Kelias į kraštotyrą – lankant senolius ir užrašant jų istorijas
Įkelta:
2021-05-17
Nuotrauka
bazinienė
Aprašymas

Elenos Bazinienės feisbuko paskyros nuotrauka

,
Nuotrauka
k
Aprašymas

Elenos Bazinienės feisbuko paskyros nuotrauka

,
Nuotrauka
k
Aprašymas

Elenos Bazinienės feisbuko paskyros nuotrauka

Lomių kaimo bendruomenė pirmininkė, mokinių mylėta ir mylima pedagogė, entuziastinga kraštotyrininkė. Tiesiog – aktyvi ir energinga moteris, nuoširdi ir darbšti kaimynė bei kolegė. Tai tik maža dalis epitetų, tinkančių prieš kelias dienas gimtadienį atšventusiai lomiškei Elenai Bazinienei. Dar viena dovana jai tapo žinia, kad jos parengta knyga „Kol neišpustė laiko vėjai“ ką tik pasibaigusiame 8-ajame konkurse „Tauragės metų knyga 2020“, kuriame dalyvavo net 19 knygų, pripažinta populiariausia pažintine knyga. 

– Kiek metų dirbote mokykloje? Kokių prisiminimų išsinešėte iš mokyklos? 

– Mokyklai atidaviau daugiau kaip keturis dešimtmečius. Jaunystės metais buvo smagu dirbti  su vaikais, juos mokyti gimtosios kalbos, įvairiais būdais keliauti. Nemažai nuvažiuota dviračiais lankant gimtojo krašto kampelius, susipažįstant su senaisiais gyventojais, užrašant vietovardžius, kurių nemenka dalis jau išnykusi. Malonu, kai buvę mokiniai prisimena, pasveikina švenčių progomis ar sutikti nepraeina pro šalį. 

– Ar esate kilusi iš šio krašto? Kokia jūsų giminės istorija?

– Mano giminės šaknys  netoliese, anoje Tauragės pusėje – Žygaičiuose. Ten gimiau, ten prabėgo gražiausios moksleiviškos dienos. Nuo vidurinės baigimo prabėgo penkiasdešimt metų! Šiais metais vyks jubiliejinis klasės susitikimas, į kurį suvažiuos klasės draugai iš visos Lietuvos. Lankysime kapus, ten amžinajam poilsiui atgulę dalis mūsų mokytojų, klasės draugų. Prisiminimai gana malonūs, susitikus, manau, „ges lempa nuo kalbų“, kaip dainuoja V. Šiškauskas. Mus mokė geri, pasišventę mokytojai, diegę tikrąsias vertybes, įdavę mums supratimą apie tai, kas svarbiausia.

Giminės šaknys taip pat Žygaičiuose. Kaimo istorijoje – mano dėdžių ir tetų pavardės. Čia jų gyventa, dalyvauta tarpukario organizacijų veikloje ir kt.

– Kaip susidomėjote krašto istorija? Ką pavyko nuveikti ją saugant ir populiarinant?

– Krašto istorija – labai įdomi sritis. Ypač malonu bendrauti su senaisiais kaimo žmonėmis, šviesiais, dar menančiais karo metus, patyrusiais tremtį, pokarį. Taip ir prasidėjo mano kelias į kraštotyrą su mokiniais lankant senolius, jų klausant, užrašant pasakojimus.

Iš to gimė ir kaimo muziejus, po kruopelytę nešant padovanotus eksponatus pirmiausia į mokyklą, vėliau – į kuriamą Lomių krašto istorijos ir etnografijos muziejų. Esu labai dėkinga buvusiam ilgamečiam Mažonų seniūnijos seniūnui Jonui Samoškai, kuris pirmasis pasiūlė patalpas muziejaus steigimui ir daug padėjo įsikuriant. Šiandien mūsų muziejus gana žinomas, jį aplanko atvykstantys svečiai, kraštiečiai, rajono moksleiviai – visi, kam įdomus mūsų kraštas. Turime susukę ir dokumentinį filmą „Prie gaivaus tėviškės šaltinio“, kuriame užfiksuoti senieji Lomių gyventojai, kurių dalies jau nebėra tarp gyvųjų.

