Regina Artimavičienė: „Negaliu gyventi be sporto“
Įkelta:
2022-03-24
Nuotrauka
trenere
Aprašymas

Kūno dizaino treniruotės Jovarų mokyklos aktų salėje .

Autorės nuotrauka

 

informacija@taurageszinios.lt
A
A

Trenerė bei Jovarų pagrindinės mokyklos fizinio ugdymo mokytoja Regina Artimavičienė Tauragės visuomenės sveikatos biure (VSB) veda nemokamas treniruotes Jovarų pagrindinėje mokykloje ir Dapkiškių bendruomenėje. Tai trenerė, su kuria Tauragės visuomenės sveikatos biuras dirba nuo pat įkūrimo. Regina sako neįsivaizduojanti savo gyvenimo be sporto.

– Vedate kūno dizaino treniruotes. Nežinantiems paaiškinkite, kokios tai treniruotės? 

– Tai yra  darbas ne tik su viso kūno raumenimis, bet ir sausgyslėmis. Visą kūną išjudiname ir kartu sustipriname. Moterims ypač svarbu, kad nebūtų suglebę raumenys, kad jos būtų lieknos, gražios, tvirtos ir, kas svarbiausia, sveikos.

– Kokias dar treniruotes, be kūno dizaino, vedate? Papasakokite apie kitas savo veiklas. 

– Vedu treniruotes su savo kūno svoriu bei su inventoriumi: didžiaisiais gimnastikos kamuoliais, jogos kamuoliukais, hanteliais, gumomis. Turime labai daug visokio inventoriaus. 

Efektyviausių treniruočių negalėčiau išskirti, nes tai, kas tinka vienai, gali visai netikti kitai. Viena gali judėti greičiau, kita kaip tik lėčiau, dar kitai daugiau kvėpavimo, lėtesnių ar kitokių pratimų reikia. Vienos moterys turi problemų su stuburu, kojomis, kitos – su svoriu. Mes vis keičiame treniruotes, pritaikome. Vieną dieną dirbame su vienu inventoriumi, tarkim, su kamuoliais, kitą dieną – su svareliais, trečią – tik su savo kūno svoriu. 

Šiuo metu dirbu tik Jovarų pagrindinėje mokykloje, esu fizinio ugdymo mokytoja ir vedu nemokamas treniruotes Visuomenės sveikatos biure Jovaruose bei Dapkiškiuose. Anksčiau dirbdavau ir Meno mokykloje – vesdavau aerobikos treniruotes mergaitėms. Vesdavau treniruotes ir moterims. Dabar jaučiu, kad nebesuspėju, nebegaliu tiek savęs dalinti.

– Kaip atėjote į sportą? Ar tai jūsų pašaukimas?

– Iš tiesų tai sportas mane atrado. Treneris dar vaikystėje pamatė, kad esu imli sportui. Aš buvau lengvaatletė, šokinėdavau į aukštį. Mokiausi kaip tik šioje mokykloje (Jovarų pagrindinėje mokykloje). Po septynių klasių išvažiavau mokytis į Panevėžio sporto mokyklą, tada įstojau į Lietuvos sporto universitetą. Esu fizinio ugdymo mokytoja bei aerobikos trenerė. Kiek save pamenu, visada buvau susijusi su sportu. Negaliu ilgiau gyventi be jo, man trūksta muzikos ir judesio. 

– Kokių savybių reikia turėti norint tapti treneriu?

– Labiausiai reikia užsispyrimo, nuoseklumo, mokėti išklausyti žmogų, išgirsti, ką jis sako. Turi patikti tai, ką darai – turi degti tuo, tobulėti, eiti į priekį. Negali sėdėti toje pačioje vietoje. Jeigu ant to paties laiptelio sėdėsi – pasidarys nebeįdomu. Man pačiai irgi neįdomu būti vienoje vietoje. Norisi kuo daugiau patirti, kad būtų kuo įdomiau. Treniruotes ir pamokas irgi stengiuosi paįvairinti. Ypač kai pastebiu, kad tą dieną vaikams sunku ar nuotaika prasta, stengiuosi laviruoti – bandau eiti per žaidimus.

– Kaip padedate žmonėms? Kokias sveikatos bėdas galima įveikti sportuojant? Dėl kokių priežasčių žmonės dažniausiai kreipiasi į jus?

