Ruošiame lietuvišką rudens derlių žiemai: geriausi apdorojimo būdai, dažniausios klaidos ir specialus receptas
Įkelta:
2021-10-10
Nuotrauka
Rudens derlius
Aprašymas

Rudens derlius

Statistinis lietuvis kasmet išmeta apie 60 kg dar tinkamo vartoti maisto, o kiekvienas europietis jo atsikrato beveik tris kartus daugiau. Tokią nedžiuginančią statistiką skelbia Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija bei Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Tai ypač aktualu rudenį, kai į šiukšliadėžes neretai iškeliauja nespėtos suvalgyti sodo ir daržo gėrybės. Savo ruožtu lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ skelbia: to išvengti itin paprasta – tereikia vaisius ir daržoves tinkamai paruošti. Drauge su dietiste Vaida Kurpiene atskleidžiami naudingi patarimai apie derliaus gėrybių šaldymą, konservavimą, rauginimą bei džiovinimą. Taip pat dalijamasi dažniausiomis klaidomis, kurių galima lengvai išvengti.

Opi, bet išsprendžiama problema

Maisto švaistymas yra vienas didžiausių iššūkių, lydinčių šių dienų gyvenimą. Todėl „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė pabrėžia – norint situaciją keisti, būtinas tvarumo bei atsakingo vartojimo skatinimas.

„Beveik trečdalis viso pasaulyje pagaminamo maisto yra prarandamas arba išmetamas. Tokius duomenis skelbia visuomeninės organizacijos. Todėl kiekvienas privalome rūpintis sąmoningu, atsakingu, tvariu vartojimu. Tokiu prioritetu paremta ir mūsų veikla. Vykdydami socialinės atsakomybės strategiją, kurios tikslas – iki 2025-ųjų maisto atliekų kiekį sumažinti 30 proc. – ypač daug dėmesio skiriame šios problemos sprendimui, remiame sunkiau gyvenančius šalies gyventojus. Todėl jau 16 metų bendradarbiaujame su „Maisto banku“. Be to, pernai iš viso perdirbimui atidavėme 11,5 tūkst. tonų maisto atliekų“, – pažymi E. Dapkienė.

Minėtą problematiką įžvelgia ir V. Kurpienė. Anot mitybos ekspertės, rudenį maisto švaistymo klausimas yra ypač aktualus, kadangi savo užsiaugintas ar nusipirktas derliaus gėrybes suvalgyti spėja ne visi.

„Tuomet jos pradeda gesti, tampa nebetinkamos vartoti ir keliauja į šiukšliadėžes. Tačiau tokio likimo vaisiai bei daržovės galėtų labai lengvai išvengti. Užtenka žinoti, kaip derliaus gėrybes tinkamai paruošti, ir jos džiugins ilgai. Tam yra kelios gudrybės“, – sako dietistė.

Šaldymas – derliaus paruošimo favoritas

Šaldymas yra pats pagrindinis, naudingiausias ir daugiausia derliaus naudingųjų savybių išsaugantis jo paruošimo būdas. Geresnio už pastarąjį, V. Kurpienės teigimu, kol kas išrasta nėra. Visgi, anot jos, vaisius ir daržoves šaldant, yra svarbios kelios taisyklės.

„Pirmiausia, derlių užšaldyti būtina kuo greičiau – tik nuskynus arba parsinešus iš parduotuvės. Ko gero, namuose beveik niekas neturi greitai šaldančių pramoninių šaldytuvu, tačiau tokiam apdorojimui puikiai tinka ir įprasti šaldikliai. Vaisius ar daržoves juose reiktų dėti plonu sluoksniu. Tada sušaldyti, kloti kitą. Svarbu priminti – kuo greičiau derlius užšals, tuo daugiau vertingųjų medžiagų išsaugos. Todėl – bus sveikesnis, skanesnis, o ir gražiau atrodys“, – pasakoja V. Kurpienė.

Ji priduria: šaldymui tinka visos daržovės bei vaisiai. Pavyzdžiui, kubeliais supjaustytas ir taip paruoštas moliūgas taps puikiu užkandžiu norint greito ir sveiko maisto.

