Mezgėja Adelė Jasienė: „Mezgimas – geriausias vaistas nuo depresijos“
Įkelta:
2023-01-08
Nuotrauka
mezgėja
Aprašymas

Adelė Jasienė. Autorės nuotraukos

 

,
Nuotrauka
mezgėja
Aprašymas

Autorės nuotrauka

,
Nuotrauka
Autorės nuotrauka
Aprašymas

Autorės nuotrauka

,
Nuotrauka
Autorės nuotrauka
Aprašymas

Autorės nuotrauka

Šiltas jaukus pledas ar lovatiesė iš natūralios vilnos praverstų, ko gero, bet kuriuose namuose, tačiau numegzti jį, patikėkite – tikras iššūkis. Kas bent kiek išmano apie mezgimą, supras, kaip tai nelengva, kiek laiko, jėgų ir kantrybės tam reikia. Juk vien siūlų lovatiesei reikia kelių kilogramų, o vienoje mezginio eilėje būna apie 1000 akių. Sunkaus mezginio net virbalai dažnai neatlaiko, o ir rankos nuo jo paskausta. Numegzti tokią lovatiesę užtrunka mėnesį. Vis dėlto didžiules lovatieses ir pledus mezganti tauragiškė Adelė Jasienė įsitikinusi, kad megzti sunku tam, kas šio užsiėmimo nemėgsta, o jai tai tiesiog pomėgis, poilsis, malonumas.

Mezga nuo vaikystės

Aistra megzti tauragiškės Adelės Jasienės neapleidžia visą gyvenimą. Ji gali numegzti bet kokį drabužį, išmegzti bet kokį raštą. Jos sukurtais drabužiais džiaugiasi visa šeima – vyras, dvi dukros, sūnus ir penki anūkai. Ji rodo paskutinius savo darbus – anūkui skirtą dvispalvį megztuką, kepures dukroms. Mamos rankomis sukurtus megztukus dukros gavo ir dovanų per Kalėdas.  

Šilalės rajono Šiauduvos kaime gimusi ir augusi, o dabar Tarailiuose gyvenanti moteris pasakoja megzti išmokusi pati, žiūrėdama, kaip mezga mama. Tada jai nebuvo nė penkerių.

– Mama tada mezgė kojines. Padėjusi mezginį išėjo karvių melžti, o aš paėmiau mezginį ir ėmiau megzti toliau. Mama pamačiusi sakė, kad viską padariau gerai, tik mezgiau... ne į tą pusę. Tad mano išmegztas eiles teko išardyti, – prisimena Adelė.

Vėliau ji netruko išmokti įvairiausių raštų, be vargo nusimegzdavo bet kokį drabužį. Mat siūlų namuose netrūko – tėvai augino avis, patys verpė siūlus, juos dažydavo įvairiomis spalvomis. 

Tiesa, Adelė pasakoja ne tik megzti išmokusi labai anksti – ji su broliu ir ausdavo, o savo austus užtiesalus parduodavo, kad turėtų už ką nusipirkti mokyklinių reikmenų ar drabužių.

– Tiesa, tada tos naminės vilnos nesinorėjo, – pasakoja mezgėja, –  džiaugdavausi, kai tetos iš Kauno atveždavo pirktinių siūlų.

Vilna lydi visą gyvenimą

Užtat dabar ji įsitikinusi, kad vilna – pats geriausias siūlas. 

– Su amžiumi imi vertinti tai, kas tikra, natūralu ir tvaru, – teigia A. Jasienė, – supratau, kad vilna – nepakeičiamas siūlas.

Adelė pasakoja, kad dažniausiai ji perka Lietuvoje auginamų avių vilną, kurią ne tik sveika nešioti, bet ir labai lengva prižiūrėti. Tiesa, turi numezgusi lovatiesių ir iš Zelandijos avių vilnos su šilku – jos ypač minkštos ir švelnios. 

Pavyzdžiui, ar žinojote, kad tikros vilnos gaminių nereikia skalbti? Žinoma, jei atsitiko taip, kad apipylėte ją kava ar vynu ar kaip kitaip ištepėte, teks tą vietą pavalyti, tačiau šiaip vilnonį gaminį pakanka išnešus į lauką išpurtyti, pakabinti lauke, kad vėjas prapūstų, ir viskas. Dar svarbu nelaikyti saulėje. Mat, pasak Adelės, vilna turi tokių ypatingų savybių – ji atstumia purvą.