– Dažniausiai jaunesnės moterys ateina dėl išvaizdos, joms nepatinka, ką jos mato veidrodyje, pastaruoju metu karaliauja gražaus kūno kultas. Moterims svarbu, kaip jos atrodo. Vyresnės moterys kreipiasi dėl sveikatos problemų. Jos skundžiasi nugaros ar sąnarių skausmais. Kartais pačios pajaučia, kad dirbdamos sėdimą darbą nori daugiau pajudėti. Be to, vienas namuose taip nepasportuotum, o kai ateini į kolektyvą – gali pajusti visiškai kitokią motyvaciją bei viena kitos palaikymą. Būna, į treniruotes kartais ateina net kelios kartos – močiutė, mama ir dukra. Amžiaus skirtumas būna nemažas, bet moterys susibendrauja, dalinasi įspūdžiais, ką patiria, kaip jaučiasi, ką veikia, ką valgo ir taip toliau. Tai kaip maža bendruomenė, kurioje jos jaučiasi gerai.

– Su kokiais sunkumais susiduriate vesdama treniruotes? 

– Vienas didžiausių iššūkių buvo koronaviruso pandemija. Pirma pradėjau vesti treniruotes per nuotolį, pradėjome sportuoti per „Zoom“ programėlę. Kadangi dirbu su vaikais, ir pradėjau jiems vesti nuotolines pamokas, VSB specialistė pasiūlė vesti nuotolines treniruotes ir moterims. Pačios moterys iš pradžių žiūrėjo į tai skeptiškai. Buvo neaišku, kiek visa tai tęsis, kaip seksis ir ar bus įdomu. Kas buvo įdomiausia, kad mano pavyzdžiu pasekė ir daugiau trenerių. Pradėjome vesti treniruotes ir viskas sekėsi kuo puikiausiai. Nuotoliniu būdu sportavome visą žiemą, kol vėl galėjome sportuoti gyvai stadione. Nuotolyje nėra taip, kaip salėje, negali prieiti, pakoreguoti judesių. Sudėtingiau viską sukontroliuoti, bet vis tiek bandėme išsikapanoti iš to.

– Ar nemokamos VSB organizuojamos treniruotės, kurias vedate, yra populiarios? 

– Taip, labai. Kiek pastebiu ir iš kolegų, kurie dirba šioje srityje, iš tikrųjų šios nemokamos treniruotės labai populiarios, ir aš be galo džiaugiuosi būtent Tauragės VSB, nes jie yra tikros darbo bitelės. Nerealu, kaip jie dirba, rašo projektus, kad tik žmonėms galėtų duoti treniruočių ir paskaitų. Tokio darbo nemačiau nė viename rajone. Kiekvieną dieną yra tvarkaraščiai, galima pasirinkti, į kokią treniruotę nori eiti. Kasdien vyksta bent dviejų trenerių vedamos treniruotės, galima rinktis, kas labiau patinka.

Treniruotėse lankosi daugiausia moterys, vyrų nelabai turime. Turėjome kelis, bet jie ateina labiau tik smalsumo vedami, kažkaip neprigyja jiems kūno dizaino treniruotės. Kai dirbau viename sporto klube, ten jau buvome įpratinę ir vyrus ateiti į grupines treniruotes. Būdavo tokių treniruočių, kad kartais būdavo tik vyrai ir kokia viena moteris. Apie vyresnius žmones to negalėčiau pasakyti. Vyresni vyrai supranta, kad sportuoti gali šalia savo moters ir nėra ko gėdytis. O jauni vyrai, manau, dar nueina į sporto klubus, sportuoja su treniruokliais.

Sporto inventoriaus atsinešti pačioms daug nereikia. Moterims reikia turėti kilimėlius, svarelius ir kartais gumas. Kamuolius duodu aš, o jei kuri pamiršta kilimėlį, galiu paskolinti. Žinoma, nešiotis kamuolį būtų sudėtinga ir tikrai nepatogu, – šypsosi pašnekovė.

– Kokie jūsų pomėgiai? 

– Labai mėgstu mišką, mėgstu pasivaikščiojimus jame. Gyvenu šalia miško, man labai patinka ten leisti laiką. Be sporto negalėčiau gyventi. Negaliu ir be muzikos, man reikia garso. Tarkime, važiuodama automobiliu mėgstu garsiai pasileisti muziką. Taip pat ir sporto salėje, kai būna mokinių atostogos, garsiai leidžiu muziką. 

– Papasakokite apie save. Kokia jūs? Trys geriausios jūsų charakterio savybės? O gal nebijote įvardinti ir ydų? 