– Jūsų išleistoji knyga „Ko neišpustė laiko vėjai“. Ką į ją sudėjote? 

– Pirmiausia esu dėkinga Tauragės rajono savivaldybės B. Baltrušaitytės viešajai bibliotekai  už tai, kad ši knygelė išvydo dienos šviesą. Turiu dėkoti ir savo kaimo bibliotekininkei Gintarei Pavalkytei-Vasiliauskienei už teiktą projektą šio leidinio finansavimui.

Į knygą sudėjau tai, kas per paskutiniuosius trisdešimt metų buvo užrašyta ir tūnojo stalčiuje ar buvo kažkada skelbti rašiniai periodinėje spaudoje iš Lomių krašto istorijos. Seniai publikuoti  rašiniai spaudoje kraštotyros temomis nusimetė, dingo ar tiesiog žmogus laikraščius nusviedė krosnin. Knyga – kas kita, ji turi išliekamąją vertę. Manoji knygelė bus įdomi tiems, kam prie širdies krašto praeitis. Tiesa, knygoje užgriebta ir plačiau – kai kurie  rašiniai byloja apie tolimesnėse gyvenvietėse sutiktus įdomius žmones ar įvykius. Leidinį recenzavo Tauragės kultūrininkas, literatas  Eugenijus Šaltis. 

Knygos sutiktuvių Lomiuose dar nebuvo, sutrukdė karantinas. Lauksime, kada galėsime nevaržomi susitikti su žmonėmis, tuomet ir kviesime į knygos pristatymo renginį.

Su knyga pristatysime ir dar vieną leidinį – 2020 metais sudarytą atvirukų rinkinį „Lomių kultūrinės veiklos atspindžiai“, kuris buvo išleistas teikiant projektą Tauragės kultūros centrui. Rinkinyje užfiksuotas kaimo kultūrinis gyvenimas, vykęs per paskutiniuosius trisdešimt metų. Atvirukuose užfiksuotos buvusių švenčių  akimirkos, išvykos po Lietuvą, susitikimai su kraštiečiais, įdomiais žmonėmis. Visa tai išliks kaip mūsų gražaus ir veiklaus kaimo kultūrinio gyvenimo atspindys čia gyvensiančioms kartoms.

– Esate sudariusi ir dar vieną knygą „Lomiai amžių sandūroje: žmonės, įvykiai, statiniai“. Kaip ji gimė?

Ši knyga buvo išleista 2013 metais įgyvendinant vietos veiklos projektą „Lomių kaimo bendruomenės paveldo tąsa ir sklaida“. Knygą vadiname sutrumpintai – Lomių  krašto enciklopedija, kurioje trumpai apibūdinami  istoriniai įvykiai, užfiksuoti gamtos paminklai, suregistruoti vietovardžiai ir kt. Knygoje skelbti buvusių mokinių rašiniai, turintys išliekamąją vertę. Panaudota nemažai fotonuotraukų, trumpų pasakojimų apie vietos tremtinius, krašto darbštuolius ir kt. Liūdna pasidaro vartant knygą, nes daug paminėtų žmonių jau atgulė kaimo kapinėse. Bet kartu ir malonu, kad žmonės nebus pamiršti, kad juos primins įrašai knygos puslapiuose, ne vien akmuo kapinėse ženklins gyvenusį ir kūrusį  lomiškį.

– Kokių dar veiklų ir pomėgių turite?

