3 pamokos apie stiklą, kurias verta išmokti Žemės dieną
Įkelta:
2021-04-22
Nuotrauka
stiklas
Aprašymas

USAD nuotrauka

,
Nuotrauka
stiklas
Aprašymas

USAD nuotrauka

,
Nuotrauka
stiklas
Aprašymas

USAD nuotrauka

Balandžio 22-ąją minint Žemės dieną Lietuvoje ir pasaulyje siekiama atkreipti žmonių dėmesį į elgesio bei įpročių poveikį aplinkai. VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) praktika rodo, kad net ir maži kasdieniai sprendimai gali nulemti didelius pokyčius mūsų visuomenėje. Todėl šią dieną verta įsidėmėti tris pamokas, kurios padės gyventi švariau ir tvariau.

„Apstu pavyzdžių, kai aplaidžiai gamtoje numesta stiklo pakuotė ar krūva pažirusių duženų sukelia didelę žalą – sužaloja gyvūnus ar net sukelia miško gaisrą. Todėl geriausias sprendimas – visada grąžinti tuščias užstato pakuotes į taromatus ir kitas surinkimo vietas. Taip apsaugosime gamtą ir gyvensime tvariau“, – pabrėžia USAD vadovas Gintaras Varnas. 

Stiklą žmonės mokėjo gaminti jau prieš maždaug 5500 metų – šios medžiagos liekanų randama Egipto ir buvusios Mesopotamijos teritorijose. Apskritai, stiklo gaminiai gali pergyventi ištisas civilizacijas – šiandien neatsakingai numestas butelis gamtoje visiškai suirs tik per milijoną metų. Tad Žemės dieną organizacija USAD siūlo atkreipti dėmesį į tris svarbias pamokas, kurias atskleidžia paprasčiausi stiklo buteliai.

1. Stiklą galima perdirbti begalę kartų

Vien Lietuvoje gėrimų gamintojai ir importuotojai į rinką kasmet išleidžia milijonus vienkartinių pakuočių. Jas galima perdirbti ir paversti naujais gaminiais. „Užstato sistemoje dalyvaujančios stiklo pakuotės yra pavyzdys, kaip tuščia panaudota tara pavirsta vertinga žaliava, kuri gali būti perdirbama begalę kartų, tačiau stiklo kokybė dėl to nesuprastėja“, – pastebi USAD vadovas Gintaras Varnas.

Jau penkerius metus Lietuvoje veikianti užstato sistema surenka apie 91 proc. visų į rinką išleidžiamų pakuočių, pažymėtų užstato ženklu. Grąžindami pakuotes į taromatus ir kitas surinkimo vietas gyventojai atgauna užstatą – pernai į jų pinigines sugrįžo per 61,2 mln. eurų suma.

USAD duomenimis, gyventojai Lietuvoje sėkmingiausiai grąžina užstatines PET plastiko ir aliuminio pakuotes – atitinkamai 92 ir 91 procentą. O 85 proc. siekiantis stiklo pakuočių grąžinimas atsilieka nuo Aplinkos ministerijos iškeltos užduoties. „Stiklo pakuotės sunkios, jos dūžta, galbūt todėl gyventojai grąžina mažesnę jų dalį, lyginant su užstato sistemoje dalyvaujančiomis PET plastiko ar metalo pakuotėmis“, – svarsto USAD vadovas G. Varnas.

Visos stiklo pakuočių atliekos iš USAD Skaičiavimo centro Vilniuje keliauja pas perdirbėjus – bendroves „Kauno stiklas“ ir „Panevėžio stiklas“. Lietuvos fabrikuose duženos išvalomos modernia įranga, sutrupinamos, patikrinamos ir galiausiai atsiduria gamybos įrengimuose ir krosnyse, kur stiklas lydomas maždaug 1500 laipsnių temperatūroje. Taip stiklo pakuočių atliekos vėl virsta naujais buteliais. USAD duomenimis, iš viso pernai grąžintų stiklinių užstato pakuočių svoris siekė per 9251 toną.

Nuotrauka
stiklas

2. Stiklas gali išsaugoti

Gėrimų gamintojai stiklą savo pakuotėms renkasi dėl ypatingo šios medžiagos atsparumo aplinkos poveikiui. Jūros dugne ar senovės gyvenviečių žemėse archeologų randami seni, bet gerai išsilaikę buteliai su gėrimais smalsuolius verčia spėlioti, koks galėtų būti tų gėrimų skonis, ar produktai galėtų būti tinkami vartoti.

