Prieš Vėlines – ekskursija po kapines
Įkelta:
2022-11-04
Nuotrauka
kapines
Nuotraukos autorius:
Autoriaus nuotrauka
,
Nuotrauka
kapines
Nuotraukos autorius:
Autoriaus nuotrauka
,
Nuotrauka
kapines
Nuotraukos autorius:
Autoriaus nuotrauka
,
Nuotrauka
kapines
Nuotraukos autorius:
Autoriaus nuotrauka
,
Nuotrauka
kapines
Nuotraukos autorius:
Autoriaus nuotrauka

„Kapinės primena mišką: vienas vaizdas dieną, o kitas – jau sutemus“, – sakė Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Kultūros edukacijų skyriaus vedėja Renata Jančiauskienė, tamsoje po senąsias miesto kapines vedžiodama renginių ciklo „Vėlių mėnuo“ trečiojo renginio dalyvius.

Senosios ar istorinės?

Praėjusios savaitės pabaigoje senosiose kapinėse susirinkusiems tauragiškiams muziejininkė pasakojo jų istoriją, vardijo, kokie žinomesni žmonės jose palaidoti. Į ekskursiją leidžiamės, kol dar šviesu. Ant kai kurių kapų dega žvakutės.

Muziejaus atstovė teigė, kad ne visuomet sutariama, kaip tiksliai šias kapines pavadinti.

– Apie šias kapines rašęs kraštotyrininkas Edmundas Mažrimas jas pavadino istorinėmis miesto kapinėmis. Iš pradžių norėjau ginčytis, kad čia istorinės kapinės, bet mane pataisė, kad tauragiškiai tokių nežinos, vadinkim taip, kaip yra – senosiomis kapinėmis. Jos įsikūrusios labai judrioje vietoje – prie Sandėlių ir Pramonės gatvių, – kalbėjo R. Jančiauskienė. 

Prieiname kiek neįprastai didelį objektą, kuris iš pradžių primena paminklą. Aplink išsidėstę kapai.

– Kai pirmą kartą praėjau pro šią vietą, pagalvojau: „Mandras antkapis“, – kalbėjo R. Jančiauskienė. – Tačiau išties čia yra senieji kapinių vartai. Šios kapinės įkurtos tada, kai Tauragėje buvo pradėta statyti cerkvė. Pastaroji buvo toje vietoje, kur dabar įsikūrę Kultūros rūmai. Cerkvė buvo pastatyta ant katalikų kapų. Kai Lietuva priklausė carinės Rusijos sudėčiai, buvo nuspręsta, kad reikia tokio pastato, dar mieste buvo tuo pat metu tiesiamas plentas. Taigi katalikų kapai buvo iškasti. Pagal miesto tvarkybos planą buvo nuspręsta visų konfesijų tikinčiuosius perkelti į vieną vietą, dėl to senosios Tauragės kapinės ir glaudžia tiek katalikų, tiek stačiatikių, tiek liuteronų tikėjimo mirusiuosius.

R. Jančiauskienė mus nusiveda prie vieno seniausių Tauragės kapinių kryžių, ant kurio matyti Eduardo Elerto paminklų dirbtuvių ženklas. Šis kryžius buvo pastatytas XIX a. ir yra puošnesnis nei buvo įprasta tuo metu.

– Gali būti, kad turtingai gyvenęs ir stačiatikybę propagavęs pareigūnas įsirengė prabangesnį kapą, bet, deja, neturime jokių šaltinių apie tai, – sakė muziejaus atstovė. 

Šventoriuje – popo kapas 

Vis labiau temstant R. Jančiauskienė papasakojo apie 1933 m. pastatytą Tauragės Šv. Vilniaus kankinių Antano, Jono ir Eustachijaus cerkvę. Pasak jos, kadaise cerkvė Tauragėje stovėjo netoli pilies, bet ji buvo parduota ir nugriauta. Tuomet stačiatikių bendruomenė Lietuvoje buvo gana maža.

– Kaip rašoma šaltiniuose, sovietmečiu bendruomenė vėl gausėjo, nes į Tauragę buvo atsiųsta karininkų, daugiau stačiatikybę išpažįstančių žmonių. Taigi plėtėsi ir kapinės. Todėl įėjimas į kapines pasikeitė, būtent dėl to senoji kapinių tvora dabar yra tarp kapų, – sakė R. Jančiauskienė. 