Labai mėgstu memuarinę literatūrą. Skaitau. Įdėmiai seku kultūrines televizijos laidas. Mėgstu žemės ūkio darbus, malonu į sušilusią žemę sukišti rankas, pasisemti iš jos stiprybės, tvirtybės. Malonu stebėti iš žemės besikalantį daigelį, matyti besiskleidžiantį gėlės žiedą, jo augimą, rūpintis juo. Kita veikla sukasi apie kaimo muziejų, jo turtinimą ir kt. 

– Kur semiatės energijos, kas padeda nepasenti?

– Kartais pradžiugina giedras auštantis rytas, kartais – matytas geras filmas ar pabuvimas gamtoje, susitikimas su seniai matytais bičiuliais. Senstame visi, nuo to nė vienas nepabėgsime.

– Kaip sekasi jūsų bendruomenei? Kokiais darbais, rūpesčiais gyvenate?

– Neseniai turėjome visuotinę pavasarinę talką, į kurią susirinko nemažas būrys kaimo žmonių. Smagu, kad žmonėms (nors ne visiems) rūpi viešųjų erdvių aplinka. Aptvarkėme kai kuriuos objektus, ne viską suspėjome sutvarkyti. Aplinka reikalauja nuolatinės priežiūros. Netrukus sodinsime pačių užsiaugintą serenčių ties bendruomenės namais bei kaimo viešosiose erdvėse. Labai didelį darbą atlieka mūsų seniūnaitis Algimantas, besirūpinantis kaimo ūkiniais reikalais.

Kelia rūpesčių likę tušti pastatai – buvusi mokykla, senieji, baigiantys sugriūti kultūros namai (buvusi parapijos salė). Apie tai jau buvo rašyta spaudoje. 

Šiuo metu bendruomenės veikla apmirusi kaip ir kultūrinis gyvenimas. Labai laukiame, kada baigsis karantinas, kada galėsime nevaržomi susitikti. Laukia seniai suplanuoti renginiai, darbščiųjų kaimo žmonių sukurtų darbų parodų pristatymai  ir kt. 

Malonius darbelius atlieka po bendruomenės sparnu veikiantis  vaikų dienos centras,  jo veikla viešinama bendruomenės feisbuko paskyroje. Kaimo vaikai nebijo darbo, dalyvavo talkoje, švarino kaimo viešąsias erdves nuo šiukšlių. Vasarą mūsų vaikai padeda laistyti auginamas gėles. 

Vasarą planuojame tradicinę sporto šventę, kuria  paminėsime  bendruomenės septyniolikos metų gyvavimo sukaktį. Liepos pradžioje Lomiuose sutiksime „Poezijos pavasario“ svečius, poetus iš sostinės, kurie vyks į Tauragę, užsuks į poetės Birutės Baltrušaitytės tėviškę, čia skaitys savo poeziją.

Gyvename, džiaugiamės kiekviena diena, jei pavyksta atlikti ką nors gero, gražaus. 

Kalbėjosi Birutė Slavinskienė

Nuotrauka
spaudos

 

 