Istorija rodo, kad tokie radiniai bemat virsta muziejine vertybe arba aukciono brangenybe. Pavyzdžiui, prieš dešimt metų aukcione Suomijoje vienas butelis šampano parduotas už 30 tūkst. eurų. Baltijos jūros dugne rastam gėrimo buteliui buvo bemaž 200 metų.

Kokybiškas stiklas, pakankamai žema bei nekintanti vandens temperatūra ir jūros dugno tamsa beveik porą šimtmečių saugojo 168 butelių Prancūzijoje pagaminto gėrimo. Baltijos jūroje, prie Suomijos krantų, paskendusio laivo nuolaužose rasti buteliai buvo be etikečių, tačiau mokslininkai sugebėjo tiksliai nustatyti gėrimo gamintoją. Tyrėjai iš Prancūzijos taip pat pastebėjo, kad cukraus koncentracija gėrime yra kelis kartus didesnė negu dabar gaminamo šampano. Vis dėlto ekspertai iš iki šiol gyvuojančios įmonės, kuri kadaise pagamino minėtą gėrimą, atliko ekspertizę, ilgai diskutavo ir 2018 metais pareiškė, kad produktas yra netinkamas vartojimui.

Tuo tarpu, ar tinkamas vartoti seniausias pasaulyje vynas, niekam net diskusijų nekilo. Vokietijoje romėnų didiko kape 1867 metais rastam buteliui su vynu dabar yra apie 1700 metų. Pažvelgus į butelį net ir ne ekspertui aišku, kad jo turinys negalėtų atsidurti taurėje. Mokslininkų teigimu, skystis nebūtų nuodingas, bet jo skonis būtų bjaurus ir atgrasus.

Šis Špajerio vynu vadinamas radinys yra eksponuojamas Pfalco istorijos muziejuje Vokietijoje. Apie trečdalį butelio tūrio užima alyvuogių aliejus, kurio Romos laikais buvo įpilama į gėrimo tarą, kad vyno nepaveiktų oras. Butelio kakliukas užsandarintas vašku. Pažymėtina, kad pats gėrimo butelis atskleidžia senovėje gyvenusių stiklapūčių meistrystę. Jis primena amforą, nes turi dvi delfino formos ąseles. Manoma, kad butelis kartu su mirusiu didiku buvo palaidoti maždaug 325–350 metais pagal to meto Romos imperijos tradicijas.

Istorija rodo, kad stiklo pakuotės jau tūkstančius metų yra Europos civilizacijos dalis. Tačiau netrūksta pavyzdžių, kad su stiklo atliekomis dar ne visi piliečiai moka elgtis civilizuotai.

Nuotrauka
stiklas

3. Stiklas gali sunaikinti ištisą mišką

Šiandien gamtoje dažniausiai randami buteliai – paprasčiausios panaudotos gėrimų pakuotės. Ir labiausiai jos domina ne mokslininkus, o įvairius gyvūnus – vabalus, skruzdes, vorus ir net smulkius graužikus. Gamtininkai įspėja, kad neretai tuščias butelis su gėrimo likučiais gyvūnams tampa mirtinais spąstais – įsiropštę vidun jie niekaip negali ištrūkti į laisvę ir žūva.

Negana to, duženos vasarą gali tapti miško gaisrų priežastimi – į vieną tašką per stiklo šukę susilieję saulės spinduliai įžiebia liepsną, kuri ima nenumaldomai naikinti augalus ir gyvūnus.

Ne veltui parkų prižiūrėtojai Lietuvoje ragina lankytojus visas atliekas po iškylų gamtoje tiesiog surinkti į maišus ir išsivežti namo, o ne palikti poilsiavietėse ar parkų šiukšliadėžėse.

Be to, stiklo šukės neretai sužeidžia ir pačius poilsiautojus. Ypač didelį pavojų susižaloti kelia upių ir ežerų vandenyje gulinčios aštrios duženos – kiekvieną vasarą pasitaiko atvejų, kai nukenčia besimaudantys vaikai ir suaugusieji.

Dėl to gamtą mylintys ir saugantys žmonės liūdnai juokauja, kad pamiškėse, prie upių ir ežerų ar pakelėse išmesti stiklo buteliai archeologams ateityje nekurstys intrigų kaip senovės Egipto ar Romos imperijos radiniai. Kalnai duženų liudys apie šių dienų žmogaus aplinkai sukeltą žalą.