Beveik sutemus prieiname cerkvės šventorių, kuriame palaidotas kunigas Jonas Semionovas, Tauragėje tarnavęs 53 metus. 

Kapines norėjo sunaikinti

Cerkvės šventoriuje išsidėstę ir stačiatikių kryžiai. Galima pagalvoti, kad po jais taip pat palaidoti garbingi asmenys, tačiau, pasirodo, čia kapų nėra – kryžiai galimai buvo atgabenti į šventorių dėl kapinėms kilusio pavojaus.

XX a. antroje pusėje kapinės buvo uždarytos ir pradėjo sklisti kalbos, kad vietoje jų bus įsteigtas jaunimo skveras. 

– Turėjo būti makabriška. Juk kapinės jau buvo užlaidotos ir šaltiniai pasakoja, kad artimieji pradėjo iškasti artimuosius ir juos perlaidoti kitose kapinėse, – dėstė R. Jančiauskienė. 

Šį skaudų istorinį momentą prisiminė ir dalis į ekskursiją po kapines atvykusių tauragiškių. Viena renginio dalyvė pasakojo: 

– Iškasėme tėvelius ir perlaidojome Papušynyje. Buvo šokas. 

Istoriniuose šaltiniuose teigiama, kad dalis kapų buvo iškasti, kiti palikti, antkapiai išvirtę, kitaip tariant, kapinėse tuo metu vyravo chaosas. Bet kapinės nebuvo panaikintos.  

– Kai kapinėse vėl buvo pradėta leisti laidoti žmones, tuščios vietos, matyt, buvo užlaidotos. Pagal antkapiuose vartojamą kalbą, vardus ir pavardes galima daugmaž atpažinti, kokios tautybės asmuo buvo. Stačiatikių antkapiuose kai kuriose vietose rašoma kirilica, vėliau pavardes imta lietuvinti. Tas pats nutiko ir su evangelikais liuteronais – dalis paminklų buvo paženklinti vokiškai, vėliau vardai ir pavardės lietuvinti, – sakė R. Jančiauskienė.

Išduoda socialinį sluoksnį

Muziejaus atstovė tikino, kad stačiatikiai, panašu, Tauragės krašte buvo aukštesnio socialinio sluoksnio nei kitų konfesijų tikintieji, taigi sau galėjo leisti statyti metalinius kryžius. Evangelikai liuteronai taip pat, kaip matyti iš kapų, buvo labiau pasiturintys. 

– O su katalikais buvo kiek kitaip. Šiose kapinėse ne visus katalikų kapus rastume ir pamatytume, kadangi kapinių reikmėms dažnai naudotas medis. Išliko tik tai, kas nepūva. Ant kryžių – katalikiški, krikščioniški ženklai. Vėliau imta naudoti ir akmeninius antkapius. O medinio kryžiaus galas nupūdavo, tuomet kryžių vėl įkasdavo į žemę. Ir taip vizualiai kryžius sutrumpėdavo. Kai kuriose kapinėse ir dabar galime matyti labai sutrumpėjusių kryžių. Pradžioje jie buvo kur kas aukštesni. Ir neva kai kurie aiškina: kai tasai kryželis nupūva, užauga anūkai, anūkų vaikai ir to prosenelio niekas nebeatsimena. Ir taip neva turėtų būti. Neturėtų žmogus „įsicementuoti“ visam laikui. Tai yra vienas požiūris. Mes galime su tuo ir nesutikti. Nes kapinės juk yra lankomos tam, kad prisimintume, – sakė R. Jančiauskienė. 

Simboliai ant paminklų

Tamsoje R. Jančiauskienė žingsniuoja taku ir šviečiasi kelią, iš paskos, smalsiai apžiūrinėdami antkapius, seka renginio dalyviai. Iš pradžių kiek nuklystame. Tamsoje išties sunku susiorientuoti. Tačiau galiausiai R. Jančiauskienė randa kelią. Prieiname Gedimino stulpų simbolika paženklintą antkapį ir puošnų kapą. Jame amžinojo poilsio atgulęs Leonas Kybartas. Gyvybės jis neteko dar 1920 m. 