Nuotrauka
muz
Įkelta:
prieš 1 dieną
Gegužės 18-ąją, Tarptautinę muziejų dieną, visi keliai veda į pažinimą. Tauragės krašto muziejus „Santaka“ ir jo padaliniai – Tremties ir rezistencijos muziejus, įkurtas buvusioje NKVD būstinėje, tauragiškių vadinamas Šubertine, Skaudvilės krašto muziejus, Alfonso Čepausko dailės galerija, Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centras – tądien kviečia ne tik apsilankyti muziejuose nemokamai, bet ir dalyvauti gausybėje renginių.
Nuotrauka
sondra
Įkelta:
2022-05-15
Šiandien minime Šeimos dieną. Kiek mums visiems svarbi šeima? Ko gero, paprasčiausias meilės savo šeimai įrodymas – domėjimasis jos istorija. Sondrai Vaišvilaitei, pribloškiančios savo grožiu knygos „Šviesybių namai“ autorei, be galo svarbi kiekviena, net ir smulkiausia giminės istorijos detalė, kurias ji kartu su seserimi Danguole rinko po kruopelytę ne vienerius metus ir sudėliojo iš jų ištisą paprasto gyvenimo epą, įdomų ir vertingą ne tik artimiesiems. Susirinkusieji į Sondros Vaišvilaitės knygos „Šviesybių namai“ pristatymą vos tilpo B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos skaitykloje – žinia apie šią ypatingą leidinį priviliojo ne tik  autorės draugus, artimuosius, bet ir kraštotyra, istorija, etnografija besidominčius žmones. 
Nuotrauka
paulinos
Įkelta:
2022-05-05
Daugiau nei 10 metų fotografuojanti tauragiškė Paulina Dubė rimčiau šio darbo ėmėsi baigusi mokyklą – tada, pasak jos, atsirado ir laiko, ir noro užsidirbti. Visą savo laiką darbui skirianti moteris sako nežinanti, kaip daugiau save įvardinti nei fotografe. Ji pasakoja, kad pomėgiui tapus darbu laisvalaikio ji nelabai ir turi – didžiąją dalį laiko skiria fotosesijoms ir nuotraukų redagavimui.
Nuotrauka
viktorija
Įkelta:
2022-04-28
Tauragės „Versmės“ gimnazijos trečiokė Viktorija Rezgytė Lietuvos moksleivių liaudies dailės parodos-konkurso „Sidabro vainikėlis IX“ regioniniame ture už savo siuvinėtus darbelius jau trečią kartą laimi prizinę vietą. Mergina turi daug įvairių pomėgių – nuo siuvinėjimo adinukės stiliumi, piešimo, grojimo gitara iki pasivaikščiojimų gamtoje, knygų skaitymo bei domėjimosi istorija.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-04-18
Praėjusiais metais mokyklą baigusi tauragiškė Simona Bendikaitė nusprendė ieškoti savo gyvenimo kelio. Apie tolesnes studijas svarsčiusi mergina nebuvo iki galo apsisprendusi, ką būtent toliau studijuoti, tačiau pradėjusi savanoriauti Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ ji suprato, kad norėtų pasinerti į kultūros pasaulį.
Nuotrauka
AutOrės nuotrauka
Įkelta:
2022-04-16
Didžioji savaitė prieš Velykas, ko gero, ne vienam asocijuojasi su vaško kvapu – gi juo dažnas margina kiaušinius. Tada ir vaikystės prisiminimai užplūsta – kaip varžytasi dėl gražesnio ir ryškesnio margučio, kaip laukta antrosios Velykų dienos, kad galėtum bėgti pas kūmą pinigėlio. Nuo darbų sustirusios Pagramančio socialiniuose globos namuose įsikūrusių senolių rankos kiaušinių marginimo edukacijos metu bando prisiminti ir atkartoti margučio raštus – vieni rezultatu labai patenkinti, kiti lyg ant savęs pyksta ir sako, kad anksčiau ir brūkšneliai būdavo tiesesni, ir ranka labiau klausydavo. Bet džiaugsmo pamačius spalvą įgavusį margutį netrūksta, o ir stalo kaimynui pasigirti smagu. Stebi smagų senolių šurmulį ir tiki – artėja graži  ir prasminga šventė. 
