietuvos nutolusiame žemyne, jis nepamiršta gimtųjų namų ir seka čia vykstančius pokyčius. Australijoje įgijęs kineziterapeuto išsilavinimą tauragiškis yra projekto „Globali Tauragė“ ambasadorius. „Tauragės žinioms“ jis pasakojo, kad užsienyje gyvenančių Tauragės ambasadorių tikslas – garsinti šio miesto vardą visame pasaulyje. 
Nuotrauka
mažrimas
Autorės nuotraukos
Įkelta:
2021-09-15
Rugsėjo 11-ąją Tauragės kultūros centro parodų salei suteiktas amžinybėn iškeliavusio Tauragės garbės piliečio, kraštotyrininko Edmundo Mažrimo vardas. Šįkart jos sienas puošė nuotraukos iš jo šeimos ir draugų archyvų, ir kiekvienoje jų – Edmundo veidas. O į vakarą, pavadintą „(Ne)tolima praeitis“ susirinkę bičiuliai, kolegos, bendražygiai dalijosi prisiminimais, įžvalgomis apie šią neeilinę asmenybę, palikusią ryškų pėdsaką istorijos tyrinėjimuose.
Nuotrauka
Jašinskienė
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2021-09-14
Atgimsta kažkada buvusi labai aktyvi mūsų krašto istorijai ir kultūrai neabejingų žmonių veikla – jie buriasi į asociaciją ir kviečia prisijungti visus, kurie nori daugiau sužinoti apie Tauragės krašto labui dirbančius žmones, susipažinti su krašto kultūros istorijos klodais. Steigiamasis asociacijos susirinkimas numatytas jau rugsėjo 15 dieną.
Nuotrauka
Renginio akimirka. Reginos Vaičaitienės nuotrauka
Įkelta:
2021-08-28
Sąjūdis kaip stebuklas, fenomenas, reiškinys. Apie jį kalbėta rugpjūčio 23-ąją Tremties ir rezistencijos muziejuje, plačiajai visuomenei atidarant Sąjūdžio kambarį. Sąjūdžio muziejaus Lietuva neturi, šiam itin reikšmingam šalies istorijos puslapiui skirta kukli ekspozicija yra tik dar viename – Panevėžio muziejuje. Į renginį gausiai susirinkę žmonės ne tik apžiūrėjo naująją ekspoziciją, bet ir išklausė Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ direktorės Eglės Červinskaitės pranešimą „Sąjūdžio gimimo Tauragėje kontekstai ir prielaidos“, diskusiją „Ar Sąjūdžio stebuklas įvyktų šiandien?“, sąjūdietės, dabar Seimo narės Vilijos Aleknaitės-Abramikienės bei sąjūdiečio, dabar Tauragės rajono savivaldybės tarybos nario Sigito Mičiulio bei Vilniaus universiteto Teisės fakulteto studento ir įvairių pilietinių jaunimo iniciatyvų dalyvio Nedo Tamašausko pasisakymus.