Kultūra

Centrinėje miesto dalyje išlikę modernistiniai Tauragės banko rūmai stebina prašmatniais tarpukario architektų sprendimais. Pusapskritė banko operacijų salė, apsupta kolonados, įrengta į kiemo pusę. Pastatas išsiskiria antrajame aukšte įrengta erdvia terasa, įrėminta kolonomis – šis architektūrinis elementas buvo retas tarpukario pastatuose. Pokario metu Tauragės banko rūmuose veikė viešbutis, restoranas, iki šiol buvo bankas, o paskutiniais metais pastatas visai tuščias. Tačiau lapkričio 24 d., 17 val., Tauragės banko rūmai (Dariaus ir Girėno g. 7) atsiveria visuomenei – atidaroma Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ organizuojamo fotografijos plenero „Fotografika“ paroda, koncertuos naująja nostalgija vadinama Rūta MUR, neseniai pristačiusi trečiąjį savo albumą „Prime Time“. 

Muziejus dažnai kultūrines veiklas vykdo netradicinėse erdvėse. Pernai pirmoji plenero paroda buvo eksponuojama buvusioje Skaičiavimo mašinų elementų gamykloje. „Skaičiukuose“ savo darbus pristatė į fotografijos eksperimentus pasinėrusios tauragiškės. Šįmet plenere dalyvauja Mindaugas Černeckas, Morta Mikutytė, Vida Karbauskienė, Juozas Petkevičius, Giedrius Žvirblis, Indraja Uginčienė, Ingrida Mockutė. Jų darbus pamatysime lapkričio 24 dieną Tauragės banko rūmuose. 

Apie būsimą parodą kalbamės su Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ muziejininku-fotografu Juozu Petkevičiumi, kuris šįmet ne tik organizuoja, bet ir pats dalyvauja plenere. 

Renata Jančiauskienė: Daug klausaisi Depeche Mode muzikos. Ar britų grupės skambesį atrandi Rūtos MUR kūryboje? Kuo ypatinga ši atlikėja, kurios muzika gros per fotografijos plenero uždarymą?

Juozas Petkevičius: Klausausi daug įvairios muzikos, pradedant klasikine, baigiant visiškai eksperimentine muzika. Depešai į grojaraštį atėjo per „Rammstein“ muziką, tiksliau, jų perdainuojamas „Stripped“. Rūtą MUR pažinau visai kitokiomis aplinkybėmis. Vieno renginio metu ji savo vokalu ir kūryba užpildė parodinę erdvę. Nuo to laiko negalėjau išmesti iš galvos minties, kad jos pasirodymą turėtume surengti ir Tauragėje. 

R. J.: Pleneras „Fotografika“ organizuojamas antrą kartą, tačiau skirtumas toks, kad 2022 m. tai ne „Kultūros muitinės“ projekto dalis, o savarankiškas projektas. Kodėl analoginiams fotografavimo metodams reikia skirti daugiau dėmesio?

J. P.: Na, tikriausiai šioje vietoje galima kalbėti apie finansavimo dydį. Kuo didesnis finansavimas – tuo geresnės galimybės tiek kūrėjams, tiek organizatoriams surengti geresnį renginį. Kalbėdamas apie analoginę fotografiją ir plenero formatą kaip kūrybos metodą galiu pasidžiaugti, kad toks būdas kurti susibūrus tikrai puikiai pasiteisina. Šiuo atveju priemonė tampa fotografija, o pleneras – menininkų bendrumo išraiška. Bendrystė yra pagrindinis plenero varikliukas.

R. J.: Užsiminei, kad savo paties darbuose įvaizdinsi garsą. Ar tai įmanoma? 

J. P.: Iš tiesų šis pleneras ypatingas tuo, kad dalyvausiu ir pats. Praėjusių metų plenere buvau tik koordinatorius. Šiais metais įgyvendinsiu seniai mintyse šlifuotą idėją. Mūsų pasaulį supa nuostabūs fizikiniai momentai, kuriuos panorau atskleisti. Tikrai nebūsiu pirmas kūrėjas, kuris naudos garso bangas vaizdui išgauti, bet, manau, man pavyko rasti Tauragėje esančių vietovių garso santykį su fotografija. Labai nekantrauju daugiau papasakoti apie tai parodos atidarymo metu. 

R. J.: Pakomentuok, kuo bus panaši ir kuo skirsis šįmetinė paroda? 

J. P.: Kaip ir pernai, šiais metais parodoje dalyvaus įvairių sričių menininkai: fotografai, dailininkai, poetai, kurie savo idėjas perkels grafiniu pavidalu į šviesai jautrų popierių. Šiais metais plenero dalyviams kūrybos atspirties tašku tapo žodis „Praradimas“, kurį savaip skaidydami ir pritaikydami savo kūrybai, menininkai pateiks savo interpretacijas. 