Konservavimo klaidos, lydinčios daugelį

Kitas populiarus būdas ruošti derlių ilgesniam vartojimui yra konservavimas. Tačiau, imantis jo, tikina V. Kurpienė, tik retas neišvengia dažnai daromų klaidų. Didžiausia, anot mitybos ekspertės, yra per ilgas daržovių virimas.

„Tai daroma valandomis, nors nereikėtų. Užtenka tik pasterizuoti – trumpai pakaitinti, taip panaikinat bakterijas. Kita klaida – per didelis naudojamo acto, druskos ir cukraus kiekis. Tuomet sakoma, kad konservuoti produktai nėra sveiki. Tačiau actas – gali būti naudingas sveikatai, kai vartojamas šaukštais, o ne šimtais mililitrų. Jį rinktis derėtų nefiltruotą ir, svarbiausia, saikingai. Tai galioja ir druskai. Tuo tarpu cukrus dabar yra demonizuojamas, keičiamas medumi ir kitomis alternatyvomis, kurios, dažniausiai, organizmą veikia labai panašiai. Visgi jų vartoti reikėtų kuo mažiau“, – kalba mitybos ekspertė.

Anot pašnekovės, taipogi verta prisiminti, kad konservuoti produktus geriausia į mažesnes pakuotes. Tuomet jie bus suvalgomi greičiau ir išmesti užsistovėjusių šaldytuve neprireiks.  

Rauginami ne tik kopūstai

Turimą rudens derlių V. Kurpienė siūlo ir rauginti. Tačiau, anot jos, Lietuvoje jau įprasta daržoves raugti į dideles talpas – kubilus ar kibirus, nors tai daryti nėra būtina.

„Šį daržovių paruošimo būdą galima atlikti paprasčiau. Rauginimui nereikia rūsio, namo ar dengtos terasos. Tai daryti paranku netgi mažame bute, nedideliuose stiklainiuose. Nebūtina ir derliaus užsiraugti visam šaltajam sezonui. Geriausia daržoves sutarkuoti šiaudeliais, supjaustyti kubeliais ar mažesniais gabaliukais, sudėti į stiklainius sluoksniais, netgi daržo gėrybes maišyti. Taip bus galima mėgautis skirtingais skoniais, paįvairinti savo mityba, gauti daug naudos, kuria rauginimas gali tiesiog didžiuotis“, – šypsosi pašnekovė.

Ji taip pat rekomenduoja tokiu būdu apdoroti ne tik kopūstus ar agurkus. Rauginimui, V. Kurpienės teigimu, puikiai tinka ir morkos, cukinijos, moliūgai, pomidorai.

Kaip tinkamai džiovinti ir kada viską suvalgyti?

Kalbėdama apie džiovinimą, mitybos ekspertė, pirmiausia, atkreipia dėmesį į temperatūrą. Ji, anot V. Kurpienės, neturėtų viršyti 42 laipsnių, antraip produktuose esančių vertingų medžiagų kiekis sumažės. Norint to išengti, pašnekovė pataria ir pastaruosius džiovinti tik kokybiškus, šviežius, be pirmųjų sugedimo požymių.

„Džiovintų produktų laikymui vertėtų rinktis sandarias pakuotes, kurios neatsidarytų. Taip pat apsaugotų nuo drėgmės bei pelėsio patekimo. Kartu ir užtikrintų skonio bei išvaizdos išlaikymą. Pabrėžtina, kad daržovės, paruoštos visais minėtais būdais, yra vertingiausios tuomet, kai suvalgomos iki kito derliaus. Geriausia – ne ilgiau pavasario vidurio. Tuo tarpu grybų galiojimo laikas yra tik šeši mėnesiai. Todėl uždelsus, produktai ima gesti, gali susidaryti pelėsis. Pastarąjį pastebėjus, nereiktų jo nugrėbti ir valgyti. Pelėsis yra grybelis, į maistą išskiriantis toksinus. Dar nuodingesnius už jį patį“, – perspėja V. Kurpienė.