– Labai sunku save įvertinti. Manau, kitas žmogus gali tai padaryti geriau. Stengiuosi visus darbus padaryti nuosekliai ir pabaigti juos, tai yra labai svarbu. Stengiuosi elgtis su žmogumi taip, kaip noriu, kad su tavimi elgtųsi. Tiesiog kad būtų pozityvas. Kad motyvacija susidarytų, kad norėtųsi kažką daryti. Labai stengiausi, kviečiau koleges, kad ateitų sportuoti, nes tai yra tokia galimybė nemokamai gauti gerą produktą. Moterys ateina, sportuoja ir džiaugiasi. O ydų… Nežinau, mėgstu ilgiau pamiegoti rytais, kai galbūt būtų galima anksčiau atsikelti.

– Kokia jūsų gyvenimo filosofija? 

Viena mano taisyklių – „Elkis taip, kaip nori, kad elgtųsi su tavimi“. Stengtis padėti kitam, ypač dabar, kai visai šalia vyksta karas. Stengtis būti kuo nors naudinga ir tobulėti, nesėdėti vietoje, nes pati labai nemėgstu apkerpėjusių žmonių, kurie nieko nenori, neranda laiko sau.

– Kokių patarimų ar palinkėjimų turite norintiems pradėti sportuoti ar rūpintis savo sveikata?

– Pradėti reikia šiandien. Ne rytoj. Ne kada nors, bet šiandien. Iš tikrųjų reikėjo vakar (šypsosi – red.). Reikia tiesiog drąsiai eiti ir ieškoti variantų, galimybių. Dabar jų yra labai daug. Ir tikrai labai džiaugiuosi, kad VSB tiek daug duoda Tauragės žmonėms. Tai nuostabu, kad jie gali lankyti treniruotes. Pinigų mokėti nereikia, o treneriai – puikūs. Treniruotės vyksta skirtingose miesto vietose, tai vėl patogumas žmonėms, jie gali pasirinkti arčiau namų ar darbo.