Nuotrauka
kulturos muitine
Įkelta:
2022-04-05
„Kultūros muitinė“, jau tradicija tapęs renginių ciklas, šiemet prasidėjo neįprastai –  austrių degustacija Pilies menėse, o po kelių dienų į kitą renginį irgi kulinarine tema pakvietė Skaudvilės krašto muziejus.
Nuotrauka
mmm
Įkelta:
2022-04-05
Balandžio 6-ąją, 17 val., Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Pilies menėse bus atidaryta ypatinga paroda. Tai kolektyvinė paroda, o jos eksponatai – moterų, lankančių Tauragės suaugusiųjų dailės studiją „MMM“ (Moterys mokosi meno, meno mokyklos moterys), darbai. Parodos pavadinimas visaapimantis ir daugiaprasmis – „Interpretacijos“.
Nuotrauka
batakiai
Įkelta:
2022-03-18
Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai dauguma bendruomenių bei kultūros namų kvietė atvykti į renginius bei susibūrimus ir pasidžiaugti mūsų tautos laisve. Dauguma jų prasidėjo maldomis ne vien tik už mūsų laisvę – nepamirštas ir Ukrainoje vykstantis karas.
Nuotrauka
uzgavenes
Įkelta:
2022-03-06
Pirmoji pavasario diena šįmet prasideda Užgavėnėmis, simbolizuojančiomis žiemos palydėtuves ir pavasario sutiktuves. Nors pasaulį šiandien yra apėmęs nerimas dėl karo Ukrainoje, ir, atrodytų, linksmybėms vietos nebeliko, vis dėlto šios linksmos šventės atsisakė ne visi, o ją organizavusieji įsitikinę, kad  tradicijos padeda susitelkti. 
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-02-18
Lietuvos valstybės atkūrimo dieną visa šalis, o kartu ir tauragiškiai, paminėjo kaip laisvės, nepriklausomybės, demokratinės šalies dieną. Ši tautai svarbi diena minėta Tauragės Švč. Trejybės bažnyčioje, kur Šv. Mišios aukotos už Lietuvą ir Lietuvos žmones, Tauragės kultūros rūmuose surengtame iškilmingame koncerte dalyvavo Kultūros centro kolektyvai ir atlikėjai, kai kurios bendruomenės leidosi į pėsčiųjų žygius, vieni kitus džiugino dainomis, šypsenomis.
Nuotrauka
16
Įkelta:
2022-02-16
Praėjo 104 metai, kai tautos šviesuoliai pasirašė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aktą. Mūsų tėvai ir seneliai gali pasidalinti prisiminimais, kaip šią šventę švęsdavo praeityje. „Šaltinio“ progimnazijoje, kai klases retina vis įsisukdama COVID epidemija, mokytojai pasiūlė 5–8 klasių mokiniams pasidalinti mintimis, kaip mokinių šeimose švenčiama Vasario 16-oji, ką jaunajai kartai reiškia žodžiai Tėvynė, Laisvė... Pabiro tiek gražių, nuoširdžių žodžių, kuriuos jau šią savaitę mokyklos fojė mokiniai skaito per pertraukas televizijos ekrane. Kitame mokyklos koridoriuje – Vėjų pievoje – paroda „Lietuva pro mano langą“. Penktadienį, paskutinę savaitės dieną, bus suvedami rezultatai, kaip šiai šventei paminėti 1–8 klasių mokiniai papuošė savo kuprines. „Švenčiame ir švęsime visi: 1–8 klasių mokiniai, mokyklos administracija, klasių ir  būrelių vadovai, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos...“, – sako mokyklos bendruomenė ir dalijasi mokinių istorijomis, kaip šeimos švenčia Vasario 16-ąją. 
Nuotrauka
betrice
Įkelta:
2022-02-10
