Ar neįsižeistumėte, jei kas jus pavadintų varlių karaliene arba karaliumi? Varles – žinoma, ne tikras, o skulptūrėles, figūrėles, paveikslus ir kitus su jomis susijusius eksponatus kolekcionuojantys – tikrai ne. Jiems varlės – gražios ir mielos. O kolekcininkų Lietuvoje nemažai, ir prieš 10 metų jie susibūrė į asociaciją. Dvi aktyvios jos narės – tauragiškės Birutė Kuzminskienė ir šių eilučių autorė.
Asociacijoje – 23 nariai
Kolekcionuojančių varles asociacija (KVA) šiemet atšventė gyvavimo 10-metį. Rimta, juridinį statusą, prezidentą, savo el. svetainę ir sąskaitą turinti organizacija. Jos centras – Lukšiuose (Šakių r.), kur gyvena prezidentė Reda Pečiulienė-Šilingė. Jos varlių kolekcija, kurioje per 5 tūkst. eksponatų, – didžiausia Lietuvoje, įregistruota Lietuvos rekordų knygoje. Šiuo metu asociacija jungia 23 narius iš įvairių Lietuvos vietų.
Kolekcionieriai – tai truputį „pakvaišę“ žmonės. Kai kuriems tai tik hobis, o kitiems – gyvenimo būdas. Tokių yra ir KVA asociacijoje. Pasinėrę į varlių pasaulį, jie gyvena ieškodami naujų eksponatų, naujos veiklos, naujų bendraminčių. Vieni organizuoja kolekcijų parodas, kiti savo rankomis kuria vis naujus suvenyrus, treti – šiaip domisi varlių gyvenimu ir kaupia eksponatus.
„Varlės“ sušokavo į Lekėčius
10-asis gimtadienis, organizuotas nuo balandžio mėnesio, per vargus ir karantino trukdžius, pagaliau įvyko. Į prabangią, gražiame gamtos kampelyje šalia Lekėčių (Šakių r.) įsikūrusią vilą „Laurynė“ sušokavo „varlės“ iš visos Lietuvos.
Buvo pranešta, kad į teritoriją bus įleidžiamos tik tos mašinos, kurios pasipuošusios asociacijos vėliava. Visi automobiliai buvo su vėliavomis – „varlės“ pavyzdingos. Pasiilgusios bendravimo, jos nuoširdžiai džiaugėsi, plepėjo, grožėjosi savo „varliškos“ medžiagos suknelėmis, kurias siūdinosi šiai progai. Salės puošmena – „varliški“ balionai ir stalas, skirtas labiausiai dešimtmečio vertoms varlėms eksponuoti. Labai šaunus muzikantas, prijaučiantis „žaliosioms“, papildė kvaksėjimą gražiomis melodijomis.
Vyriausias „varlinas“ Elmundas davė startą, ir puota prasidėjo. Visi dalijosi prisiminimais apie savo kelią į asociaciją, smagiausius ir įsimintiniausius nuotykius susitikimuose su bendraminčiais. Už kiekvieną pasakojimą – dovana (koks gimtadienis be dovanų?). Alytiškė Aušra skaitė savo kūrybos eiles apie linksmus „varlyčių“ gyvenimo momentus, sveikino visą „varlišką“ bendruomenę jubiliejaus proga. Jubiliatų pasveikinti atvyko garbingas svečias – Lukšių miestelio seniūnas Vytautas Andziulevičius, prijaučiantis varlėms. Taip pat su dovanomis.
Koks vakaras be staigmenų? O staigmena smagi – pasveikinti asociaciją 10-mečio proga atvyko viena pirmųjų jos narių Ingrida Maknevičienė, dėl asmeninių priežasčių palikusi asociaciją, bet vis dar prijaučianti jai. Pavykusia staigmena džiaugėsi ir ji, ir visi nustebinti svečiai. Vienas KVA narių Algimantas Juozas yra puikus dailininkas. Jis nupiešė padėką su daug varlių, atspausdino ir padovanojo kiekvienam nariui, užrašęs vardą ranka.
„Žaliasis protas“
Vakaro „vinis“ – intelektinis žaidimas varliška tematika „Žaliasis protas“. Žaidimas vyko trimis etapais, „varlės“ labai stropiai atsakinėjo į klausimus. Vienos krito po pirmojo, kitos – po antrojo etapo ir, kaip visuose žaidimuose, laimėjo vienas žaidėjas. Alytiškė Jurgita laimėjo ir gavo specialų nugalėtojo prizą – stiklinę varlę. Visą vakarą ekrane sukosi nuotraukos iš asociacijos narių „susišokavimų“ įvairiomis progomis, skirtingais metų laikais. Daug emocijų kėlė smagūs prisiminimai. Šoko, dainavo „varlytės“, kol pavargo kojytės.