Pašnekovė priduria, kad taip pat veikia ir puvėsis. Jei, pavyzdžiui, obuolys jau įpuvęs, pažeista yra didžioji dalis vaisiaus, nors ir to plika akimi galima nepamatyti. Dėl to patartina vengti dėti į konservuojamas mišraines ir uogienes išpjaustytas derliaus gėrybes. Jau net nekalbant apie išsipūtusius indelių su daržovėmis dangtelius – tai signalizuoja, kad produktai yra sugedę.

Todėl, pasidalinusi gudrybėmis, kaip tinkamai paruošti rudens derlių tolimesniam vartojimui, ji siūlo išbandyti receptą, kuris pravers norintiems įvairesnės kasdienės mitybos.

Skanu, lengva ir naudinga: šaldytos pomidorų sultys

Reikės: tik pomidorų tyrės

Paruošti labai paprasta. Pirmiausia, pomidorų tyrę pasterizuokite – pakaitinkite. Tada atvėsinkite ir sušaldykite į ledo kubelius arba supilkite į 100 ml šaldymui skirtus maišelius. Juos sandariai uždarykite, laikykite šaldiklyje.

„Taip paruošta pomidorų tyrė puikiai tiks greitai ruošiant maistą. Ją pakaitinus, šiose daržovėse esantis likopenas – stiprus antioksidantas – pasisavinamas šešis kartus geriau. Taigi produktas yra skanus, sveikas ir natūralus. Tyrės kubelius galima dėti į padažus, gardinti troškinius, sriubas, grūdų bei makaronų patiekalus. Todėl toks pagardas tikrai įkvėps naujiems potyriams virtuvėje“, – pažada mitybos specialistė.

 