– Esu bandžiusi lovatiesę po keleto metų naudojimo skalbti, nors tai išties nelengva – į skalbimo mašiną juk neįkiši. Skalbiau vonioje. Vanduo liko švarus, – pasakoja mezgėja.

Nuotrauka
Autorės nuotrauka

Mugėse sulaukia pagyrų 

Dar iki praėjusios vasaros Adelė dirbo, tad ir laiko mezgimui buvo kur kas mažiau, ir prekiauti savo mezginiais mugėse nebuvo kada. Dabar ji jau atsisveikino su darbu, tad laiko, ypač žiemą, mezgimui lieka daugiau.

– Bet žinote, kaip sakoma, pensininkai – labiausiai užimti žmonės, tad ir man to laiko vis pritrūksta, – pasakoja mezgėja. – Ypač vasarą, kai netrūksta darbų kieme ar darže. Va, žiemą laiko mezgimui daugiau.

Ir į muges nuvažiuoti su savo mezginiais Adelei smagu. Juk malonu pabendrauti su žmonėmis, pažiūrėti, ką gamina ir siūlo kiti ir, be abejo, išgirsti komplimentų, pagyrų savo darbams.

– Daug gerų žodžių išgirstu, – pasakoja mezgėja, – viena moteris mugėje Juodkrantėje sakė jau nebesitikėjusi išvysti ką nors naujo ir gražaus, bet pamačiusi mano lovatieses apsidžiaugusi. O mugėje Vilniuje vienas vyriškis pripažino lenkiąs savo žilą galvą už mano kantrybę ir darbštumą... Pamenu, Vilniuje mano lovatiesę apžiūrėdami kiti prekiautojai sakė, kad už tokį darbą reikėtų kokio tūkstančio eurų prašyti...

Adelė pripažįsta – kaina jos sunkaus darbo neatperka. Už dvigulės lovos užtiesalą ji paprastai prašo maždaug 200–250 eurų. Siūlai atsieina per 100 eurų, o numegzti užtrunka apie mėnesį. Taigi mėnesio uždarbis – 100–150 eurų. Todėl mezgėja tvirtina, kad mezgimas – ne „biznis“, o tik pomėgis, malonus laikas sau. 

Nuotrauka
Autorės nuotrauka

– Įvertina mano darbą tik tie, kurie jį supranta, – atsidūsta moteris, – štai bendrauju su viena dizainere, ji kartais perka mano darbus kurdama interjerus. Ji suvokia, kiek verti tokie mezginiai.   

Mugėse ant Adelės prekystalio – ne tik didžiulės lovatiesės, bet ir pagalvės, kepurės. 

„Mezgimas – tai meditacija“

Prieš kelerius metus numezgusi pirmąją lovatiesę moteris jas tiesiog įsimylėjo. Ji prisimena lovatiesių mezgimą „atradusi“ atsitiktinai – dukra, persikrausčiusi į naują butą, paprašė numegzti lovatiesę. Paskui lovatiesės prireikė ir kitai dukrai. Taip ir prasidėjo. 

– Tačiau pradėjusi megzti niekada nežinau, kokią lovatiesę numegsiu, sumanymas gimsta tik numezgus kraštą, – teigia A. Jasienė. 

Pomėgis ją taip įtraukė, kad be virbalų sunkiai įsivaizduoja dieną. Anksčiau laiko turėdavo mažai, bet vis tiek vakarais grįžusi namo į rankas imdavo mezginį. 

Tai jos atsipalaidavimas, pabėgimas nuo slogių minčių, nes mezgant sudėtingus raštus, skaičiuojant akis joms tiesiog nebelieka vietos. 

Mezgėja tikina, kad geriausias būdas įveikti depresiją – išsitraukti virbalus ir siūlus. 

– Mezgimas – tai meditacija, kai pamiršti visas blogas mintis, – teigia tauragiškė.

Ji pasakoja girdėjusi lyginant mezgėjos darbą su rašytojo darbu:

– Ir iš tiesų: rašytojas parašo raidę, mezgėja išmezga akį, rašytojas parašo eilutę – mezgėja išmezga eilę. Rašytojo darbas sušildo sielą, mezgėjos – ir sielą, ir kūną.

Lietuviai mezga nuo neatmenamų laikų

Mezgimas buvo žinomas senovėje. Apie tai byloja archeologiniai radiniai – megztų daiktų fragmentai, beveik sveika moteriška kepuraitė, kuriai keli tūkstančiai metų.