Artėjant svarbiausioms valstybinėms šventėms progą tautiškumą perteikti piešiniuose turėjo ir jaunieji Lietuvos menininkai. Iš 423 konkursui „Ateities miestai“ siųstų piešinių atrinkta 20 favoritų, kurių skaitmeninį katalogą kovo 1–15 dienomis ketinama pristatyti Lietuvos Respublikos Seime Nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti skirtoje parodoje. Sėkmės sulaukusio ir į 20-uką patekusio piešinio autorė tauragiškė abiturientė Beatričė Arštikytė pasakoja, kad laisvė jai svarbi ne tik kaip Lietuvos pilietei, bet ir kaip meno kūrėjai. 
Nuotrauka
jencevicius
Įkelta:
2022-02-06
Tauragėje gimė daug pasaulinio garso žmonių – Jozefas Šereševskis, Davidas Kacelenbogenas, Robertas Lemanas, Taurogeno žeme vaikščiojo net keturi Rusijos carai, legendinis karo strategas Karlas Klauzevicas, pasaulinio garso kompozitoriai Aleksandras Borodinas, Hektoras Berliozas, Robertas Šumanas, rašytojas ir politikas Aleksandras Gercenas, „Kruvinojo sekmadienio“ herojus popas Gaponas, Aleksandro Puškino žudikas Žoržas Dantesas… Šiuos ir dar daugybę mažai kam žinomų ar netgi visai negirdėtų Tauragės istorijos faktų atkapstęs kraštietis Alvidas Jancevičius sudėjo juos į knygą-straipsnių rinkinį „Užmirštasis Tauroggenas“, kurią jau netrukus pristatys Tauragės krašto muziejuje „Santaka“. O belaukiant susitikimo – pokalbis su jos autoriumi.   
Nuotrauka
slaviunas
Įkelta:
2022-01-30
Žymusis tautosakininkas Leonardas Sauka rašė: „Nedaug tėra žmonių, kurie lygiai gerai galėtų nagrinėti liaudies buitį, papročius, apeigas, tikėjimus, muzikinę ir poetinę liaudies kūrybą“. Šie žodžiai skirti tautosakininkui, etnografui ir folkloristui Zenonui Slaviūnui (iki 1939 m. – Slavinskui), prieš 105 metus, 1907 m. sausio 14 dieną, gimusiam Skaudvilėje, vargonininko šeimoje. Tauragės B. Baltrušaitytės viešoji biblioteka šios sukakties proga paskelbė savo surinktą medžiagą apie šį garsų kraštietį. 
Nuotrauka
mizgiriene
Įkelta:
2022-01-17
Priešpaskutinę praėjusių metų dieną mūsų krašto šviesuolei, Tauragės rajono garbės pilietei Almai Mizgirienei (Valaitytei) būtų sukakę 90 metų. Buvusiai kolegei atminti bei Archyvų metams pažymėti B. Baltrušaitytės viešoji biblioteka pakvietė susipažinti su ekspozicija, kurios tikslas – atkreipti bendruomenės dėmesį į Tauragės krašto šviesuolės paveldo tyrinėjimo darbus, žymių kraštiečių atminimo išsaugojimą ir skleisti informaciją apie bibliotekoje saugomą jos sukauptą kraštotyrinį archyvą. 
Nuotrauka
dainu dainele
Įkelta:
2022-01-17
Sausio 11-ąją Tauragės meno mokykloje (TMM) vyko Lietuvos vaikų ir moksleivių televizijos konkurso „Dainų dainelė“ rajoninis etapas. Kaip teigia konkurso organizatoriai, konkurse skambėjo daug gražių dainų ir muzikos garsų, kuriuos lydėjo konkurso dalyvių, jų mokytojų, tėvelių, žiūrovų ir vertinimo komisijos palaikymas ir jaudulys.
Nuotrauka
a
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotraukos
Įkelta:
2021-11-19
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ projektas „Kultūros muitinė“ jau trečius metus kvietė Tauragės pilies menėse įgyti naujų kultūrinių patirčių. Pilyje prasidėję kultūriniai mainai keliauja tolyn – nes muziejininkai mėgsta neapsiriboti tradiciniais sprendimais, eksperimentuoti. Taigi finalinis „Kultūros muitinės“ renginys – pleneras „Fotografika“ persikėlė į neįprastą erdvę – buvusią Skaičiavimo mašinų elementų gamyklą, įprastai tauragiškių vadinamą „Skaičiukais“. „Skaičiukai“ tapo istorija, bet moterys ir menas čia sugrįžo vienam vakarui.