Nuotrauka
geles
Įkelta:
2024-02-25
Vešlios, žiedais apsipylusios gėlės balkone – malonumas ir savoms akims, ir viso namo puošmena. Vasario ir kovo mėnesiai jau yra metas imtis ne tik daržovių, prieskoninių žolelių sėjos, bet ir pasirūpinti, kad atšilus orams balkoną ar terasą papuoštų žydinčios gėlės. Kad daržininkai ir gėlininkai jau bruzda, rodo ir vasarį staigiai pradėję kilti įvairių sėklų pardavimai, pastebi Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė.
Nuotrauka
eurovizija
Įkelta:
2024-02-17
Artėjant Lietuvos nacionalinės „Eurovizijos" atrankos finalui, pretendentus atstovauti mūsų šaliai atidžiai seka ne tik gerbėjai Lietuvoje, bet ir apie didįjį dainų konkursą rašantys užsienio žurnalistai. Konkurso naujienų ir apžvalgų portalo Eurodiena.lt komanda tradiciškai susisiekė su aštuoniais skirtingų šalių portalų atstovais ir paprašė įvertinti šių metų Lietuvos finalininkų dainas. Dauguma jų sutarė, kad labiausiai pagauli buvo ir didžiausius šansus išplėšti gerą rezultatą turi viena šeštadienį skambėsianti daina.
Nuotrauka
atostogos
Įkelta:
2024-02-06
Šeimą suartina bendros kelionės, kai atitrūkstama nuo kasdienės rutinos ir rūpesčių. Atostogų metu galima kokybiškai praleisti laiką visiems kartu, pasimėgauti vienas kito draugija, kurti neužmirštamus prisiminimus. Kelionių organizatorių ir psichologų teigimu, tokios išvykos – nepamainoma investicija į gerus tarpusavio santykius.
Nuotrauka
TELEFONAS
Įkelta:
2024-02-05
Prastą ryšio kokybę gali lemti visai ne ryšio tinklas, bet ir netinkamai nustatyti išmaniojo telefono parametrai ar įrenginio amžius. Daugelis žmonių net neįtaria, kad išmaniuosiuose telefonuose rankiniu būdu įjungus 4G arba 5G ryšį, ženkliai pagerės ryšio kokybė. Ekspertas ramina, jog gerą ryšio gavimą galima pasiekti vos keliais paprastais žingsniais, atsižvelgiant į turimo įrenginio parametrus.
Nuotrauka
zagareliai
Įkelta:
2024-02-05
Užgavėnės – paskutinė vadinamojo žiemos mėsėdžio (mėsiedo, laiko nuo Kalėdų) diena. Nuo seno tikėta, kad per Užgavėnes riebiai ir sočiai prisivalgęs būsi stiprus visus metus. Tradiciškai tuo metu buvo gaminami kuo riebesni patiekalai – tiek saldumynai, tiek riebūs mėsos patiekalai. Lietuvoje ypač populiarūs buvo blynai (dažniausiai miltiniai), Žemaitijoje – šiupinys, rūgštūs mieliniai blynai. Kaimyninėje Lenkijoje buvo smaguriaujama vadinamomis pončkomis, pampuškomis ir kropeliais. Dar vienas puikus Užgavėnių gardėsis – žagarėliai. 
Nuotrauka
adventur
Įkelta:
2024-01-29
Tarptautinės turizmo parodos „Adventur 2024“ atidarymo ceremonijos metu Vilniuje paskelbti „Turizmo sėkmingiausieji 2023“. „Turizmo oskarais“ vadinami apdovanojimai įteikti dešimčiai ryškiausių turizmo projektų, ambasadorių, inovacijų, vietovių, paslaugų teikėjų. VšĮ „Keliauk Lietuvoje“, nacionalinė turizmo skatinimo agentūra, taip pagerbė turizmo bendruomenę už nuveiktus darbus ir pasiektus proveržius.
Nuotrauka
spektaklis
Įkelta:
2024-01-18
Naujas edukacinis spektaklis vaikams „Didžioji teleportacija: gaudynės Marse“ jau 2024-iųjų sausio mėnesį pakvies mažuosius žiūrovus geriau pažinti mus supančią visatą ir dangaus kūnus. Šou vaikams atvyksta į Tauragės kultūros centrą jau kitą savaitę – Sausio 27 dieną.
Nuotrauka
kuras
Įkelta:
2023-12-21
Taupus vairavimas naudingas ne tik jūsų piniginei, bet ir aplinkai. Šiais laikais, kai degalų kainos auga ir didėja aplinkosauginis sąmoningumas, verta išmokti vairuoti efektyviau. Šiame straipsnyje nagrinėjama, kaip pradedantieji vairuotojai gali perimti ekonomiško vairavimo įpročius, ir aptariamos teigiamos tokios praktikos pasekmės.
Nuotrauka
ispejimas
Ekrano kopija
Įkelta:
2023-11-22
Popiet į mobiliuosius telefonus pradėjo plūsti perspėjimai apie prognozuojamas sudėtingas orų sąlygas. Ketvirtadieniui orų prognozės rodo smarkų vėją, kritulius, plikledį.
Nuotrauka
auto
Įkelta:
2023-10-30
Artėjant šaltiems žiemos vakarams labai svarbu užtikrinti, kad jūsų automobilis būtų pasirengęs įveikti su šiuo metų laiku kylančius iššūkius. Nuo apledėjusių kelių iki žvarbių rytų - pasiruošimas gali būti labai svarbus, kad būtumėte saugūs kelyje ir jūsų transporto priemonė veiktų sklandžiai. Toliau pateiksime keletą svarbiausių patarimų, kaip paruošti automobilį žiemai.
Nuotrauka
Įkelta:
2023-10-25
Telšių, Panevėžio ir Šiaulių apskrityse valstybinės reikšmės kelių dangos daugiausia drėgnos, Lietuvos dalyje daugiausia sausos, tik vietomis yra drėgnų kelių ruožų. Kaip informuoja eismoinfo.lt, šalyje be kritulių. Oro temperatūra nuo 4 iki 8 laipsnių šilumos.