Senovės Lietuvoje megzta mediniu ir kauliniu, o vėliau ir metaliniu vąšeliu, kauliniais, metaliniais virbalais. Tai patvirtina ne tik lietuvių, bet ir latvių, prūsų, skalvių, kitų genčių ir tautų kapinynai.

Manoma, jog pirmiausia pradėtos megzti juostos, kuriomis būdavo apvyniojamos kojos. Vėliau – kojinės ir pirštinės, megztiniai, liemenės, riešinės, kepuraitės, apavas, austinių drabužių dalys.

Nuotrauka
mezgėja

Iki praėjusio amžiaus naudota natūralios spalvos arba augaliniais dažais dažyti pakuliniai, lininiai, vilnoniai verpalai, medvilnė. Mezgimo verpalai, raštai, spalvos priklausė nuo megztinio paskirties. Vasarai mezgė iš lininių arba medvilninių, rudeniui – iš vilnonių siūlų. Dažniausiai rinktasi pastelinės spalvos.

Labiausiai paplitę augalinių ir geometrinių raštų motyvai. Geometriniai motyvai buvo sudaromi iš tiesių ir laužytų linijų, krypučių, rombų, dantelių, langelių. Gausu saulučių, žvaigždučių, snaigių. Iš augalinių motyvų populiariausios lelijos, rūtos, ąžuolo lapai, tulpės, varpeliai ir dobiliukai. Raštų nekartojo – juos nuolat perkurdavo, tobulindavo.

Praėjusiame amžiuje Lietuvoje atsiradus mezgimo mašinoms, rankinis mezgimas patyrė nuosmukį. Tačiau mašina neįstengė ilgai konkuruoti su kūrybinga mezgėja. Šiuo metu mezgimas Lietuvoje vėl populiarus.

 