Siekiant išvengti liūdnos istorijos, aplinkosaugininkai ragina visuomenę elgtis sąmoningai, efektyviau naudotis atliekų rūšiavimo infrastruktūra ir užstato sistema, kuri Lietuvoje per penkerius metus tapo pažangia praktika – USAD administruojama sistema kasmet domisi specialistai iš įvairių pasaulio valstybių.

Nuotrauka
Autorės nuotrauka
Įkelta:
prieš 1 valanda
Štai ir vasara.  Aiškiai matomi sezoniniai pasikeitimai gamtoje. Po pavasarinės paukščių gausos dabar atrodo, kad jų skaičius sumažėjo. Iš dalies taip ir yra, nes gausūs migruojančių paukščių, neperinčių Lietuvoje, būriai praskrido pro Lietuvą ir nukeliavo toliau, į savo tolimas perimvietes. Pasilikusių, perinčių mūsų krašte paukščių būreliai subiro ir todėl irgi ne taip krenta į akis.
Nuotrauka
pagr
Pagramančio regioninio parko nuotraukos
Įkelta:
prieš 21 valanda
Šiomis dienomis žodis „pasas“ mums dažniausiai asocijuojasi su pandemijos metu atsiveriančiomis galimybės, tačiau nuo praėjusių metų Lietuvoje „galioja“ ir visai kitas – Saugomų teritorijų pasas. Šis pasas nieko neįpareigoja, o kviečia aplankyti visus Lietuvos nacionalinius ir regioninius parkus bei už tai gauti puikias dovanas. O Pagramančio regioninis parkas vasaros sezono metu lankytojus priims ir šeštadieniais. 
Nuotrauka
lioran
Robertas Liorančas© DELFI / Domanto Pipo nuotrauka
Įkelta:
prieš 1 dieną
„Aš sau pasidariau darbo vietą, susikūriau ją, kad galėčiau grįžti“, – atvirai ir be užuolankų apie savo prieš penketą metų pradėtą verslą Lietuvoje ir grįžimą iš Norvegijos sako Robertas Liorančas. Šiandien Tauragėje ir Klaipėdoje vyras turi išskirtinės mėsos parduotuves, organizuoja grilio vakarėlius ir sako turintis daug užsakymų, nors, kaip teigia, verslo pradžia toli gražu lengva jam nebuvusi. „Jau norėjau užkalti langus“, – prisipažįsta jis. 
Nuotrauka
Kultūros paveldo tarnybos nuotrauka
Įkelta:
2021-06-10
Tauragės kultūros centro kultūros paveldo tarnybos specialistės teikė paraišką Tauragės rajono savivaldybės Jaunimo užimtumo ir verslo skatinimo programos finansavimui gauti. Konkursui teiktoje paraiškoje „Trys dienos su kultūros paveldu“ buvo akcentuojama pažintis su Tauragės krašto istorija, kultūros paveldo objektais.
Nuotrauka
bulvės
Įkelta:
2021-06-09
Pirmojo ilgai laukto lietuviško derliaus bulvės jau atkeliavo į parduotuves. Pirkėjai itin laukia šviežių vietinių ūkininkų užaugintų bulvių ir vos pasirodžiusios lentynose jos atsiduria kasdieniuose krepšeliuose. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad lietuviška bulvių kilmė pirkėjams yra tarsi šviežumo ir aukščiausios kokybės garantas.
Nuotrauka
vaikas
Įkelta:
2021-06-09
Vasara – pats laukiamiausias ir mėgstamiausias vaikų metų laikas, kurį net ir būdami suaugę, dažniausiai prisimename kaip patį nerūpestingiausią. Maudynės vandens telkiniuose, smagūs žaidimai su draugais kieme, stovyklos, nauji potyriai ir nuotykiai – taip bėga daugelio vaikystė. Be viso šio, kupino vasaros pramogų laiko, neturėtume užmiršti, kad dėl nepriežiūros, nesaugios aplinkos, patirties stokos, nepamokyti vengti pavojų ar lydimi vaikiško smalsumo vaikai susiduria su skaudžiomis nelaimėmis, patiria įvairių traumų. Tai tik kelios skaudžios patirtys ne tik vaikams, bet ir jų tėvams, vaikus gelbėjantiems medikams, kurie kartu su vaiko teisių gynėjais kaskart primena, kad vaikus reikia saugoti, jiems nuolat priminti apie tykančius pavojus. Net kelių minučių suaugusiojo nusisukimas nuo vaiko gali baigtis tragiškai. 