Nuotrauka
a
Nuotraukų koliažas
Įkelta:
2021-10-15
Praėjusį penktadienį Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešoji biblioteka paminėjo ypatingą datą – Tauragės valstybinio centralinio knygyno skyriaus (dabartinė biblioteka) 90-ųjų įsteigimo metinių šventę. Ta proga viešojoje bibliotekoje rinkosi garbingi svečiai, perskaityta  laudacija pirmajai bibliotekos vadovei Larisai Kopaitei ir bibliotekos darbuotojams. O bibliotekos gyvenimas mūsų mieste prasidėjo 1931 m. Ir pirmosios patalpos nebuvo net panašios į įstaigą – tada įsikurta mažame kambarėlyje Vytauto gatvėje. Miestiečiams buvo siūloma pasirinkti vieną iš dešimties knygų. Pirmoji bibliotekos vadovė nustebtų išvydusi, kokia biblioteka dabar.
Nuotrauka
a
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2021-10-11
Melburne (Australija) gyvenantis 26-erių tauragiškis Benas Norvilas sako, kad svetur jį išviliojo galimybė studijuoti, tačiau nors šiuo metu ir gyvena labiausiai nuo Lietuvos nutolusiame žemyne, jis nepamiršta gimtųjų namų ir seka čia vykstančius pokyčius. Australijoje įgijęs kineziterapeuto išsilavinimą tauragiškis yra projekto „Globali Tauragė“ ambasadorius. „Tauragės žinioms“ jis pasakojo, kad užsienyje gyvenančių Tauragės ambasadorių tikslas – garsinti šio miesto vardą visame pasaulyje. 
Nuotrauka
mažrimas
Autorės nuotraukos
Įkelta:
2021-09-15
Rugsėjo 11-ąją Tauragės kultūros centro parodų salei suteiktas amžinybėn iškeliavusio Tauragės garbės piliečio, kraštotyrininko Edmundo Mažrimo vardas. Šįkart jos sienas puošė nuotraukos iš jo šeimos ir draugų archyvų, ir kiekvienoje jų – Edmundo veidas. O į vakarą, pavadintą „(Ne)tolima praeitis“ susirinkę bičiuliai, kolegos, bendražygiai dalijosi prisiminimais, įžvalgomis apie šią neeilinę asmenybę, palikusią ryškų pėdsaką istorijos tyrinėjimuose.
Nuotrauka
Jašinskienė
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2021-09-14
Atgimsta kažkada buvusi labai aktyvi mūsų krašto istorijai ir kultūrai neabejingų žmonių veikla – jie buriasi į asociaciją ir kviečia prisijungti visus, kurie nori daugiau sužinoti apie Tauragės krašto labui dirbančius žmones, susipažinti su krašto kultūros istorijos klodais. Steigiamasis asociacijos susirinkimas numatytas jau rugsėjo 15 dieną.
Nuotrauka
Renginio akimirka. Reginos Vaičaitienės nuotrauka
Įkelta:
2021-08-28
Sąjūdis kaip stebuklas, fenomenas, reiškinys. Apie jį kalbėta rugpjūčio 23-ąją Tremties ir rezistencijos muziejuje, plačiajai visuomenei atidarant Sąjūdžio kambarį. Sąjūdžio muziejaus Lietuva neturi, šiam itin reikšmingam šalies istorijos puslapiui skirta kukli ekspozicija yra tik dar viename – Panevėžio muziejuje. Į renginį gausiai susirinkę žmonės ne tik apžiūrėjo naująją ekspoziciją, bet ir išklausė Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ direktorės Eglės Červinskaitės pranešimą „Sąjūdžio gimimo Tauragėje kontekstai ir prielaidos“, diskusiją „Ar Sąjūdžio stebuklas įvyktų šiandien?“, sąjūdietės, dabar Seimo narės Vilijos Aleknaitės-Abramikienės bei sąjūdiečio, dabar Tauragės rajono savivaldybės tarybos nario Sigito Mičiulio bei Vilniaus universiteto Teisės fakulteto studento ir įvairių pilietinių jaunimo iniciatyvų dalyvio Nedo Tamašausko pasisakymus.