Ryto metą papusryčiavusios „varlės“ ėmėsi rimto darbo – vyko ataskaitinis-rinkiminis susirinkimas. Aptarė praėjusių metų veiklą, numatė gaires ateičiai, suplanavo kitus susitikimus, beje, rugsėjo mėnesį „varlytės“ kvaksės Tauragėje. Nors ir spardėsi, bet prezidentė Reda vienbalsiai buvo išrinkta kitai kadencijai. KVA veikla be Redos neįsivaizduojama, ji – varomoji jėga.
Kolekcininkės stažas – 15 metų
Asociacijos prezidentė Reda Pečiulienė-Šilingė varles kolekcionuoja jau 15 metų.
– Kai, jau turėdama 600 varlyčių, surengiau pirmąją parodą Lukšių miestelyje ir per spaudą žinia pasklido po visą rajoną, greitai atsirado bendraminčių, kurie taip pat kolekcionuoja varlytes. Supratau, kad ne aš viena esu tokia lengvai kvaištelėjusi dėl varlių, tad nutariau suorganizuoti ir susitikimą su bendraminčiais. Ir 2009 m. rugpjūčio 9 dieną įvyko pirmasis „varlių karalienių“ susitikimas, kuriame dalyvavo 9 karalienės, – pasakoja ji.
Po to gretos didėjo, nes spauda daro savo. Žinia pasklido po visą Lietuvą, pasiekė ir Vilnių.
– O tada, pro šalį važiuodamas į seminarą, Elmundas Žalys irgi panoro su manimi susipažinti, nes jis, pasirodo, irgi kolekcionuoja varlytes. Kai atsirado tarp mūsų vyriškis, tai ir tvarką tuoj padarė. Sako, reikia kurti asociaciją, kiek čia mes galim būti nežinomi, – juokiasi ji. – Ir 2011 m. kovo 25-ąją buvo įregistruota ,,Kolekcionuojančių varles asociacija“, kurios trumpinys iš žodžių pirmųjų raidžių – KVA. Nuo pat pirmųjų dienų asociacijai ir vadovauju.
O 2011 m. balandžio 9 -ąją įvyko stojamasis susirinkimas – oficialiais ,KVA asociacijos nariais tapo 13 žmonių. Šiandien asociacijoje jau 23 nariai.
Kolekcijos pradžia – sūnaus dovana
Tauragiškė varlių kolekcininkė Birutė Kuzminskienė pasakoja varlių nebijojusi net vaikystėje:
– Varles mėgstu, jomis džiaugiuosi nuo mažumės. Vaikystėje kiemo prūde jų buvo labai daug, nors šalia ir gandrai perėdavo. Gaudydavau jas rieškučiomis, dėdavau į tokią didelę vonią, vadinamą balėja, o vakare nešdavau atgal į prūdą. Po kažkiek metų sūnus Armandas netyčia padovanojo gražią stilizuotą varlės skulptūrėlę. O dar vėliau per radiją išgirdau apie Zyplių dvare atidarytą varlių parodą. Nuo tada jau neturėjau ramybės, kol jos neaplankiau. Įsirašiau į KVA asociaciją, ir nuo tada pradėjo varlės plaukti į namus. Šiuo metu jų jau 500, keletas pirktos iš aukciono bendramintės Romos dėka.
Kolekcijoje – „tik“ 162 varlytės
Aš, šių eilučių autorė, su varlėmis draugavau jau vaikystėje, bet kad tapsiu jų kolekcioniere, tada negalvojau. Pirmąją varlę – sodo dekoraciją parvežė vyras Kęstutis iš Slovakijos kalnų, bet ir tada neatėjo mintis apie kolekciją. Kai iš pasąmonės išplaukė noras turėti varlių kolekciją, namie jau buvo keletas. Visiems pasakiau: kolekcionuosiu varles. Labai „kreivai“ artimieji į tai pažiūrėjo, bet pradėjo varles dovanoti gimtadienio proga, vežti lauktuves iš kelionių. Apie asociaciją nieko nebuvau girdėjusi. Kartą susitikom su Birute Kuzminskiene, paplepėjom apie šį bei tą, ir ji pastebėjo ant mano kaklo kabantį sidabrinį pakabutį su varlės atvaizdu. „Gal kolekcionuoji varles?“ – paklausė ji. Sakau – taip, turiu keliasdešimt. Tada ji papasakojo apie KVA ir pasiūlė dalyvauti jos veikloje. Aš, žinoma, sutikau, ir pirmojo susitikimo su „varlių“ bendruomene metu įstojau į asociaciją. Ačiū jai už suteiktą informaciją ir įtraukimą į šią avantiūrą. Mano kolekcija nedidelė, tik 162 varlytės, bet, pasitaikius progai, ją papildau nauju eksponatu.
Varlės – mūsų visų gyvenimo dalis. Būtų liūdna, jei negirdėtume jų kurkimo, kai būname gamtoje, prie tvenkinio ar ežero. Ką darytų gandrai? Kas mažintų mašalų populiaciją? Jos reikalingos visiems. Saugokime ir globokime varlytes. Kva...