Nuotrauka
Mindaugo Kavaliausko
Įkelta:
2021-06-08
Ar gali profesionalus menas išeiti už muziejaus galerijų, ekspozicijų sienų, įžengti į miestiečių gyvenimą, įsikurti kasdieniškoje aplinkoje – parke, gatvėje, aikštėje, asmeniniame ausinuke? Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ kūrybinė komanda sako: neabejotinai taip!
Nuotrauka
miesto šventė
Įkelta:
2021-06-04
Prasidėjus pirmajai miesto šventės „Tauragei 514“ dienai miestas prisipildė šurmulio. Kai kas dar puošia Bažnyčių gatvę Tauro ragais, ryte Atgimimo aikštėje krykštavo vaikai, Pilies kiemelyje rodytas spektaklis „Batuotas katinas“, prie B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos pristatyta paroda. Antroje dienos pusėje pramogos  persikels prie Kultūros rūmų, pilies bei į Kartų parką.
Nuotrauka
bib
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2021-06-02
Spalvotoji vasara ir nuotykingas „Vasaros su knyga“ skaitymo iššūkis – jau čia. Šiais metais jis skelbia, kad „Knyga – vasaros desertas!“. Akcijos šūkis šįkart kviečia atrasti, kad knyga, kaip ir desertas, suteikia saldumo, naujų spalvų, atgaivina mintis ir veda į nuotykį. Pandemijos akivaizdoje daugelis jau įsitikino, kad knygų skaitymas – viena turiningiausių ir labiausiai atpalaiduojančių veiklų. O jei to nepatyrėte, būtinai priimkite skaitymo iššūkį! Juolab kad šįkart akcija sulaukė svaraus rėmėjų pastiprinimo – bus įteikta 14 pagrindinių prizų, be prizo neliks nė vienas, įveikęs skaitymo užduotis.
Nuotrauka
rūkymas
Įkelta:
2021-05-31
Šiandien minima Pasaulinė diena be tabako. Tauragės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras dalijasi naudinga informacija nusprendusiems mesti rūkyti. Minimos dienos devizas šiais metais – „Pasižadu mesti rūkyti“.
Nuotrauka
Kultūros centro nuotrauka
Kultūros centro nuotrauka
Įkelta:
2021-05-22
Tauragės kultūros rūmų prieigose šeštadienio popietę skambėjo muzika – čia surengta atvira Tauragės kultūros centro Lengvosios muzikos orkestro repeticija.
Nuotrauka
gamta
Įkelta:
2021-05-21
Besitęsiant karantinui, Tauragės rajono savivaldybė pristato iniciatyvą „Įsikrauk energijos“. Pavargę ir esamų ribojimų nualinti gyventojai, vidinę ramybę kviečiami atrasti gamtoje. Savivaldybė pristato 19 Tauragės rajone esančių vietų, kurios išsiskiria vaizdingu bei įkvepiančiu kraštovaizdžiu – tai piliakalniai, atodangos, pažintiniai takai ir kiti objektai, pavadinti Energijos įsikrovimo stotelėmis. Šia iniciatyva Savivaldybė siekia paskatinti žmones daugiau laiko praleisti gamtoje ir atkreipti dėmesį į emocinę sveikatą.
Nuotrauka
 J.Stacevičiaus/LRT nuotrauka
J.Stacevičiaus/LRT nuotrauka
Įkelta:
2021-05-21
​​​​​​​Praėjusią ir šią savaitę Roterdame vykusiame „Eurovizijos“ filmavime kurdama Lietuvai atstovaujančios grupės „The Roop“ įvaizdį pluša tauragiškė Glorija Gžimailaitė. Užduotis sukurti „The Roop“ eurovizinę aprangą jai patikėta antrą sykį – būtent ji grupės įvaizdžiu rūpinosi ir praėjusiais metais, kai nacionalinę „Eurovizijos“ atranką laimėjo daina „On Fire“. Nuo to laiko Glorija yra pagrindinė grupės stilistė, pasirūpinanti narių stiliumi per koncertus, fotosesijas ir įvairius renginius.
Nuotrauka
 Stovykla „Batakiai“ feisbuko nuotrauka
Įkelta:
2021-05-21