– Jis kovojo už Lietuvą. Labai jaunas žuvo mūšyje. Svarsčiau, ar toks antkapis galėjo būti pastatytas sovietmečiu. Tačiau panašu, kad Gedimino stulpai ant paminklo atsirado jau Nepriklausomybės laikotarpiu, – sakė R. Jančiauskienė. – Kai rengiausi ekskursijai, tyrinėjau medžiagą, aptikau daug aiškių nuorodų apie tai, kieno valdžia ir kieno simboliai yra. Nors žmonių gyvenimai klostosi kitaip – nebūtinai taip, kaip valstybės gyvenimas. 

Tauragės senosiose kapinėse ilsisi knygnešys Vincentas Jonikas. 

– Jis buvo ir antkapių, paminklų gamintojas – juos liejo iš betono. Ir sau išsiliejo. Vincento Joniko pagaminti antkapiai išsiskiria – jie nudažyti mėlynai ir baltai. Tikriausiai tada buvo toks paprotys. Ant kai kurių antkapių išlikusi jo signatūra – Joniks. O kalbant apie knygnešystę, tai ji labai idealizuojama, neva to laikotarpio žmonės žinojo, kad Lietuva turės valstybingumą. Tačiau, kaip kalba daug metų čia gyvenę žmonės apie savo artimuosius, tai tie žmonės, kurie gyveno pasienio gyvenimą, vienai sienos pusei tiekė vienas pageidaujamas prekes, o kitai – kitas. Su tuo gali būti susijusi ir knygnešystė, nes kai Lietuvoje buvo uždrausta lietuviška spauda, tai buvo pageidaujama prekė. Knygnešiai, rizikuodami  savo laisve, tą spaudą nešdavo. Beje, šiose kapinėse palaidota ir daugiau knygnešių, – kalbėjo R. Jančiauskienė. 

Priėję pedagogės ir kraštotyrininkės Almos Mizgirienės kapą, išgirstame, kad būtent ji davė pradžią Tauragės muziejaus veiklai – jos dėka pilyje buvo įkurtas visuomeninis muziejus. Kraštotyrininkė pasisakė prieš senųjų kapinių naikinimą, manydama, kad nereikia kartoti žydų kapų naikinimo istorijos. 

Kvietė susimąstyti

R. Jančiauskienė palietė ir filosofinę temą – ar visuomet tai, ką mes veikiame šiame pasaulyje, teikia mums džiaugsmą, ar susimąstome, kad nutrūkus mūsų egzistencijai po kurio laiko nebebūsime tokie svarbūs, kokie dabar sau atrodome.

– Kai kalbame apie ankstesnių kartų darbus, tai pagal dabartinius standartus, metodikas, pavyzdžiui, ankstesnių kraštotyrininkų darbai tampa šaltiniais, bet nebepretenduoja į mokslą ir  jų vertė laikui bėgant tarsi sumažėja. Kai kalbame apie mirusiųjų prisiminimą, apie Vėlines ir apie tai, kas bus su mumis pačiais, verta susimąstyti, ar dabar mums reikia tikrai tiek daug vargintis, dėl ko nors pergyventi, jeigu nutrūkus mūsų egzistencijai tai nebeturės tokios didelės reikšmės, – kalbėjo ji.

 