Nuotrauka
darželis
L.-d. „Ąžuoliukas“ nuotrauka
Įkelta:
2023-10-21
Nuvilnijo, nušurmuliavo ir nuklegėjo, lydima linksmo vaikų juoko ir susižavėjimo bei tėvelių aktyvaus dalyvavimo ir įsitraukimo gerumo akcija „Gera dalintis“. Tai jau antroji lopšelyje-darželyje „Ąžuoliukas“ organizuota gerumo iniciatyva, kurioje dalyvauti šeimas pakvietė įstaigos direktorė Viktorija, Šeimos klubas ir socialinė pedagogė metodininkė Edita. 
Nuotrauka
orams gamta.jpg
Aušros Augustytės nuotrauka
Įkelta:
2023-10-19
Lietuvoje valstybinės reikšmės kelių dangos daugiausia sausos, tik vietomis yra šlapių kelių ruožų, pranešama puslapyje eismoinfo.lt
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2023-10-08
Spalis – tai mėnuo, kai stalai lūžta nuo sezoninių vaisių ir daržovių, praturtinančių kasdienį racioną intensyviais bei maloniais skoniais. Žinant, kokių gėrybių derlius šį mėnesį yra pačiame įkarštyje, galima mėgautis didžiausia jų nauda organizmui. Ir ne tik – Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, atkreipia dėmesį, kad sezoninės daržovės yra garantuotas būdas sumažinti savo išlaidas. 
Nuotrauka
vegetarai
Įkelta:
2023-10-01
Lietuvių suvartojamas mėsos kiekis kiekvienais metais auga ir šiuo metu yra tris kartus didesnis negu rekomenduojamas Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO). Tai atitinka pasaulyje pastebimą tendenciją, kuri rodo augantį ekonomiškai stiprėjančių šalių gyvūninių produktų suvartojimą. Tuo pačiu metu šalyje vis garsiau girdimas ir augalinės mitybos entuziastų balsas, raginantis mažinti mėsos suvartojimą, o lentynos bei viešojo maitinimo įstaigų meniu pildosi veganiškomis mėsos ar pieno produktų ir patiekalų alternatyvomis. Spalio 1-ąją minima pasaulinė vegetarų diena – proga pasidomėti, kokia yra mėsos vartojimo žala ir kaip kiekvienas gali ją sušvelninti.
Nuotrauka
evo
„EVO renginiai“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
2023-09-30
Tauragėje galime pasidžiaugti versliais žmonėmis ir tuo, kad jų tik daugėja. Dar liepos mėnesį subrandinusios mintį tauragiškės Agnė Šeputienė ir Evelina Preimonienė ėmėsi veiklos. Mažylius auginančios moterys rado laiko savo svajonių veiklai – organizuoti bei koordinuoti šventes. Praėjusį sekmadienį jos jau kvietė tauragiškes moteris į pirmąjį, tačiau tikrai ne paskutinį savo renginį „Tos vietinės“.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2023-09-03
Nors dalis „pasikausčiusių“ grybautojų vis dar drąsiai orientuojasi pagal medžių žieves bei saulės poziciją danguje, retas į mišką išeina be telefono. Jei bent kelis kartus teko ieškoti grybų, diskusija „telefonas miške – pražudys ar išgelbės?“ turėtų būti girdėta. Visgi, yra kelios pagrindinės taisyklės, galinčios padėti nepasiklysti tarp medžių bei išvengti senovinių ženklinimo būdų, o pasiklydus miške – kaip elgtis, kad būtų lengviau jus rasti.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2023-09-03
Moliūgai Lietuvoje jau taip išpopuliarėję, kad siejami toli gražu ne tik su Helovinu. Vos pasirodęs jų derlius dar vasaros pabaigoje drąsiai skinasi kelią į naminius troškinius, blynus, garnyrus, karius ir net desertus. Būdų juos panaudoti – aibė, kaip ir jų rūšių. Kaip nepasimesti jau pasirodžiusioje jų gausybėje ir ką iš jų ruošti, pataria prekybos tinklo „Iki“ kulinarijos technologė Gailė Urbonavičiūtė.
Nuotrauka
treniruokliai
Tauragės rajono savivaldybės nuotrauka
Įkelta:
2023-08-31
Birželio 29-ąją Tauragės miesto maudyklos paplūdimyje, Kranto gatvėje, pastatyti 4 profesionalūs lauko treniruokliai. Tai kiek kitokie nei tauragiškiams jau įprasti viešosiose miesto erdvėse įrengti treniruokliai. Jie tokie pat efektyvūs kaip ir stovintys profesionaliuose sporto klubuose, jų svoriai reguliuojami. Treniruokliai skirti pečių, krūtinės, nugaros, rankų ir kojų raumenims lavinti.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2023-08-27
​​​​​​​Karas net tik perbraižo valstybių teritorijų sienas, bet ir tragiškai išskiria šeimas, o trauminės patirtys palieka randus ateities kartoms. Rusijos sukelto karo Ukrainoje akivaizdoje kaip niekad tampa aktualu kalbėti apie jautriausios visuomenės grupės – vaikų patirtis ir išgyvenimus. Tauragės krašto muziejus „Santaka“ ir Lietuvos istorijos instituto doktorantė Rūta Matimaitytė pristato bendrą projektą „Vaikas karo akivaizdoje: istorija, atmintis ir patirtys“. Projekto veiklos ir renginiai – simbolinė dovana tauragiškiams ir Tauragei, šių metų Lietuvos kultūros sostinei.