Nuotrauka
Autorės nuotrauka
Įkelta:
prieš 1 dieną
Automobilių stovėjimo aikštelėje prie Pilies aikštės jau visu smarkumu šurmuliuoja mugė. Nesibaimindami paslysti ant suminto sniego grumstų, pirkėjai smalsiai dairosi ir perka – kas saldumynus, kas mėsos produktus, o kas renkasi, ką galėtų padėti po kalėdine eglute.
Nuotrauka
a
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ feisbuko nuotraukos
Įkelta:
2021-12-02
Tauragės krašto muziejus „Santaka“ pasidalijo žinia apie Algimanto Bajorino dovanotą eksponatą. Vyras muziejui padovanojo seną papirosų pakelį. Papirosų pakelis, rastas keičiant „Versmės“ gimnazijos grindis. Greičiausiai jis ten pateko 1938 m., kai šiukšlę numetė mokyklos statybininkas.
Nuotrauka
a
Tauragės rajono savivaldybės administracijos nuotr.
Įkelta:
2021-12-01
Ir šiemet Jono Viktoro Kalvano parke tauragiškius džiugins lempučių girliandomis papuoštas šimtametis ąžuolas. „Senelis“ dar ir kalba – norint išgirsti jo balsą reikia nuskaityti specialų QR kodą.
Nuotrauka
a
Freepik.com nuotrauka
Įkelta:
2021-11-30
Naujus mokslo metus pradėję klasėse, didžioji dalis mokyklų ir toliau tęsia ugdymą kontaktiniu būdu. Lietuvos švietimo įstaigų portalo „tamo.lt“ atlikta statistika rodo, kad sugrįžimas į klases paskatino geresnį žinių įsisavinimą, augo visų pagrindinių mokomųjų dalykų įvertinimų vidurkiai.
Nuotrauka
a
skaitymometai.lnb.lt nuotr.
Įkelta:
2021-11-29
Nuo šiandien, lapkričio 29 d., kiekvienas Lietuvos naujagimis gaus lauknešėlį, kuris padės žengti pirmuosius skaitymo patirties žingsnius. Tarptautine patirtimi paremtas ankstyvojo skaitymo projektas „Knygų startas“, praėjusiais metais išbandytas Vilniaus apskrityje, tampa nacionalinis ir yra pirmas ir vienintelis tokio masto ankstyvojo skaitymo skatinimo projektas Lietuvoje.
Nuotrauka
a
Įkelta:
2021-11-29
Ketvirtadienio vakarą B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje svečiavosi žinomas aktorius, TV laidų vedėjas, piligrimas Juozas Gaižauskas ir aktorė Emilija Latėnaitė. Susitikimo metu pristatyta antroji J. Gaižausko knyga „Tigras, glostantis pėdas“ ir atlikta dalis koncertinės programos „Šaltinių duo“, kurią aktoriai pristato įvairiuose Lietuvos miestuose.
Nuotrauka
petras
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2021-11-28
Ne vienam tauragiškiui socialiniame feisbuko tinkle turbūt yra tekę išvysti tauragiškio Petro Vaičaičio darytų miesto vaizdų arba dronu nufilmuotų vaizdo įrašų. Vyro pomėgis fotografuoti pasitarnauja ir „Tauragės žinioms“ – ne viena Petro Vaičaičio nuotrauka papuošė ir laikraščio feisbuko paskyrą, iliustravo straipsnį. Kuklus vyras mėgsta fotografuoti gamtos ir urbanistinius vaizdus, nemėgsta portretų – sako dėl gero kadro nenorintis trikdyti kito asmens, gi kiekvienas turi teisę būti nepastebėtas. Tačiau tai anaiptol nereiškia, kad vyras nemėgsta žmonių – kelerius metus Petras savanoriauja maltiečių organozacijoje ir į namus veža seneliams maistą.
Nuotrauka
paukst
Mažonų bibliotekos nuotrauka
Įkelta:
2021-11-27
Šie žavūs kalėdiniai žaisliukai – tai bendras Mažonų bendruomenės, Mažonų bibliotekos ir Vaikų dienos centro „Po stogu“ kūrybos vaisius. 10 iš vilnos nuveltų paukštelių jau „išskrido“ į Lietuvos prezidentūrą. Jie puoš kalėdinę Prezidentūros eglutę.
Nuotrauka
a
Asociatyvi nuotrauka
Įkelta:
2021-11-26
Jungtinėse Amerikos Valstijose išpopuliarėjusi „juodojo penktadienio“ diena jau prigijo ir Lietuvoje – nors oficialiai šiemet ji minima lapkričio 26 d., didžiules akcijas ir nuolaidas mūsų šalies prekybininkai gyventojams siūlo jau nuo mėnesio vidurio. Tiesa, smagių išpardavimų nuotaiką gali sugadinti internetiniai sukčiai, kurie šiomis dienomis dar įnirtingiau medžioja potencialias aukas. Bankas „Luminor“ palijasi patarimais, kaip atpažinti sukčius.