Nuotrauka
vakarute
Bronislovo Ambrozos nuotrauka
Įkelta:
prieš 1 dieną
1993-ieji, spalio 6-oji – Tauragės rajono klubo „Vakarutė“ pradžių pradžia. Susitikimas su rašytoju ir žurnalistu Kostu Fedaravičiumi. Smagu, kad ne vienas to susitikimo potyrius dar prisimename. Prasmingas pirmasis pasimatymas įkvėpė entuziazmo beveik trisdešimties metų intensyviai klubo veiklai. 
Nuotrauka
caritas
Linos Buchlickajos-Lauciuvienės nuotrauka 
Įkelta:
2022-12-01
Šie metai paskelbti Savanorystės metais, o artėjant Tarptautinei savanorių dienai, kuri minima gruodžio 5-ąją, Tauragėje surengta Telšių vyskupijos dekanatų bei parapijų „Carito“ savanorių padėkos šventė įgavo dar didesnę svarbą. 
Nuotrauka
fotografika
Aušros Augustytės nuotrauka
Įkelta:
2022-12-01
Tauragės krašto muziejus „Santaka“ antrus metus iš eilės dovanoja tauragiškiams naujas patirtis ir nuo gruodžio 2 iki 15 d. kviečia į nemokamas ekskursijas ir edukacijas.  
Nuotrauka
policija
Įkelta:
2022-11-27
Aštuonis kartus už vagystes teistas V. V. vėl grįžo prie senų įpročių. Pas ūkininkę dirbantis nevedęs vyriškis sugalvojo planą – apsimesti Tauragės miesto seniūnijos atstovu ir apvogti elektroninių prekių parduotuvę. Tačiau planas neišdegė – teisėsaugininkai vagį demaskavo. Rugsėjo 20-ąją Tauragės apylinkės teisme atversta byla, kurioje vyriškiui teko išsamiai paaiškinti, kaip jis vykdė nusikaltimą. Be to, jam teko atsakyti ir už tai, kad pavogė benzininį pjūklą. 
Nuotrauka
lom
Įkelta:
2022-11-27
Išvykos – geriausias būdas pažinti Lietuvą, labiau pamilti ir vertinti savo šalį, pažinti draugus. Lomių vaikų dienos centro ugdytiniai šiais metais turėjo puikią galimybę plėsti akiratį keliaudami.
Nuotrauka
knyga
B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos nuotrauka
Įkelta:
2022-11-25
Vakar B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje pristatytas rašytojos, literatūrinės Juozo Tumo-Vaižganto premijos laureatės Loretos Jastramskienės romanas „Visada, Tėve, bus Amerika“. Renginyje dalyvavo knygos autorė ir leidyklos „Homo liber“ vadovas Vilius Gužauskas.
Nuotrauka
fotografika
Ievos Tvaronavičiūtės nuotrauka
Įkelta:
2022-11-25
Vakar vakare menui, o ypač fotografijai neabejingi tauragiškiai skubėjo į nors ir nebeveikiančius, tačiau neįprasta architektūra žavinčius Tauragės banko rūmus – ten atidaryta plenero „Fotografika“ paroda. Renginyje koncertavo Rūta Mur. 
Nuotrauka
lions
Organizatorių nuotrauka
Įkelta:
2022-11-24
Susidūrę su onkologine liga vieni puola į neviltį ir pasiduoda, kiti imasi veiksmų ir neretai laimi. Diena, kai išgirstama diagnozė, kai iš po kojų ima slysti žemė ne tik pačiam ligoniui, bet ir jo artimiesiems, kai smegenys išsprogdinamos vieninteliu žodžiu „vėžys“, neretai tampa tuo lūžio tašku, kuris padalina gyvenimą iki ir po. Jei pavyksta paimti save į rankas, jei neišsigąstama diagnozės, pradedama ieškoti atsakymų, pagalbos ir kelių, padėsiančių pasveikti. Apie kelią nuo diagnozės iki pasveikimo tauragiškiai turės progą išgirsti jau visai greitai. Gruodžio 2 dieną Kultūros rūmuose visas pusdienis bus skirtas dviem išskirtiniams renginiams – vyks praktinis renginys pacientams ir jų artimiesiems bei visiems, besidomintiems savo sveikata, o vakarop tauragiškiai kviečiami į unikalų premjerinį meno terapijos spektaklį  „NenuGALIETIeji“.
Nuotrauka
knygos
Tauragės B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos nuotrauka
Įkelta:
2022-11-23
Lapkričio 24-ąją Tauragės kultūros centre ir B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje vyks Tauragės knygų mugė.
Nuotrauka
ruta mur
Elenos Krukonytės nuotrauka
Įkelta:
2022-11-23
