Istorijų opera „Klaipėda“: legenda apie Mažosios ir Didžiosios Lietuvos suvienijimą bus papasakota Šilutėje ir Tauragėje
Įkelta:
2024-02-01
Nuotrauka
teatras
Nuotraukos autorius:
Martyno Aleksos nuotrauka

Vienas naujausių Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro spektaklių – mažasis spektaklis istorijų opera „Klaipėda“ išvyksta publikos labai lauktų gastrolių: kovo 7 d. 18 val. jūs laukiami Tauragės kultūros centre, o kovo 10 d.17 val. - Šilutės kultūros ir pramogų centre.

Didžiulių ovacijų vasarą sulaukusi istorijų opera „Klaipėda“, skirta Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui paminėti. KVMT užsakymu ją sukūrė net keturi Klaipėdos kompozitoriai – Loreta Narvilaitė, Vladimiras Konstantinovas, Kristijonas Lučinskas ir Donatas Bielkauskas. Libretą operai parašė Arvydas Juozaitis. Spektaklio muzikos vadovas ir dirigentas Tomas Ambrozaitis, režisierius Gytis Padegimas, scenografė ir kostiumų dailininkė Birutė Ukrinaitė, choreografė Aušra Krasauskaitė. Operos dramaturgijos centrinės ašys – Klaipėdos krašto istoriją apibūdinančias sąvokos – Žmogus, Tikėjimas, Kalba. Šiandien, neramaus pasaulio kontekste, šios tiesos kaip niekad yra svarbios.

Lyg legenda

III-iasis Tarptautinis Klaipėdos festivalis Pauliaus Lindenau elinge vasarą pristatęs istorijų operą „Klaipėda“, dedikuotą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui, tarsi dar kartą meno kalba Mažąją Lietuvą prijungė prie Didžiosios. Daugiau nei du metus šią išskirtinę premjerą ruošęs Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras sulaukė daugybės palankių publikos atsiliepimų. Elingo mastelių nepavyks sutalpinti į įprastą sceną, tad gastrolių vyksta mažesnė spektaklio versija.

Istorijų operos „Klaipėda“ režisierius G. Padegimas sako, kad šiuo pastatymu į Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos įvykius norėjęs pažvelgti tarsi į legendą. „Ne tai, kad norėtume atkurti istorinius veikėjus, tikslias datas... Istorijų opera „Klaipėda“ taiko ne į istorinių įvykių atkartojimą, bet į legendos pristatymą. Man labai graži pirmoji istorijų operos „Klaipėda“ libreto autoriaus Arvydo Juozaičio remarka: „Per rūką matosi Klaipėdos bažnyčių smailės“. Ir mes, istorijų operos kūrėjai, praėjus šimtmečiui šią istoriją matome tarsi per rūką“, – tikina G. Padegimas.

 A. Juozaičio žvilgsnis į istorinį įvykį

Libretas istorijų operai „Klaipėda“ – nebe pirmas A. Juozaičio kaip dramaturgo prisilietimas prie Klaipėdos krašto istorijos. 2015 m.  jis parašė pjesę „Karalienė Luizė“, kurią Klaipėdos dramos teatre pastatė tas pats G. Padegimas, kuris Klaipėdos elinge ėmėsi statyti ir naująją istorijų operą. Tame pačiame spektaklyje jam talkino ir scenografė bei kostiumų dailininkė B. Ukrinaitė. Įdomus sutapimas! Metais vėliau A. Juozaitis parašė miesto epą „Klaipėda – Mėmelio paslaptis“, dar vėliau istorinę dramą apie Imanuelį Kantą. A. Juozaitis operos librete pasakoja apie XX a. pradžios įvykius ir Mažosios Lietuvos asmenybes, kurių pastangomis Klaipėdos kraštas prijungtas prie Didžiosios Lietuvos po bene penkių šimtų metų buvimo Kryžiuočių ordino ir Prūsijos valdžioje.