Šių metų vaikų ir jaunimo socializacijos (vasaros poilsio) programoms vykdyti savivaldybė skyrė 60 000 Eur, nors poreikis – daugiau nei dvigubai didesnis. Šią vasarą planuojamos 38 vaikų ir jaunimo socializacijos, arba vasaros poilsio stovyklos, tiesa, jos vyks tuo atveju, jeigu tokia veikla bus leidžiama.
Nuotrauka
oho
Įkelta:
2021-05-14
Keletas patarimų, kaip neprarasti atminties, išlaikyti jaunas smegenis ir aštrų protą.
Nuotrauka
LAuksargių globos namai
Įkelta:
2021-05-10
Geltoni marškinėliai, nuotaikinga apranga ir linksmi šokio judesiai – taip artėjant „Eurovizijai“ Lauksargių globos namų darbuotojai ir gyventojai išreiškia palaikymą Lietuvai konkurse atstovaujančiai grupei „The Roop“ ir prisideda prie Lietuvoje plintančiam iššūkiui „Geltoni banga“.
Nuotrauka
Spektaklio akimirka 
Įkelta:
2021-05-09
Gegužės 16 dieną, 17 valandą Tauragės kultūros centre bus galima pasiklausyti muzikinio operetės spektaklio „Išsipildžiusios svajonės istorija“. Spektaklyje skambės ištraukos iš I. Kalman, F. Leharo, J.Štrauso ir kt. operečių. Gražiausios ištraukos iš operečių pasakoja aistringą, romantišką, šviesią, šarmingą ir uždegančią istoriją apie meilę. Charizmatiškas, artistiškas vokalinis duetas „Bella Vita“, kurio nariai profesionalūs solistai Gražina Skinderytė-Kurnickienė (sopranas) ir Nacionalinio operos teatro emeritas Vytautas Kurnickas (tenoras) padovanos žiūrovams tikros meilės istoriją. Apie spektaklį pasakoja patys atlikėjai.
Nuotrauka
Simonos Valinčiūtės nuotrauka
Simonos Valinčiūtės nuotrauka
Įkelta:
2021-05-07
Šiandien 2-ąjį gimtadienį švenčianti kavos studija „ResPublica“ kol kas negali lankytojų priimti viduje, užtat kiekvieną užsukusį kavos pavaišina plikytu pyragaičiu. Audrius Cibauskas, kavos studijos savininkas, nusiteikęs pozityviai: jo planuose – ne tik didesnė terasa, kavos baro baseino patalpose atidarymas, bet ir kavos skrudinimas.
Nuotrauka
Atėnė Ravinkaitė
Įkelta:
2021-05-03
Televizijos muzikos projekte „Lietuvos balsas. Vaikai“ dalyvaujančiai Atėnei Ravinkaitei sekasi: mergina šį sekmadienį iškovojo teisę pasirodyti projekto finale.
Nuotrauka
paukščiukas
Įkelta:
2021-04-28
Trečiadienio popietę „Tauragės žinių“ žurnalistams pavyko užfiksuoti retą vaizdą – į langą beldė paukštelis. Prieš nufilmuojant jis jau buvo keletą kartų trenkęsis į lango stiklą. Apie keistą paukščio elgesį pasiteiravome ornitologų.
Nuotrauka
Asociatyvi nuotauka
Įkelta:
2021-04-25
Šiais laikais valgyti sveiką ir ekologišką maistą nebėra nei prabanga, nei mada. Kaip teigiama spaudai išplatintame pranešime, ekologiškų produktų galima rasti ne tik specializuotose parduotuvėse, bet ir daugelio prekybos centrų lentynose. Todėl, pasak Aldonos Čepulis, prekybos tinklo „Iki“ kokybės vadovės, ekologiškas maistas tampa nemažos dalies lietuvių pirkinių krepšelio dalimi. Tačiau spalvingos pakuotės su užrašais „pagaminta iš natūralių produktų“, „genetiškai nemodifikuota“ ar „ūkininkų produkcija“ ne visada reiškia, kad produktas išties yra ekologiškas. Tad kaip atskirti ir įsigyti tikrai ekologišką gaminį?
Nuotrauka
Pagramančio parko nuotrauka
Įkelta:
2021-04-24
Socialinė platforma „We love Lithuania“, pristatanti Lietuvą realiu laiku, publikuodama gausią ir išsamią vaizdinę medžiagą apie įvairias Lietuvos vietas ir iniciatyvas, pristato ir Tauragės rajono Pagramančio kraštą. Jei dar kažko nežinojote, neaplankėte, pabėgę nuo kasdienių darbų atraskite savo krašto lobius, pasimėgaukite gamtos grožiu ir tapkite ne tik stebėtojais, bet ir siūlomų edukacijų dalyviais.