Centrinėje miesto dalyje išlikę modernistiniai Tauragės banko rūmai stebina prašmatniais tarpukario architektų sprendimais. Pusapskritė banko operacijų salė, apsupta kolonados, įrengta į kiemo pusę. Pastatas išsiskiria antrajame aukšte įrengta erdvia terasa, įrėminta kolonomis – šis architektūrinis elementas buvo retas tarpukario pastatuose. Pokario metu Tauragės banko rūmuose veikė viešbutis, restoranas, iki šiol buvo bankas, o paskutiniais metais pastatas visai tuščias. Tačiau lapkričio 24 d., 17 val., Tauragės banko rūmai (Dariaus ir Girėno g. 7) atsiveria visuomenei – atidaroma Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ organizuojamo fotografijos plenero „Fotografika“ paroda, koncertuos naująja nostalgija vadinama Rūta MUR, neseniai pristačiusi trečiąjį savo albumą „Prime Time“. 
Nuotrauka
mazylis
Autoriaus nuotrauka
Įkelta:
2022-11-16
Prieš metus apie tremtis kalbėjome kaip apie skaudžią praeitį, tačiau dabar, Rusijai kariaujant prieš Ukrainą, šie įvykiai vėl tapo baugia dabartimi. Tauragėje apsilankęs europarlamentaras Liudas Mažylis prisiminė lietuvius, kurie buvo ištremti į Sibirą, ir teigė, kad Rusija šiuo metu Ukrainoje vykdo tas pačias represijas, kurių ėmėsi okupavusi Lietuvą.
Nuotrauka
pagegiai
Astos Andrulienės nuotrauka
Įkelta:
2022-11-14
Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos organizuotas Padėkos bičiuliams vakaras, 2022 m. lapkričio 9 d. vykęs bibliotekos fojė, subūrė gausias gretas bibliotekos geradarių, kolegų, skaitytojų, įvairių įstaigų ir organizacijų atstovų, bei visų, kultūrai ir literatūrai neabejingų asmenybių, su kuriomis bibliotekos bendruomenę jau daugelį metų sieja glaudūs gražios ir konstruktyvios kultūrinės bendrystės ryšiai. O ir proga šiam šiltam susibūrimui buvo ypatinga: šiemet Pagėgių biblioteka mini savo veiklos 85-erių metų jubiliejinę sukaktį.
Nuotrauka
paroda jazz
B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos nuotrauka
Įkelta:
2022-11-14
B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos skaitykloje eksponuojama Gedimino Juškos fotografijų paroda „Ne/pa/stebimi“, kurioje – tylos užtvindytas miestas. Parodą galima apžiūrėti iki gruodžio 2 dienos.
Nuotrauka
teatras
Eugenijaus Šalčio nuotrauka
Įkelta:
2022-11-12
Ką tik baigėsi respublikinis mėgėjų teatrų festivalis, šiemet minėjęs jau 30-ąjį gimtadienį. Šįkart į jį sugužėjo ne keturi, kaip būdavo įprasta, o net aštuoni teatrai, o visų kolektyvų mini spektakliai buvo sujungti į vieną netrūkstantį vaidinimą, sulaukusį begalės aplodismentų.
Nuotrauka
paskaita
Skaudvilės krašto muziejaus nuotrauka
Įkelta:
2022-11-10
Lapkričio 7-osios vakarą Skaudvilės į krašto muziejų susirinkę klausytojai papildė savo istorijos žinių bagažą – jie klausėsi doc. dr. Algirdo Jakubčionio paskaitos „Rusijos istorijos antspaudas Rusijai“. 
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-11-05
Atėjo lapkritis, o kartu su juo – ir tradicinis 30-asis respublikinis mėgėjų teatrų festivalis „Kvartetas“. Susėdome prie kavos puodelių su festivalio sumanytoja ir organizatore Tauragės liaudies teatro režisiere Genovaite Urmonaite pasikalbėti. Pasak jos, kalbėtis daug ir nereikės – vakar, sakė ji, lėktuve iš nuobodulio per trijų valandų skrydį sugalvojusi pokalbio formą ir, turėdama rankinėje daug tušinukų ir sąsiuvinį,  užrašė. 
Nuotrauka
spektaklis skaudvile
Žydrės Macienės feisbuko paskyros nuotraukos
Įkelta:
2022-11-03
Šie metai Seimo paskelbti rašytojos Ievos Simonaitytės metais. Didžiajai Klaipėdos krašto metraštininkei dedikuotą publicistinį spektaklį „Pasivaikščiojimas su Šventvakarių Ėve“ sukūrė ir Tauragės kultūros rūmų Skaudvilės skyriaus režisierė Zita Jurevičienė. Skaudvilės kultūros namuose žiūrovai jį išvydo spalio 27-ąją. 
Nuotrauka
lurdas
Įkelta:
2022-10-30
Tauragės Švč. Trejybės parapijos klebonas Marius Venskus jau kuris laikas brandina idėją Tauragėje pastatyti Lurdo grotą. Galimybė mintį realizuoti ypatingą prasmę įgauna artėjant 2023-iesiems, kai Tauragė taps Lietuvos kultūros sostine. Prašymui sukurti tokią sakralią vietą pritarė ir savivaldybės komisija, besirūpinanti skulptūrinės plastikos ir mažosios architektūros elementų atsiradimu rajone.