Šišioniškai prabils šilutiškė

Vienas ryškiausių istorijų operoje „Klaipėda“ – buvęs knygnešys, žvalgybininkas Jonas Polovinskas-Budrys. Šio vaidmens atlikėjas Valdas Kazlauskas. Labai svarbų Lietuvos Respublikos ministro pirmininko Ernesto Galvanausko vaidmenį atlieka solistas Aurimas Raulinavičius. „Klaipėda“ sujungia visą būrį ryškių šalies istorijos asmenybių: evangelikų kunigą Vilių Gaigalaitį – solistas Šarūnas Juškevičius, Klaipėdos sukilimo politinis vadovą Erdmoną Simonaitį – solistas Šarūnas Šapalas, spaustuvininką Martyną Jankų – solistas Mindaugas Rojus, M. Jankaus dukrą Elzę – solistė Rosana Štemanetian, Katrę – solistė Judita Butkytė, jaunąją rašytoją Ėvę Simonait (Ieva Simonaitytė) – solistė Ernesta Stankutė, jos mamą Ėtmę Simonait – solistė Rita Petrauskaitė, Vydūną -  Martynas Stankevičius, Šaulių sąjungos pirmininką Vincą Krėvę-Mickevičių – solistas Kęstutis Nevulis, vienas iš sukilimo vadų Miką Bajorą – solistas Virginijus Pupšys, Darių Steponą – Gytis Šimelionis, Adjutantą – Evert Sooster. Labai įdomus personažas Mėmelio prefektas Gabrielis Žanas Petisnė – partiją atlieka jaunas ir labai perspektyvus solistas Giedrius Gečys, Petisnė moteris, kuriai Klaipėda lyg pasaulio užkampis – solistė Beata Ignatavičiūtė. „Daug ryškių, įdomių solistų nedideliuose vaidmenyse ar net epizoduose, nes prie sukilimo prisidėjo daug istorinių asmenybių. Veikiausiai toks buvo libreto autoriaus Arvydo Juozaičio sumanymas – pristatyti plačią asmenybių panoramą nesusitelkiant ties vienu, nes kone kiekvienas iš šių veikėjų vertas atskiro romano ar operos“, – sako režisierius G. Padegimas.

Beje, istorijų operoje „Klaipėda“ šalia istorinių asmenybių pasirodo lyg „vietos dvasių“ įsikūnijimai, kaip, pavyzdžiui, atgimsta skulptūra Taravos Anikė – Yuliia Kovalenko, šišioniškių tarmę mokanti šilutiškė Vaida Galinskienė tampa Šišioniškių dvasia.

Istorijų operos finaline nuskamba rašytojos Ėvės Simonait (Ievos Simonaitytės) žodžiai „Mes esame viena tauta, viena žemė, viena Lietuva!“, kurie užrašyti ir ant Klaipėdoje stovinčio paminklo vieningai Lietuvai „Arka“ (skulptorius Arūnas Sakalauskas, 2003). Operos finalas – tarsi bendras istorinių asmenybių pagarbinimas ir šalies vienybės, kuri šiuo metu ypač svarbi, pripažinimas.

Istorijų opera „Klaipėda“ kovo 7 d. 18 val. pristatoma Tauragės kultūros centre, o kovo 10 d.17 val. - Šilutės kultūros ir pramogų centre. Kviečiame kartu išgyventi svarbaus istorinio momento jaudulį!

KVMT inf.