R. J.: Su kokiais lūkesčiais tauragiškiai turėtų užsukti į Tauragės banko rūmus?

J. P.: Man visada labai įdomūs parodų atidarymai ir susitikimai su autoriais, kurie gyvai pristato savo darbus ir jų galima paklausinėti įvairių dalykų, susijusių su jų kūryba. Išties fotogramos spausdinimas yra ganėtinai ribota technika, kuri kelia nemažai iššūkių kūrėjui „prisijaukinti“ mūzas. Dėl to bus labai įdomu pamatyti visų kūrėjų darbus.

Kalbamės ir su Rūta MUR, kurios koncertas vyks plenero atidarymo metu. 

R. J.: Kokią vietą tavo muzikoje užima vizualumas? Ar kurdama ausims galvoji apie akis?

Rūta MUR: Savo gyvenimą regiu kaip filmą, o muziką – kaip garso takelį jam. Todėl kurdama turiu scenas, kurias piešiu žodžiais ir užpildau garsu. 

R. J.: Naujojo albumo „Prime Time“ viršelyje – Rūta su baltu arkliu. Yra net prietaras „Baltas arklys – mano laimė“. Sutapimas, kad Beyonce albumo „Renaissance“ viršelyje atlikėja irgi ant baltai švytinčio arklio. Kokią žinutę (at)neša Rūta ant arklio?

Rūta MUR: Sutapimai neegzistuoja. Su Beyonce ilgai diskutavome, kol nusprendėme, kad klausytojas mūsų yra kitas, todėl nesikirs vizualai. O jei rimčiau, baltą žirgą ir savo baltą įvaizdį pasirinkau kaip naujos pradžios simbolį. Turiu daug ką pasiūlyti pasauliui ir jo žmonėms, tad ieškau tų, kurie būtų neabejingi mano dovanoms. 

R. J.: „Prime Time“, trečiasis tavo albumas, buvo pristatytas Vilniuje prieš mažiau nei mėnesį. Koks tavo pačios sąlytis su kūryba po to, kai ji paviešinama? 

Rūta MUR: Tai yra viena jautriausių akimirkų. Ypač dėl to, kad man rūpi, kaip mane priima aplinka. Noriu jaustis suprasta ir išklausyta. Dabar albumas keliauja vis plačiau, todėl džiaugiuosi jo sėkme. 

R. J.: Ar smalsu žinoti, kur ir kaip bus klausomasi tavo muzikos? Visada atrodydavo, kad Rūtos MUR muzika tinkama nakties metui, kai šiandien nieko nebepadarysi, o rytojus per toli – tokia tarsi tarpinė būsena, į kurią pakliuvo žmogus. 

Rūta MUR: Tiesa, mano muzika turi sapniško intymumo, dviejų žmonių artumo, skaudžios akistatos vienatvėje. Kad ir kur bebūtų klausoma mano muzika, svarbiausia, kad ji duotų žmogui tai, ko jam reikia tą akimirką. 

R. J.: Tavo koncertas greitai vyks Tauragės banko rūmuose. Vieta tikrai išskirtinė. Papasakok, kaip tave ir tavo muzikinius pasirodymus veikia skirtingos erdvės? 

Rūta MUR: Nuo erdvės priklauso ir repertuaras dainų, kurias pasirinksiu atlikti. Jei dainuoju vasarą lauke, renkuosi švelnesnius ir šviesesnius savo kūrinius. O jeigu tamsoje, tarp dūmų ir šviesų, stengiuosi eiti giliai ir jautriai. Taip, kad šiurpuliukai bėgtų klausytojo nugara. 

R. J.: Sostinėje per albumo „Prime Time“ pristatymą buvai numačiusi staigmenų auditorijai. Gal staigmenų galime tikėtis ir artėjančiame koncerte?

Rūta MUR: Tikrai taip. Tauragė yra trečiasis miestas, kuris išgirs mano naujausią albumą ir ne tik. 

R. J.: Esi „Kaunas 2022“ ambasadorė. Ko palinkėtum Tauragei – kitų metų Lietuvos kultūros sostinei?

Rūta MUR: Tauragėje esu buvusi iki šiol tik vieną kartą, tad palinkėsiu mums daugiau susitikimų.

Fotografijos plenero „Fotografika“ paroda veiks iki gruodžio 9 d. Atidarymas ir Rūtos MUR koncertas – lapkričio 24 d., 17 val., Tauragės banko rūmuose (Dariaus ir Girėno g. 7). Renginiai nemokami. 

Užs. Nr. 107