Nuotrauka
geles
Įkelta:
18 valandų po
Vešlios, žiedais apsipylusios gėlės balkone – malonumas ir savoms akims, ir viso namo puošmena. Vasario ir kovo mėnesiai jau yra metas imtis ne tik daržovių, prieskoninių žolelių sėjos, bet ir pasirūpinti, kad atšilus orams balkoną ar terasą papuoštų žydinčios gėlės. Kad daržininkai ir gėlininkai jau bruzda, rodo ir vasarį staigiai pradėję kilti įvairių sėklų pardavimai, pastebi Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė.
Nuotrauka
eurovizija
Įkelta:
2024-02-17
Artėjant Lietuvos nacionalinės „Eurovizijos" atrankos finalui, pretendentus atstovauti mūsų šaliai atidžiai seka ne tik gerbėjai Lietuvoje, bet ir apie didįjį dainų konkursą rašantys užsienio žurnalistai. Konkurso naujienų ir apžvalgų portalo Eurodiena.lt komanda tradiciškai susisiekė su aštuoniais skirtingų šalių portalų atstovais ir paprašė įvertinti šių metų Lietuvos finalininkų dainas. Dauguma jų sutarė, kad labiausiai pagauli buvo ir didžiausius šansus išplėšti gerą rezultatą turi viena šeštadienį skambėsianti daina.
Nuotrauka
atostogos
Įkelta:
2024-02-06
Šeimą suartina bendros kelionės, kai atitrūkstama nuo kasdienės rutinos ir rūpesčių. Atostogų metu galima kokybiškai praleisti laiką visiems kartu, pasimėgauti vienas kito draugija, kurti neužmirštamus prisiminimus. Kelionių organizatorių ir psichologų teigimu, tokios išvykos – nepamainoma investicija į gerus tarpusavio santykius.
Nuotrauka
TELEFONAS
Įkelta:
2024-02-05
Prastą ryšio kokybę gali lemti visai ne ryšio tinklas, bet ir netinkamai nustatyti išmaniojo telefono parametrai ar įrenginio amžius. Daugelis žmonių net neįtaria, kad išmaniuosiuose telefonuose rankiniu būdu įjungus 4G arba 5G ryšį, ženkliai pagerės ryšio kokybė. Ekspertas ramina, jog gerą ryšio gavimą galima pasiekti vos keliais paprastais žingsniais, atsižvelgiant į turimo įrenginio parametrus.
Nuotrauka
zagareliai
Įkelta:
2024-02-05
Užgavėnės – paskutinė vadinamojo žiemos mėsėdžio (mėsiedo, laiko nuo Kalėdų) diena. Nuo seno tikėta, kad per Užgavėnes riebiai ir sočiai prisivalgęs būsi stiprus visus metus. Tradiciškai tuo metu buvo gaminami kuo riebesni patiekalai – tiek saldumynai, tiek riebūs mėsos patiekalai. Lietuvoje ypač populiarūs buvo blynai (dažniausiai miltiniai), Žemaitijoje – šiupinys, rūgštūs mieliniai blynai. Kaimyninėje Lenkijoje buvo smaguriaujama vadinamomis pončkomis, pampuškomis ir kropeliais. Dar vienas puikus Užgavėnių gardėsis – žagarėliai. 
Nuotrauka
adventur
Įkelta:
2024-01-29
Tarptautinės turizmo parodos „Adventur 2024“ atidarymo ceremonijos metu Vilniuje paskelbti „Turizmo sėkmingiausieji 2023“. „Turizmo oskarais“ vadinami apdovanojimai įteikti dešimčiai ryškiausių turizmo projektų, ambasadorių, inovacijų, vietovių, paslaugų teikėjų. VšĮ „Keliauk Lietuvoje“, nacionalinė turizmo skatinimo agentūra, taip pagerbė turizmo bendruomenę už nuveiktus darbus ir pasiektus proveržius.
Nuotrauka
spektaklis
Įkelta:
2024-01-18
Naujas edukacinis spektaklis vaikams „Didžioji teleportacija: gaudynės Marse“ jau 2024-iųjų sausio mėnesį pakvies mažuosius žiūrovus geriau pažinti mus supančią visatą ir dangaus kūnus. Šou vaikams atvyksta į Tauragės kultūros centrą jau kitą savaitę – Sausio 27 dieną.
Nuotrauka
kuras
Įkelta:
2023-12-21
Taupus vairavimas naudingas ne tik jūsų piniginei, bet ir aplinkai. Šiais laikais, kai degalų kainos auga ir didėja aplinkosauginis sąmoningumas, verta išmokti vairuoti efektyviau. Šiame straipsnyje nagrinėjama, kaip pradedantieji vairuotojai gali perimti ekonomiško vairavimo įpročius, ir aptariamos teigiamos tokios praktikos pasekmės.
Nuotrauka
ispejimas
Ekrano kopija
Įkelta:
2023-11-22
Popiet į mobiliuosius telefonus pradėjo plūsti perspėjimai apie prognozuojamas sudėtingas orų sąlygas. Ketvirtadieniui orų prognozės rodo smarkų vėją, kritulius, plikledį.
Nuotrauka
auto
Įkelta:
2023-10-30
Artėjant šaltiems žiemos vakarams labai svarbu užtikrinti, kad jūsų automobilis būtų pasirengęs įveikti su šiuo metų laiku kylančius iššūkius. Nuo apledėjusių kelių iki žvarbių rytų - pasiruošimas gali būti labai svarbus, kad būtumėte saugūs kelyje ir jūsų transporto priemonė veiktų sklandžiai. Toliau pateiksime keletą svarbiausių patarimų, kaip paruošti automobilį žiemai.
Nuotrauka
Įkelta:
2023-10-25
Telšių, Panevėžio ir Šiaulių apskrityse valstybinės reikšmės kelių dangos daugiausia drėgnos, Lietuvos dalyje daugiausia sausos, tik vietomis yra drėgnų kelių ruožų. Kaip informuoja eismoinfo.lt, šalyje be kritulių. Oro temperatūra nuo 4 iki 8 laipsnių šilumos.