Nuotrauka
a
Tauragės Literatų Klubas Žingsniai feisbuko nuotrauka
Įkelta:
2021-11-24
Sniego paklode užklotas antradienis poetiškiau pasibaigti ir negalėjo. Lapkričio 23-osios vakarą minėdami veiklos 25-uosius metus literatų klubo „Žingsniai“ nariai Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės bibliotekoje pristatė savo parodą. Klubo narių prisiminimai, įdainuotos poezijos skambesiai bei džiugūs sveikinimai nepaliko abejonių, jog Tauragė – rašytojų kraštas.   
Nuotrauka
a
. Tauragės šeimos gerovės centro feisbuko nuotrauka
Įkelta:
2021-11-22
VšĮ „Saugi pradžia“ jau dvyliktus metus vykdo socialinį projektą „Kalėdinės vaikų svajonės“. Tai projektas, kurio metu vaikai iš globos namų, vaikų dienos centrų, piešia tapo, siuva, klijuoja ir kitaip dekoruoja atvirukus. Tauragės šeimos gerovės centras taip pat dalyvauja šiame projekte.
Nuotrauka
a
Freepik.com nuotrauka
Įkelta:
2021-11-22
Lietuvoje startavo pagalbos programa vaikams ir jaunuoliams, kurių elgesys ryškiai skiriasi nuo įprastų amžiaus, kultūros ir etinių normų, yra socialiai nepriimtinas. Šiuo metu pagalba teikiama Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos regionų gyventojams. Pagalba teikiama terapijos forma ir yra orientuota į visą šeimą, kitus jaunam žmogui artimus žmones 
Nuotrauka
a
Luko Dailidės asmeninio albumo nuotraukos
Įkelta:
2021-11-21
Šakių rajone gyvenantis 19-metis Lukas Dailidė savo sodyboje ne tik augina bites, bet ir arbūzus, o kai lieka laisvo laiko – gamina obuolių sūrį, kurį vėliau parduoda. Jį perkantys tauragiškiai stebisi, kaip vaikinui pavyksta išgauti tokį gardų skonį. Tauragės apskritį savo sugebėjimais garsinantis jaunasis bitininkas pasakojo nebaigęs mokyklos, tačiau sprendimas mesti mokslus buvo vienas geriausių, kuriuos jis galėjo priimti.
Nuotrauka
a
„Ryšiai su visuomene“ nuotrauka
Įkelta:
2021-11-18
Apie 15 proc. nėštumų nesibaigia gimdymu. Tai teorinis skaičius, nes Lietuvos statistikos duomenimis 2020 m. gimdė 24 396 moterys, o 5 570 nėštumų nutrūko dėl įvairių priežasčių. Vadinasi, 2020 m. nutrūko beveik kas penktas nėštumas – apie 18,98 proc. Beveik pusė iš 5 570 nutrūkusių nėštumų buvo nutraukti moters noru. Trečiadienį vykusioje konferencijoje medikai, teisininkai ir kitų sričių ekspertai, mokslininkai bei visuomeninių organizacijų atstovai apžvelgė probleminius pagalbos moteriai, esančiai krizinio nėštumo situacijoje, aspektus, aptarė kompleksinės pagalbos ir prevencijos paslaugų teikimą užtikrinančios sistemos poreikį ir pristatė Nacionalinės krizinio nėštumo prevencijos ir kompleksinės pagalbos sistemos koncepcijos gaires.Krizinis nėštumas – pirmiausiai žmonių santykių problema.
Nuotrauka
a
Nuotraukų koliažas
Įkelta:
2021-11-16
Kartais kūdikiai į šį pasaulį ateina anksčiau nei suplanuota. Neišnešiotukams reikia besąlygiškos medikų ir tėvelių pagalbos – jie būna maži ir bejėgiai, bet jų noras gyventi didelis. Atkreipiant dėmesį į šiuo mažylius, lapkričio 17-ąją minima Pasaulinė neišnešiotų naujagimių diena. Šią dieną pastatai daugiau nei 60 šalių yra apšviečiami purpurine spalva, kuri simbolizuoja viltį. Viltis ir tikėjimas yra tai, ko gimusiems naujagimiams ir jų tėveliams taip reikia. Neišnešioti naujagimiai yra kūdikiai, kurie gimsta 22–37 savaičių. Kuo mažesnio svorio gimsta naujagimis, tuo daugiau pagalbos jam reikia. Pasaulyje vienas iš 10 kūdikių gimsta per anksti, Lietuvoje – 6 iš 1000. Minint šią dieną siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į neišnešiotų kūdikių daugėjimo problemą, priešlaikinio gimdymo priežastis ir pavojus. „Tauragės žinioms“ pavyko pakalbinti dvi mamas, kurios teko likimo išbandymas – kovoti už savo vaikų gyvybes.
Nuotrauka
k
Carito nuotrauka
Įkelta:
2021-11-15