Nuotrauka
dainų
Tauragės kultūros centro nuotraukos
Įkelta:
prieš 11 minučių
Dar 2023-iųjų gruodį prasidėjęs Dainų šventės žygis per Lietuvą aplankė dešimt savivaldybių – Kretingą, Vievį, Pasvalį, Lazdijus, Jonavą, Marijampolę, Anykščius, Nemenčinę, Mažeikius ir Plungę.
Nuotrauka
biblioteka
B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos nuotrauka
Įkelta:
2024-04-12
Ketvirtadienio vakarą B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje pristatyta 9-oji Evos Tombak knyga „Popietės laikas: mitai ir tiesa apie senėjimą“.
Nuotrauka
salemonas
B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos nuotraukos
Įkelta:
2024-04-10
Antradienio  vakarą Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje rinkosi tauragiškiai, kurie nekantravo susitikti su Lietuvoje gerai žinomu rašytoju, aplinkosaugininku, fotografu, gamtininku, radijo laidų vedėju, daugybės premijų laureatu, jau beveik 100 knygų autoriumi – Selemonu Paltanavičiumi.
Nuotrauka
proda
Įkelta:
2024-04-03
Balandžio 4 d., ketvirtadienį, 17 val. Tauragės krašto muziejus „Santaka“ Fotografijos galerijoje, atidaroma vilniečio fotografo Levo Žiriakovo analoginės fotografijos paroda „Kūrėjai“. Ekspozicijoje – Lietuvos ir užsienio menininkų portretai, užfiksuoti 1994–2023 metais. Paroda veiks iki 05.24 d. Organizatorius – Tauragės krašto muziejus „Santaka“.
Nuotrauka
pijus
Įkelta:
2024-03-29
Ketvirtadienį į Tauragės Viešąją biblioteką skubėjo repo mylėtojai. Čia lankėsi Pijus Opera – jaunosios kartos repo atlikėjas, vienas žymiausių repo improvizacijos puoselėtojų Lietuvoje. Atlikėjas, kuris drąsiai maišo poeziją su naujovišku skambesiu, daug dėmesio skiria žodžiui, bet nemažiau ir geram vakarėliui. Pradėjęs nuo repo kovų, per trumpą laiką užaugo iki įsirašymo į Lietuvos rekordų knygą. 2023 metais jis pateko į Lietuvos istoriją
Nuotrauka
6okiai
Įkelta:
2024-03-29
Kovo 28 dieną, po metų pertraukos, į „Šaltinio“ progimnaziją sugužėjo būrys šokėjų, puoselėjančių tradicinius šokius. Varžytis pradedančiųjų – t.y. nedidelę patirtį - šokėjų grupėje panoro net 52 poros iš Tauragės rajono mokyklų. Jaunieji atlikėjai pašoko net keturis tradicinius šokius: „Vėdars“, „Tancius“, „Lelinderis“ ir „Drėbinikė“.
Nuotrauka
biblioteka
B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos nuotrauka
Įkelta:
2024-03-22
B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje vyko degustacija „Elzaso skonis ir kvapas“. Oceane Pierrotte šį kartą papasakojo apie Elzaso regiono vynus, jų ypatybes, skonius ir kvapus.
Nuotrauka
nuziejus
Fotografijų autorius Mindaugas Černeckas
Įkelta:
2024-03-15
Visoje Lietuvoje siekiama išsaugoti, įprasminti Sąjūdžio ir sąjūdiečių atmintį. Tauragės krašto muziejus „Santaka“ jau keletą metų šiai temai skiria ypatingą dėmesį. 2021 metais Tremties ir rezistencijos muziejuje buvo įkurtas Sąjūdžio kambarys, pernai, minint LPS 35-etį, sukūrė dokumentinį filmą „Sąjūdis tauragiškių prisiminimuose“. Siekdami tiek filmą, tiek  informaciją apie Tauragės sąjūdį pristatyti patraukliau, įdomiau, lankytojams buvo pristatytas ir interaktyvus stendas. Tačiau, tauragiškių sąjūdiečių džiaugsmą, nuolat temdė vienintelis klausimas – „O kur mūsų archyvas, kur mūsų posėdžių protokolai?“ Ir jie atsirado!
Nuotrauka
dainų
Tauragės kultūros centro nuotraukos
Įkelta:
2024-03-14