Nuotrauka
darželis
L.-d. „Ąžuoliukas“ nuotrauka
Įkelta:
2023-10-21
Nuvilnijo, nušurmuliavo ir nuklegėjo, lydima linksmo vaikų juoko ir susižavėjimo bei tėvelių aktyvaus dalyvavimo ir įsitraukimo gerumo akcija „Gera dalintis“. Tai jau antroji lopšelyje-darželyje „Ąžuoliukas“ organizuota gerumo iniciatyva, kurioje dalyvauti šeimas pakvietė įstaigos direktorė Viktorija, Šeimos klubas ir socialinė pedagogė metodininkė Edita. 
Nuotrauka
orams gamta.jpg
Aušros Augustytės nuotrauka
Įkelta:
2023-10-19
Lietuvoje valstybinės reikšmės kelių dangos daugiausia sausos, tik vietomis yra šlapių kelių ruožų, pranešama puslapyje eismoinfo.lt
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2023-10-08
Spalis – tai mėnuo, kai stalai lūžta nuo sezoninių vaisių ir daržovių, praturtinančių kasdienį racioną intensyviais bei maloniais skoniais. Žinant, kokių gėrybių derlius šį mėnesį yra pačiame įkarštyje, galima mėgautis didžiausia jų nauda organizmui. Ir ne tik – Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, atkreipia dėmesį, kad sezoninės daržovės yra garantuotas būdas sumažinti savo išlaidas. 
Nuotrauka
vegetarai
Įkelta:
2023-10-01
Lietuvių suvartojamas mėsos kiekis kiekvienais metais auga ir šiuo metu yra tris kartus didesnis negu rekomenduojamas Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO). Tai atitinka pasaulyje pastebimą tendenciją, kuri rodo augantį ekonomiškai stiprėjančių šalių gyvūninių produktų suvartojimą. Tuo pačiu metu šalyje vis garsiau girdimas ir augalinės mitybos entuziastų balsas, raginantis mažinti mėsos suvartojimą, o lentynos bei viešojo maitinimo įstaigų meniu pildosi veganiškomis mėsos ar pieno produktų ir patiekalų alternatyvomis. Spalio 1-ąją minima pasaulinė vegetarų diena – proga pasidomėti, kokia yra mėsos vartojimo žala ir kaip kiekvienas gali ją sušvelninti.
Nuotrauka
evo
„EVO renginiai“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
2023-09-30
Tauragėje galime pasidžiaugti versliais žmonėmis ir tuo, kad jų tik daugėja. Dar liepos mėnesį subrandinusios mintį tauragiškės Agnė Šeputienė ir Evelina Preimonienė ėmėsi veiklos. Mažylius auginančios moterys rado laiko savo svajonių veiklai – organizuoti bei koordinuoti šventes. Praėjusį sekmadienį jos jau kvietė tauragiškes moteris į pirmąjį, tačiau tikrai ne paskutinį savo renginį „Tos vietinės“.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2023-09-03
Nors dalis „pasikausčiusių“ grybautojų vis dar drąsiai orientuojasi pagal medžių žieves bei saulės poziciją danguje, retas į mišką išeina be telefono. Jei bent kelis kartus teko ieškoti grybų, diskusija „telefonas miške – pražudys ar išgelbės?“ turėtų būti girdėta. Visgi, yra kelios pagrindinės taisyklės, galinčios padėti nepasiklysti tarp medžių bei išvengti senovinių ženklinimo būdų, o pasiklydus miške – kaip elgtis, kad būtų lengviau jus rasti.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2023-09-03
Moliūgai Lietuvoje jau taip išpopuliarėję, kad siejami toli gražu ne tik su Helovinu. Vos pasirodęs jų derlius dar vasaros pabaigoje drąsiai skinasi kelią į naminius troškinius, blynus, garnyrus, karius ir net desertus. Būdų juos panaudoti – aibė, kaip ir jų rūšių. Kaip nepasimesti jau pasirodžiusioje jų gausybėje ir ką iš jų ruošti, pataria prekybos tinklo „Iki“ kulinarijos technologė Gailė Urbonavičiūtė.
Nuotrauka
treniruokliai
Tauragės rajono savivaldybės nuotrauka
Įkelta:
2023-08-31
Birželio 29-ąją Tauragės miesto maudyklos paplūdimyje, Kranto gatvėje, pastatyti 4 profesionalūs lauko treniruokliai. Tai kiek kitokie nei tauragiškiams jau įprasti viešosiose miesto erdvėse įrengti treniruokliai. Jie tokie pat efektyvūs kaip ir stovintys profesionaliuose sporto klubuose, jų svoriai reguliuojami. Treniruokliai skirti pečių, krūtinės, nugaros, rankų ir kojų raumenims lavinti.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2023-08-27
​​​​​​​Karas net tik perbraižo valstybių teritorijų sienas, bet ir tragiškai išskiria šeimas, o trauminės patirtys palieka randus ateities kartoms. Rusijos sukelto karo Ukrainoje akivaizdoje kaip niekad tampa aktualu kalbėti apie jautriausios visuomenės grupės – vaikų patirtis ir išgyvenimus. Tauragės krašto muziejus „Santaka“ ir Lietuvos istorijos instituto doktorantė Rūta Matimaitytė pristato bendrą projektą „Vaikas karo akivaizdoje: istorija, atmintis ir patirtys“. Projekto veiklos ir renginiai – simbolinė dovana tauragiškiams ir Tauragei, šių metų Lietuvos kultūros sostinei.