Esant sudėtingai situacijai šalyje bei stebint išaugusius pagalbos reikalingų žmonių skaičius „Carito“ kasmetinė pagalbos vieni kitiems iniciatyva „Gerumas mus vienija“ šiemet startavo dviem savaitėmis anksčiau. Iniciatyvos organizatoriai tikisi, kad nepaisant įtemptos padėties mūsų šalyje – žmonės norės dalintis ir aukos pagalbai vargstantiems, o tą šiemet bus galima padaryti keliais būdais. Vienas jų – įsigyti „Carito“​​​​​​​ žvakelę.
Nuotrauka
k
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ feisbuko paskyros nuotrauka
Įkelta:
2021-11-15
Tauragės krašto muziejaus feisbuko paskyroje dėkojama lankytojui, kuris muziejui padovanojo seną Požerūnų pradinės mokyklos iškabą. Iškaba ant mokyklos pastato kabėjo dar Antrojo pasaulinio karo metu.
Nuotrauka
šeima
Įvaizdinė nuotrauka
Įkelta:
2021-11-10
Vaikus lepinti malonu, ypač, kai už tai sugrįžta tyra mažylio ar santūri paauglio šypsena. Tačiau reikia žinoti, kad per daug ,,persaldintos“ meilės gali pridaryti sunkiai pataisomos žalos vaiko elgesio ir asmenybės formavimui.  Apie tai kalbamės su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos psichologe Jūrate Marcinkevičiene. 
Nuotrauka
k
G. Šiupario/lrytas nuotr.
Įkelta:
2021-11-09
Pasikeitusi mityba, sumažėjęs saulės šviesos kiekis ir vis dažniau užklumpantis nerimas – visa ši rudeninė puokštė atneša dažnesnius peršalimus ir lėtinių ligų paūmėjimą. Slengių „MediCA klinika“ šeimos gydytoja Ieva Rainienė sako, jog daugeliui šių negalavimų galima užkirsti kelią, kol pacientas dar net nepajuto pirmųjų simptomų – tereikia kartą per metus atlikti profilaktinius sveikatos patikrinimus.
Nuotrauka
k
Asociatyvi nuotrauka
Įkelta:
2021-11-09
Apie sužalotus, į gyvenvietes ar miestus užklydusius laukinius gyvūnus galima pranešti Gyvūnų globėjų asociacijai, medžioklės plotų naudotojams, skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112 arba tiesiogiai Aplinkos apsaugos departamentui telefonu (8 5) 273 2995, – praneša Tauragės rajono savivaldybė.
Nuotrauka
k
Asociatyvi nuotrauka
Įkelta:
2021-11-08
Šaltuoju metų laiku organizmui tenka kovoti su aplink siaučiančiomis ligomis. „Eurovaistinės“ vaistininkai primena, kad šiuo metu labai svarbu skirti dėmesio savo imuninei sistemai ir to verčiau neatidėlioti, o paversti savo kasdienybės dalimi.
Nuotrauka
Freepik nuotrauka
Įkelta:
2021-11-07
​​​​​​​Į Lietuvą atvykęs užsienietis išties galėtų nustebti tokiais mums įprastais ir neatsiejamais desertais kaip skruzdėlynas, šakotis, žagarėliai ar Kuršėnų vyniotinis. Taip ir mūsų šalies gyventojams dar gali atvipti žandikaulis pasižvalgius į kitų valstybių etnines virtuves. Tad lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ atstovai siūlo leistis nustebinamiems, užmesti akį į pasaulio desertų lentynas ir gal net pasisemti idėjų savo virtuvei.
Nuotrauka
_Paveikslėlis iš Pexels.jpg
Įkelta:
2021-11-06
Įkvėpimą žadinę savo ryškia spalva jie dažnai vaizduoti senovės italų paveiksluose, o ypatingą šių vaisių skonį bei aromatą vertinę monarchai skirdavo delikatesui išskirtinę vietą ant savo stalų. Tokia turtinga yra svarainių istorija, skaičiuojanti jau daugiau nei 4 tūkst. metų. Šie vaisiai plačiai panaudojami ir lietuvių virtuvėse – verdant uogienes, kepant pyragus ar gaminant košes. Tačiau lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ maisto ekspertai sako: yra ir originalesnių šio delikateso kulinarinių idėjų. Pastarąsias jie ir kviečia išbandyti.
Nuotrauka
Jovitos Verpečinskienės nuotrauka
Įkelta:
2021-11-05
​​​​​​​Automobilių orientacinis žaidimas „Šturmas“ plečiasi ir šiemet vyksta jau 15-oje Lietuvos miestų, tarp jų ir Tauragėje. Organizatorių teigimu, kasmet jį išbando apie 15 tūkst. lietuvių. Tai puiki proga paįvairinti tamsius rudens vakarus, o pandemijos metu tai viena iš nedaugelio pramogų, kurias galima patirti saugiai.