Kaip abiturientai nuo šimtadienio su džiaugsmu ir nerimu pradeda skaičiuoti dienas iki egzaminų, taip ir kultūros atstovai, saviveiklininkai po apžiūrų pradeda laiko atskaitą iki dainų šventės. Šiemet ji – neeilinė. Lietuvos Dainų šventė minės 100 jubiliejų. Net ir kelis dešimtmečius dalyvaujantys Dainų šventėse, jaudinasi, tikėdamiesi, kad būtent jų kolektyvas paklius į jubiliejinę šventę.
Nuotrauka
vaikai
Įkelta:
2024-02-29
Vasario 28 dieną Viešojoje bibliotekoje lankėsi vaikų rašytoja, žurnalistė Evelina Daciūtė. Į susitikimą su knygų autore atskubėjo per septyniasdešimt mokinių iš Tauragės M. Mažvydo ir Tauragės „Šaltinio“ progimnazijų.
Nuotrauka
knyga
Įkelta:
2024-02-28
2024 m. kovo 5 d., 17 val. Klaipėdos miesto savivaldybės I. Kanto viešosios bibliotekos Meno skyriuje, J. Janonio g. 9 pristatomos dvi knygos: Tauragės kraštotyros draugijos leidinys „Tauragės krašto dvarų beieškant“ ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos leidinys „Kuršių nerijos nacionalinis parkas“. Šios knygos skirtos mėgstantiems keliauti ir norintiems pažinti gimtąjį kraštą.
Nuotrauka
milžinas
Vaida Leščauskaitė
Įkelta:
2024-02-21
Praėjusį savaitgalį Briuselyje vykusiame tarptautiniame šviesos meno instaliacijų festivalyje „The Bright Festival“ atgijo tauragiškių Raimondo Kavaliausko ir Nerijaus Ališausko skulptūra „Pasakų milžinas“. Europos Sąjungai (ES) šįmet pirmininkaujanti Belgija prie festivalio kvietė prisijungti vietos kūrėjus bei Lietuvos ir kitų ES šalių kultūros partnerius. Pusę milijono lankytojų sulaukusiame festivalyje instaliacija pristatyta minint Lietuvos prisijungimo prie Europos Sąjungos 20-metį.
Nuotrauka
knyga
Įkelta:
2024-02-21
Vasario 21-ąją – Tarptautine gimtosios kalbos diena. Kaip teigiama Šventajame rašte, senais laikais žmonės kalbėję viena kalba. Jų kalbas sumaišęs Dievas, kai tie užsimanę pastatyti Babelio bokštą, kuriuo galėtų Dievą pasiekti.
Nuotrauka
milžinas
Vaida Leščauskaitė
Įkelta:
2024-02-16
Visi prisimename 2021 metų Kalėdas, kuomet Jūros upės parke praeivių žvilgsnius traukė  didžiulė milžino skulptūra, kuri mažiems ir dideliems pasakojo Elnio Devyniaragio istoriją, primenančią senovės lietuvių ir baltų mitologijoje sutinkamą kalėdinio laikotarpio versiją.  
Nuotrauka
pistatymas
Įkelta:
2024-02-05
Ketvirtadienio vakarą Viešojoje bibliotekoje pristatyta kraštiečio Kęstučio Macijausko knyga „Šordinas“. Knygos autorius – Klaipėdos dramos teatro aktorius ir režisierius, daugeliui pažįstamas kaip Algimantas iš TV serialo „Naisių vasara“. Už antraplanį vaidmenį 2015 m. pelnė Auksinį scenos kryžių.
Nuotrauka
sausio 13
Romualdo Požerskio nuotrauka
Įkelta:
2024-01-13
Minime 1991 metų Sausio 13-osios įvykius. Jau trisdešimt treji metai prabėgo nuo tų nepamirštamų dienų. Labai svarbu išsaugoti atminimą ir perduoti jaunesniesiems mūsų šalies piliečiams tų įvykių liudininkų pasakojimus. Tauragiškis Mindaugas Macas sutiko pasidalinti prisiminimais apie tuos laikus.
Nuotrauka
dainų dainele
Įkelta:
2024-01-11
Švelniai žiemišką sausio 10-ąją Tauragės meno mokyklos pilies salėje šurmuliavo gausus būrys jaunųjų atlikėjų, jų mokytojų, tėvelių ir gerbėjų. Salė buvo pripildyta muzikos garsų, žodžių, jaudulio, susikaupimo, nekantrumo, laukimo, geriausių linkėjimų ir džiaugsmo. Vyko Lietuvos vaikų ir moksleivių televizijos konkurso „Dainų dainelė 2024“ rajoninis etapas. 1974 metais prasidėjęs Lietuvos vaikų ir moksleivių televizijos konkursas „Dainų dainelė“ šiemet mini 50 metų jubiliejų! Džiugu, kad tauragiškiai myli šį konkursą ir aktyviai jame dalyvauja.